Pavojinga nežinomybė

Pakistano opozicijos lyderė, vadinta demokratijos simboliu, buvusi premjerė Benazir Bhuto nužudyta gruodžio 27 dieną

Politiniame chaose paskendusiame Pakistane dar labiau paaštrėjo padėtis, kai gruodžio 27 dieną Ravalpindžio miesto parke per susitikimą su rinkėjais buvo nužudyta Pakistano opozicijos lyderė, vadinta demokratijos simboliu, buvusi premjerė Benazir Bhuto. Į tėvynę spalio mėnesį grįžusią B. Bhuto jau pirmąją atvykimo dieną kėsintasi nužudyti. Tuomet per teroristų surengtą išpuolį žuvo net 139 žmonės, dalyvavę B. Bhuto sutikime, bet ji liko gyva ir pareiškė iki galo atliksianti savo moralinę pareigą – atkurti Pakistane tikrą demokratiją. Rinkimai į Pakistano parlamentą turėjo įvykti jau sausio 8 dieną. Jiems pritarė ir prezidentas Pervezas Mušarafas, kuris ir suteikė velionei Benazir Bhuto saugumo garantijas prieš jai atvykstant į tėvynę po ilgos emigracijos. Todėl pasipylę kaltinimai prezidentui P. Mušarafui, kad jis prisidėjo prie B. Bhuto nužudymo, vargu ar turi pagrindo. Juk vis aktyviau veikiantys islamo radikalai ir teroristai, siekiantys padaryti Pakistaną radikalaus islamo valstybe, neslepia savo neapykantos ir pačiam P. Mušarafui ir grasina, kad ir jis netrukus taps kokio nors savižudžio islamisto auka. Tuo labiau kad islamo teroristų iš Afganistano ir kitų šalių, vadovaujamų „Al Qaedos“ instruktorių ir ideologų, stovyklos bazuojasi Pakistane. Tose stovyklose mokomi apmulkinti paaugliai ne tik iš atskirų Pakistano genčių, bet ir iš Rytų Afrikos šalių, pirmiausia iš Somalio. Apie tai šiomis dienomis pranešė Didžiosios Britanijos kontržvalgybos „MI-5“ direktorius Džonatanas Evantas, atkreipęs dėmesį, kad „Al Qaeda“ verbuoja savo teroristus netgi tarp musulmoniškos kilmės Britanijos paauglių. Ypač tarp išeivių iš Pakistano.

Kita vertus, po Benazir Bhuto nužudymo, sukrėtusio ne tik Pakistaną, bet ir pasaulį, nežinia kokių veiksmų gali imtis galingiausia Pakistano jėga – armija. Pakistano ginkluotosios pajėgos iš tiesų yra atskiras pasaulis. Tai galinga, turinti 612 tūkst. karių, puikiai ginkluota ir treniruota, ypač drausminga kariuomenė. Tuoj po Pakistano valstybės sukūrimo 1947 metais iš Britanijai priklausančios Indijos teritorijos dalies, kurioje jau seniai vyko vietinių puštūnų ginkluoto pasipriešinimo judėjimas, armija tapo geriausiai parengta institucija, užtikrinanti naujos valstybės stabilumą. Neatsitiktinai armija politinių krizių metu imdavosi atsakomybės už Pakistano valstybės reikalus. Tokiu būdu nepriklausomo Pakistano istorijoje nuo 1947 metų įvyko keturi kariniai perversmai, po kurių atėjo valdžion generolai: 1958 metais Muhamedas Ajub Chanas, 1969 metais – Jatija Chanas, 1977 metais – Muhamedas Zija ul Hakas, o 1999 metais – Pervezas Mušarafas.

Beje, Pakistano kariškiai turi didelį autoritetą ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, kur jie sėkmingai dirba Jungtinių Tautų kariniuose kontingentuose arba kariniais patarėjais Pietų Azijos, Afrikos ar arabų šalyse. Pakistano ginkluotosiose pajėgose kovoja samdyti kariai. Penkiuose pagrindiniuose Pakistano regionuose veikia savanorių verbavimo punktai ir mokymo centrai, kuriuose būsimieji kariai rengiami kovai. Sutartys paprastai sudaromos 8-15 metų. Taip komplektuojamos sausumos pajėgos, o į karines oro, jūrų ir specialiąsias pajėgas atrenkami tiktai aukštesnį kaip pradinį išsilavinimą turintys asmenys. Beje, Pakistanas yra vienintelė islamiškoji valstybė, turinti branduolinį ginklą.

Pakistano armijos karininkų korpusas formuojamas iš karinių ir civilinių aukštųjų mokyklų absolventų. Išimtys daromos tiktai tiems, kurie turi nuopelnų kovinėse operacijose. Nemaža dalis Pakistano karininkų įsigyja išsilavinimą JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Australijos karo mokyklose. O sprendimus dėl karinių laipsnių suteikimo priima prezidentas pagal buvusių štabų vadovų rekomendacijas. Sprendimus dėl karinių laipsnių nuo pulkininko iki brigados generolo priima generolų taryba.

Be reguliarių Pakistano armijos pajėgų, į karinę tarnybą pritraukiami rezervininkai, nacionalinė gvardija, taip pat pasienio ir pakrančių apsaugos daliniai. O apskritai Pakistano ginkluotųjų pajėgų karininkų korpuse vyrauja išeiviai iš Pendžabo provincijos.

Be jokios abejonės, po Benazir Bhuto nužudymo, dėl kurio galima neabejotinai apkaltinti „Al Qaedos“ fanatikus, kurie kaltino velionę tarnavus Amerikai, Pakistano generolai nesėdės sudėję rankas. Todėl galima laukti dar didesnių netikėtumų. Nors prezidentas P. Mušarafas ir pareiškė, kad parlamento rinkimai įvyks mėnesiu vėliau, dar neaišku, ar per rinkimus neįvyks naujų išpuolių ir masinių riaušių.

Petras KATINAS

© 2008 „XXI amžius“