|  
              Europoje  
             Albanijoje klarisės grįžta į savo vienuolyną 
             
             Albanijoje, Škoderio mieste, aštuonios vienuolės 
              klarisės  keturios italės ir keturios albanės  atvėrė buvusio 
              vienuolyno vartus. Iki 1946 metų patalpos priklausė pranciškonams. 
              Komunistinio režimo metais, kai buvo uždrausta bet kokia kulto forma 
              bei vienuolijos, minėto vienuolyno patalpos buvo paverstos kalėjimu. 
              Pasak vienos iš vienuolių, režimas per 50 metų sunaikino asmens 
              orumą. 1976 metais buvo paskelbtas valstybinis ateizmas, žmogus 
              buvo laikomas kirminu, kuris turi rūpintis maistu ir daugiau niekuo. 
              Vienuolių celėse buvo laikomi kaliniai, kiekvienoje iš jų po 15 
              žmonių ir daugiau. Buvusio vienuolyno kieme grojo garsi muzika, 
              kad nesigirdėtų kankinamų žmonių šauksmų.  
             Šventojo Sosto ir Albanijos sutartis  
             Gruodžio 10 dieną Tiranoje, Albanijos finansų 
              ministerijoje, buvo pasirašyta Šventojo Sosto ir Albanijos sutartis 
              dėl Katalikų Bažnyčios institucijoms taikomų ekonominių ir fiskalinių 
              normų. Šventojo Sosto vardu sutartį pasirašė apaštališkasis nuncijus 
              arkivyskupas Jonas Bulaitis, Albanijos Respublikos vardu  finansų 
              ministras Ridvanas Bodė.  
             Ekonominė ir fiskalinė sutartis papildo 2002 metais 
              Šventojo Sosto ir Albanijos pasirašytą sutartį dėl Katalikų Bažnyčios 
              ir jos institucijų juridinio statuso bei bendradarbiavimo su valstybe. 
              Naujoji sutartis, nustatanti katalikiškų institucijų mokesčių tvarką, 
              jose dirbančių žmonių pensijos ir sveikatos draudimo taisykles, 
              įsigalios po to, kai ją ratifikuos Šventasis Sostas ir Albanijos 
              parlamentas bei bus pasikeista ratifikavimo dokumentais.  
             Airijoje mažėja pašaukimų  
             Nepavyksta sustabdyti kunigų pašaukimų mažėjimo 
              Airijoje. Kaip skelbiama paskutiniame Airijos Vyskupų konferencijos 
              pranešime, nuo 2005 m. spalio iki 2006 m. rugsėjo pašaukimų į kunigystę 
              skaičius vėl nusmuko 2 proc. 2006 m. pabaigoje Airijoje teliko 2342 
              aktyvūs kunigai, tai yra vienam kunigui tenka 1862 tikintieji. Pašaukimų 
              skaičiaus mažėjimą neišvengiamai palydi padidėjęs pagyvenusio amžiaus 
              kunigų emeritų skaičius, taip pat kasmet mirštantys kunigai.  
             Kunigystės pašaukimų skaičius Airijoje krenta 
              jau keturis dešimtmečius. Tai tikriausiai ir sekuliarizacijos įtaka, 
              kuriai naują impulsą davė paskutiniais metais išaugęs ekonomikos 
              lygis. Seksualiniai skandalai, į kuriuos buvo įsipainioję airių 
              dvasininkai, taip pat prisidėjo prie šios pašaukimų krizės pradedant 
              1990 metais.  
             Didžiausias nuosmukis pastebėtas pastarąjį dešimtmetį. 
              Nuo 2000 metų iki šių dienų pašaukimų skaičius sumažėjo iki 10 proc. 
             
             Naujas Islandijos katalikų ganytojas  
            
            Vyskupas šveicaras Pjeras Buršė, buvęs Fribūro 
              ir Lozanos augziliaras, paskirtas Islandijos Reikjaviko vyskupu. 
              Jis pakeis čia iki šiol Reikjaviko vyskupijai vadovavusį vyskupą 
              Joanesą Gijseną.  
             P. Buršė gimė Fyše, Šveicarijoje, 1945 metais. 
              1971 metais įšventintas kunigu Lozanos ir Fribūro vyskupijoms. 1994 
              metais konsekruotas vyskupu ir paskirtas tarnystei savo gimtojoje 
              vyskupijoje. Vysk. P. Buršė yra Vatikano Rytų Bažnyčių kongregacijos 
              narys. Šveicarijos Vyskupų konferencijoje jis buvo atsakingas už 
              Tarpreliginį dialogą bei vadovavo islamo grupei.  
             Islandijos Katalikų Bažnyčia turi vieną vyskupiją, 
              kurią sudaro 6000 tikinčiųjų. Tai yra 2 proc. visų Islandijos gyventojų, 
              dauguma iš jų  emigrantai. Todėl ir vyskupas atvyks į šią salą 
              kaip emigrantas dirbti su emigrantais. Kaip pats vyskupas P. Buršė 
              pastebėjo: Negaliu apsiriboti tik savo vyskupija, o kaip ir apaštalas 
              Paulius turiu rūpintis visomis Bažnyčiomis. Esu laimingas galėdamas 
              atrasti Bažnyčią Islandijos žemėje ir visose Skandinavijos valstybėse. 
             
             Kitose Skandinavijos valstybėse Katalikų Bažnyčia 
              taip pat sudaro mažumą. Suomijos bažnyčia turi 9000 narių (0,2 proc. 
              visų gyventojų). Tuo tarpu atitinkamai Danijoje yra 0,7 proc. (36000) 
              katalikų, Norvegijoje  1,3 proc. visų gyventojų (62000), Švedijoje 
               1,6 proc. visų gyventojų (145000).  
             Visos Skandinavijos valstybės turi po vieną vyskupiją, 
              išskyrus Norvegiją, kuri turi 3 vyskupijas. Suomija ir Islandija 
              turi po vieną katalikų vyskupą, Danija turi 2, o Norvegija ir Švedija 
              turi po 4 katalikų vyskupus.  
             Parengta pagal VR, CNS ir BBC informaciją  
              
            © 2007 XXI amžius 
           |