Pagerbtas Šveicarijos sūnus, Lietuvos patriotas
1996 metų rudenį Lietuvoje plačiai
suskambo profesoriaus Juozo Ereto (Joseph Ehret, 1896 10 18 -
1984 03 13) vardas: Kaune, Telšiuose, Panevėžyje, Kupiškyje, Vilniuje
buvo organizuotos mokslinės konferencijos, daugelyje miestų ir
miestelių apie jį skaitytos paskaitos, parengti televizijos reportažai,
kalbėta radijo laidose, pasirodė ganėtinai daug straipsnių respublikinės
spaudos bei rajoninių laikraščių puslapiuose. Taip paminėtos Lietuvai
nusipelniusio, čia radusio antrąją tėvynę sūnaus, Juozo Ereto
100-osios gimimo metinės, kuriose dalyvavo iš Šveicarijos atvykę
vaikai: sūnus Juozas, dukros Birutė ir Julija bei jų šeimos nariai.
Greitai prabėgo penkeri metai. Per šį laiką Lietuvos spaudoje
pasirodė vos vienas kitas straipsnelis: "XXI amžiuje"
(A.Zolubas) bei "Vorutoje" (A.Vasiliauskienė). Artėjant
105-ųjų metų gimimo jubiliejui, pasirodė dr.A.Vasiliauskienės
plati mokslinė studija "Juozas Eretas (Joseph Ehret) Lietuvoje
1919-1941", išspausdinta "Logos" žurnalo Nr.22
(P.137-155) ir Nr.23 (P.148-165). Kaip liudija straipsnio chronologija,
jame apžvelgta J.Ereto mokslinė, pedagoginė, visuomeninė bei organizacinė
veikla Lietuvoje iki 1941 metų, kada jis su šeima, gelbėdamasis
nuo sovietinių okupantų, paliko Lietuvą ir grįžo į Šveicariją.
2001 m. birželio 25 - liepos 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės
Švietimo skyriaus Pedagogų švietimo centras (vadovas Juozas Brazauskas)
organizavo seminarą - kelionę "Literatūrų kryžkelėse: lietuvių
ir vokiečių rašytojų takais" (seminaro organizatorė mokytoja
ekspertė Lionė Lapinskienė). Teko būti vokiečių klasikos mieste
Veimare, Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, aplankyta Fausto
gimtinė Knitlingenas, Hermano Hesės gimtasis miestas Kalvas, Getės
jaunystės miestas Leipcigas, Ciurichas, Šveicarijos perlas Liucerna,
Luganas, Bernas, J.Ereto gimtasis miestas Bazelis. Literatūrinę
kelionę vedė dr.Silvestras Gaižiūnas. Dr.A.Vasiliauskienė pasakojo
apie Lietuvių katalikų mokslo akademiją, minėjo jos narius, dirbusius
bei studijavusius Vakaruose, daug dėmesio skyrė prof. J.Eretui.
Bazelyje apsilankyta prie namo, kurio antrajame aukšte gausi jo
šeima nuomojo butą, sukalbėta malda prie J.Ereto-Jakaičio šeimos
kapo.
Ir štai neseniai, artėjant 105 metų jubiliejinei datai, pagaliau
ir lietuviškai pasirodė J.Ereto knygelė "Užmirštieji baltai".
Tai svarbus įvykis Lietuvos visuomenei. Nors J.Eretas puikiai
mokėjo lietuvių kalbą (jo redaguoti Lietuvių katalikų mokslo akademijos
suvažiavimo darbai), tačiau šį darbą daugiau kaip prieš ketvirtį
amžiaus jis parašė vokiečių kalba (išleistas Bazelyje 1973 metais).
Taip jis siekė, kad su pavergtomis Baltijos šalimis susipažintų
kuo daugiau įtakingų valstybės asmenų. Amerikoje gyvenantis kitas
Lietuvos patriotas Algis Liepinaitis, atkreipęs dėmesį į "Užmirštųjų
baltų" aktualumą, organizavo studijos vertimus į anglų, prancūzų,
italų, ispanų ir portugalų kalbas, pasirūpino jų leidyba ir išplatino
ambasadoriams, politikams, žurnalistams Šiaurės bei Pietų Amerikoje
ir Europoje. Prof.J.Eretas džiaugėsi tokia A.Liepinaičio iniciatyva
ir akcentavo: "Reikia mums prisistatyti tiems, kurie gali
mums padėti".
Pagaliau nepailstama A.Liepinaičio iniciatyva bei svaria finansine
parama, Lietuvos Sąjūdžio bei Algimanto Zolubo rūpesčiu "Naujasis
amžius" lietuvių kalba išleido J.Ereto studiją "Užmirštieji
baltai" (iš vokiečių kalbos vertė dr.Dalia Kisieliūtė). 24
puslapių knygelės įvadinėje dalyje apžvelgta "Užmirštųjų
baltų" kelionė - jos populiarinimas kitomis kalbomis, supažindinama
su šios veiklos iniciatoriumi A.Liepinaičiu. Knygelės pabaigoje
A.Zolubas pateikia biografinių žinių apie J.Eretą.
Įspūdingas pirmajame viršelyje Antano Šakalio piešinys, kuriame
sudėti J.Ereto gyvenimo svarbiausi akcentai. Viršuje - Šveicarijos
ir Lietuvos valstybingumo simboliai (J.Eretas buvo abiejų valstybių
pilietis), apačioje - skaičiai XX ir XXI, nes J.Ereto praėjusiame,
XX amžiuje, išsakytos mintys itin svarbios mums šiandien, jau
XXI amžiuje, kai reikia daug ką perkainoti, apsispręsti, pasirinkti...
J.Ereto portretas Šveicarijos kalnų bei bokšto su laikrodžiu fone
liudija šio didžio žmogaus stiprybę, amžinumą, gyvybę. Dviejų
pavardžių "Juozas Eretas-Jakaitis" parašas rodo jo pagarbą
Lietuvai: net ir antkapiniame paminkle iš anksto prie savo pavardės
užrašė ir žmonos - Onos Jakaitytės pavardę. Ketvirtą knygelės
viršelį puošia J.Ereto rūpesčiu 1973 metais išleistas spalvotas
atvirukas su visų trijų Baltijos šalių valstybinėmis vėliavomis.
Studija "Užmirštieji baltai", kaip rašė J.Eretas, "skiriama
mano Baltijos draugams, - tiems, kurie Tėvynėje be laisvės, ir
tiems, kurie laisvėje be Tėvynės".
Studijos išleidimas lietuvių kalba liudija mūsų pagarbą šveicarui,
antrąja tėvyne pasirinkusiam Lietuvą ir jai dirbusiam visą gyvenimą,
liudija, kad Lietuva nepamiršo savo sūnaus J.Ereto.
Dr.Aldona VASILIAUSKIENĖ
© 2001 "XXI amžius"
