Jaunimo vadovų stovykla

Viltys, svajonės... - susitikti ir kitąmet šioje stovykloje!

Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad pirmą kartą Telšių vyskupijos istorijoje toks gausus būrys katalikiško jaunimo vadovų – net 65 – rugpjūčio 12-14 dienomis susirinko Šventojoje į stovyklą – seminarą „Būti Karaliumi”. Tema, turinti ryšį su šv. Kazimiero tikėjimo išgyvenimais, buvo sumanyta, kad kiekvieno atvykusiojo širdyje atnaujintų ir sustiprintų pasiryžimą savo ir kitų jaunų žmonių gyvenime ieškoti tikrosios Kristaus meilės. Meilės, nepaisančios proto reikalavimų, metančios iššūkį pačiam sau, aplinkai, matančios daugiau nei reali sistema, įstatymai, tradicijos. Meilės, saugančios nuo užtikrinto ir ramaus gyvenimo, nuo plaukimo pasroviui.

Ką reiškia būti Karaliumi? Į šį klausimą ieškoti atsakymo buvo pradėta jau nuo pirmųjų stovyklos – seminaro akimirkų. Kiekvienam dalyviui buvo padalyta po simbolinę žuvį linkint pagauti geriausius renginio momentus, žvelgti į viską pozityviai, visur ieškoti gero ir išnaudoti visas galimybes – įsiklausyti į paskaitas, mėgautis jūra, susikaupus maldoje klausytis Dievo balso, sakyti gerus žodžius artimui. Susipažinimo metu jaunimo vadovai piešė savo dekanatų, mažųjų vyskupijos karalysčių, herbus ieškodami to, kas juos visus vienija, prisistatydami kiekvienas nauju, netikėtu charakterio bruožu bei bendru šūkiu. Psichologijos dr. Aistė Diržytė įsismaginusius karalysčių gyventojus pakvietė giliau pažvelgti į save ir į tuos, kuriems vadovaujame. Jaunimo ugdytojai išgirdo daug praktiškų patarimų, kaip tobulinti savo, kaip vadovo asmenybę, ugdyti teigiamą požiūrį į gyvenimą, teisingai mąstyti, kaip kognityvinėmis terapijomis gydyti savo ir jaunimo žaizdas. „Būkite karaliai savo vidaus karalystėje”, - palinkėjo Aistė ir atsisveikindama dar kartą ragino nedaryti mąstymo klaidų, griaunančių mūsų ir aplinkinių gyvenimus.

Vakare buvo sulaukta garbių svečių – sielovadininkų, jaunimo dvasios tėvų. Šv. Mišias aukojo net dešimt kunigų. Vėliau jie kartu su visais susirinkusiais dalyvavo vakaro programoje „Klausyk! Dabar. Esu. Karalius”. Neformali bendravimo aplinka, jaukiai papuošta salė ir šaunūs jaunimo vadovų pasirodymai sušildė širdis, pradžiugino dvasią. Palangos liaudies kolektyvas „Bočiai” vadovavo šokiui iki pat sutemų. Viena moteris prasitarė: „Aš taip nešokau jau dvidešimt metų...”. Šokis – būtina mankšta kūnui žmogaus, kuris savo pavyzdžiu siekia pakviesti jaunąją kartą kilniam, dinamiškam idealui.

Antroji diena, tradiciškai prasidėjusi malda, žadėjo šūsnį naujų filosofinių, teologinių, idealistinių minčių. Lektoriai filosofijos dr. Aleksandras Patapas, Telšių vyskupijos Jaunimo centro direktoriaus pavaduotojas kun. Vilius Viktoravičius, Ateitininkų federacijos pirmininkas Liutauras Serapinas – net trys žavios, turinčios daug žinių asmenybės dalijosi savo įžvalgomis. Dr. A. Patapas, kalbėjęs apie etinio mąstymo ištakas, vertybes ir jų egzitencines pakopas, savo paskaitą reziumavo sakydamas, kad visą prasmę gyvenimui suteikia neregimas grožis. Būdami dvilypės asmenybės, negalime paneigti ir savo kūniškojo prado, tačiau turime svarbią užduotį kiekvienai dienai – išlaikyti pusiausvyrą tarp meilės vidiniam ir išoriniam grožiui. Kun. V. Viktoravičius pristatė karališkas prerogatyvas – teisingumą, vargšų gynybą ir taiką. Priminęs karalaitį Kazimierą, atsisakiusį karūnos blogosios valdžios, kunigas Vilius kalbėjo apie sandorą su Dievu, kurios negalime sulaužyti norėdami būti pavyzdžiu kitiems, neturime užkirsti kelio į Dievo karalystę patys sau. Ateitininkas L. Serapinas, kalbėdamas apie visuomenę ir autoritetus, pasiėmė gidu Tatjanos Maceinienės knygą „Ne tikrovės drumzlėse, o idealo šviesoj”. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Zenonas Ivinskis, Antanas Maceina – tai asmenybės – šviesuliai, kurie neleis mūsų kasdienybėje blogiui numarinti idealo, jei autoritetais išsirinksime juos. „Šiandien turime labai daug ideologijų, bet neturime pasaulėžiūros, – sakė Liutauras. – Žvelgdami į pasaulį Dievo kūrinio akimis, sugebėtume iš kiekvienos ideologijos pasiimti tai, kas geriausia, ir neprarastume karališkos dorybės – taikos. Tuomet visi kartu įvairiomis kultūros formomis toliau kurtume pasaulį”.

 Po šitokių gausių tikrovės apmąstymų jaunimo vadovai susitelkė bendrai ir individualiai maldai. Tą vakarą šv. Mišiose giedojo Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos Taizė grupelė. Vėliau jų giesmės padėjo garbinti Švč. Sakramentą, ypatingu būdu leido naujai išgyventi savo ir Kristaus santykį adoracijos metu. Adoracijai vadovavo vyskupijos Jaunimo centro direktorius kun. Rimantas Gudlinkis.

 Paskutinę stovyklos – seminaro „Būti Karaliumi” dieną Telšių vysk. V. Borisevičiaus katalikiškos gimnazijos direktorė Janina Bucevičiūtė ir TVJC savanorė Roma Čenkutė pristatė debatus kaip mokymo ir auklėjimo metodą. Šiandien kiekvienam krikščioniui reikia mokėti svariais argumentais pagrįsti savo požiūrį, kitaip pasipriešinti pasaulio išminčiai bus sudėtinga. To galima išmokti dažnai ir stropiai dalyvaujant debatuose, ypač svarbu ugdyti jaunosios kartos viešo, argumentuoto kalbėjimo įgūdžius.

 Gražus, nekasdienis jaunimo vadovų sambūris baigėsi renginio įvertinimu, laiško (sau) apie teigiamus potyrius rašymu, Telšių mokytojų švietimo centro kvalifikacinių pažymėjimų įteikimu. Renginį organizavo Telšių vyskupijos Jaunimo centras, talkino Ateitininkų valdyba. Programą kūrė Telšių „Džiugo” vidurinės mokyklos tikybos mokytoja metodininkė Janina Šalkauskytė ir TVJC savanorė, anglų kalbos mokytoja Roma Čenkutė. Drąsiai galima teigti, kad Telšių vyskupijos jaunimo padangę šios nelepinusios geru oru vasaros pabaigoje nušvietė skaisti meilės, draugystės ir Dievo malonės saulė.

Roma ČENKUTĖ,

TVJC savanorė

© 2004 "XXI amžius"