"Gelbėtojų" darbai ir dienos
Tik nenorintieji matyti tiesos gali
neigti, kad dabartinės kadencijos Seimas ir šlubuojanti "gelbėtojų"
Vyriausybė tapo ne tik pajuokų ar anekdotų objektu, bet ir kelia
pavojų Lietuvos valstybės likimui. Prisiminkime Premjero "pamoką"
užsienio investuotojams, iš kurios atvirai šaipėsi ne tik komercinių
televizijų humoro laidų herojai, bet ir kai kurie blaiviau mąstantys
partiečiai. Tiesa, nedaug tokių yra A.Brazausko partijoje, o,
kita vertus, kas gi norės prieštarauti Premjerui, kai dar ne visi
gardūs kąsneliai ir postai pasidalyti. Jei išdrįsi nepagarbiai
atsiliepti apie vadą - sutryps kaip vabalą, dar renegatu ar liaudies
priešu apšauks...
Dauguma politikos apžvalgininkų, niekada "nemylėjusių"
konservatorių ir V.Landsbergio, vienu balsu šaukia, kad, atėjus
"gelbėtojui" ir jo satelitinei interesų grupuotei iš
A.Paulausko kompanijos, Lietuvai ėmė aušti liūdnos dienos. Neokomunistų
stovykloje greitai pasiliks tik buvęs "Lietuvos ryto"
apžvalgininkas A.Račas ir dar vienas kitas. Matyt, nekokie ten
reikalai, jeigu reikia kviestis į pagalbą G.Kirkilui sovietinės
žurnalistikos žinovą J.Būtėną, kūrusį sovietų valdžią Afganistane,
ar į rusų savaitraščius "Obzor" ir "Litovskij kurjer"
rašančius jedinstvenininkus. Vieno įžvalgiausių politikos apžvalgininkų
"Lietuvos ryto" redaktoriaus pavaduotojo R.Valatos teigimu,
"premjerui į viską, kas vyksta, - "dzin". Seimas
ardo skylėtus parlamentarizmo pamatus ir smaginasi, kurdamas komisijas
anksčiau įkurtos kitos savo komisijos veiklai tirti. Į valdžią
(žemės ūkio ministro kėdę) stumiamas savas, kartu su A.Brazausku
kūręs "klestėjusią tarybų Lietuvą", anais laikais patikrintas
ir išbandytas vyras, buvęs sovietinio agropromo nomenklatūrininkas,
o aukštasis mokslas paliktas pribaigti politiku tapusiam rektoriui
ekstremistui ir jo šalininkams. "Ir niekas, net Prezidentas,
neskambina pavojaus varpais. Kodėl? Ar tai reiškia, kad Prezidentui
atrodo, jog šis premjeras dirbo gerai? (...) Nutilęs Prezidentas,
tylintys jo patarėjai gali patvirtinti negerą įtarimą, jog V.Adamkus
sugebėjo už pavadžio laikyti tik dešiniųjų partijų premjerus",
- teigia R.Valatka. O užkabinti visų reitingų karalių V.Adamkus
akivaizdžiai vengia, nes baiminasi, kad nukris jo paties reitingai.
Mat tai V.Adamkui yra baisiau nei žemės drebėjimas. Tad kas gi
gali šiuo atveju patikėti, kad Prezidentas yra nešališkas, atidavęs
visą valdžią Premjerui, kuris ne tik aiškina Vakarų verslininkams
komunizmo privalumus, bet ir nekreipia dėmesio į savo partijos
narius, viešai skalbiančius raudonus Baltarusijos prezidento marškinius.
Tyli "gelbėtojas", nes viskas atitinka jo mąstymą bei
siekius. Ir taip elgiasi valstybės, taikančios įstoti į Europos
Sąjungą ir NATO, premjeras!
Negana to, netrukus A.Brazauskas ketina pristatyti tautai naują
knygą apie savo žygius ir laimėjimus statant komunizmą bei saugant
lietuvybę. Žinoma, tą "epochos kūrinį" rašo ne pats
Premjeras, o ištikimi jo draugai, pavyzdžiui, senas bendražygis,
buvęs "Tiesos" redaktorius. Kitaip ir būti negali. Juk
ir Brežnevui jo šedevrus kurpė visas pulkas partinių plunksnagraužių.
Beje, ir K.Bobelis gyrėsi, kad jo memuarus rašo vienas bene garsiausias
sovietinių laikų "mokslinis" ateistas. Turbūt nelabai
gerai, kai naujajam krikščionių demokratų vadui knygą rašo antikrikščionis.
O jei prisiminsime A.Brazausko pasigyrimą, kaip Lietuvos komunistai
saugojo lietuvybę, linksma nebebus. Juk Centro komitete, kur ilgus
metus triūsė dabartinis Premjeras, "tikrieji lietuvybės saugotojai"
kalbėdavo tik okupantų kalba. Posėdžiai taip pat vykdavo rusiškai.
Netgi jau paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-ųjų balandžio
pradžioje, Maskvoje parengtą dokumentą dėl LKP (SSKP) turto pasidalijimo
A.Brazauskas pasirašė kirilica. Prisiminęs anuos laikus, buvęs
LKP Centro komiteto reikalų valdybos instruktorius S.Reznikas
pripažino, kad turto pasidalijimu džiaugėsi ir M.Burokevičius,
ir "lietuvybės saugotojas" A.Brazauskas. Mat, anot M.Burokevičiaus,
"jūs - komunistai, ir mes - komunistai, todėl dalykimės po
lygiai". Taigi partija "skilo", bet turtiniai reikalai
abi komunistines grupuotes siejo visada.
Aišku tik viena - A.Brazauskas ir jo partiečiai niekada nebuvo
abejingi turtiniams reikalams. Kai 1991-ųjų rudenį partijos pinigams
buvo uždėtas areštas, A.Brazausko vadovaujamos partijos sąskaitose
aptiktos tik kapeikos. Pinigai jau buvo investuoti į ūkines struktūras.
Vargu ar apie tai parašys A.Brazauskas savo naujajame "literatūriniame
šedevre". Tiesa, daugiau kaip 70 JAV, Vokietijos ir Didžiosios
Britanijos verslininkų, atvykusių į Vilnių, skaitydamas paskaitą
apie sovietinės okupuotos Lietuvos laimėjimus ir didžiąsias 1956-1989
metų komunizmo statybas, A.Brazauskas pabrėžė, kad didžiausia
nepriklausomos Lietuvos klaida yra tai, jog iki šiol čia "pernelyg
intensyviai bandyta kovoti su socializmu". Taigi užsieniečiams
aiškiai leista suprasti, kad nepriklausomos Lietuvos Premjeras
bandys atkurti "socialistinį rojų".
Aišku, atkurs tą socializmą ne vienas. Norinčiųjų prisidėti prie
šio reikalo - daugiau negu reikia. Pavyzdžiui, V.Šustauskas, neseniai
pačiame Kauno miesto centre atidaręs partijos būstinę ir papuošęs
ją raudonos spalvos partine vėliava. Arba Seimo narys N.Medvedevas,
mūru stojęs už buvusį savo bendradarbį, dabar kolegą Seime, kai
iškilo klausimas apie nuslėptą V.Šustausko teistumą. N.Medvedevas
ilgesingai pasakojo, kaip su V.Šustausku dešimtmečius darbavosi
sovietinei karinei pramonei priklausiusiame Radijo matavimų technikos
mokslinio tyrimo institute. Gal šis Seimo narys ilgisi bendravimo
su KGB metų, dirbant tame pusiau įslaptintame "institute"?
Premjerui padės ir nenuilstantis paskvilių rašytojas A.Juozaitis,
dabar patarinėjantis A.Brazauskui kultūros ir mokslo klausimais.
Jo žodžiais tariant, "Vyriausybė man tarpinė grandis į aukštesnį
laipsnį"...
Tenka pritarti A.Brazausko monologą kartu su nesuvaldžiusiais
kreivų šypsenų užsienio verslininkais išklausiusiam "Tele-2"
valdybos nariui Juozui Šarkui. "Lietuvos ryto" žurnalisto
Pauliaus Tamulionio paklaustas, kaip vertina A.Brazausko išreikštą
praeities ilgesį, atsakė, jog Premjeras kalbėjo taip, kaip visada.
"Tai tikriausiai jo kompleksas. Visą laiką jaučia pareigą
aiškinti, kas buvo praeityje, vis grįžta į sovietmetį", -
sakė J.Šarkus. Jaučia pareigą ar turi įsipareigojimų bei įpareigojimų,
išlikusių nuo tų laikų, kurių taip ilgisi?
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"