XXI amžius

Ar pasibaigė Lietuvos krikščionėjimas?

Šiemet sueina 750 metų nuo Mindaugo krikšto. Minint šį jubiliejų, Taikomosios dailės muziejuje, kur eksponuojama didžiausia Lietuvos istorijoje sakralinės krikščioniškosios dailės paroda "Krikščionybė Lietuvos mene", jau įvyko keturi kultūros vakarai. Svarbiausias renginys - rugsėjo 26-27 dienomis vykusi tarptautinė konferencija "Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste". Konferenciją pasveikino Armėnijoje tuo metu viešėjęs popiežius Jonas Paulius II. Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui atsiųstoje Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo A.Sodano telegramoje rašoma: "Popiežius nuoširdžiai džiaugiasi svarbia sielovadine ir kultūrine iniciatyva - tarptautine konferencija "Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste", kurią, minint karaliaus Mindaugo krikšto 750-ąsias metines, surengė Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos Vyskupų Konferencija. Jo Šventenybė tikisi, jog šis susitikimas padės sustiprinti dalyvių kilnų nusiteikimą savo tyrinėjimais liudyti krikščionybę bei realizuoti bendrus uždavinius, tarnaujant naujajai evangelizacijai šių dienų visuomenėje. Užtikrindamas, jog meldžiasi už susitikimo sėkmę, jis siunčia Jūsų Eminencijai, organizatoriams ir visiems, dalyvaujantiems šiame svarbiame reikšmingame simpoziume, apaštalinį palaiminimą".
Ši konferencija pratęsė 1987 metais Vatikane vykusį tarptautinį kolokviumą, skirtą 1387 metų Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui. Toks renginys ano meto okupacijos sąlygomis Lietuvoje buvo neįmanomas.
Per dvi dienas perskaityta trylika pranešimų, vyko aktyvios diskusijos. Iš aštuonių valstybių susirinkę žymūs mokslininkai, kelių universitetų garbės daktarai, autoritetingi Katalikų Bažnyčios istorikai, 1987 metų Vatikano kolokviumo dalyviai į Lietuvą atsivežė ir savo pranešimuose pristatė naujuosius tyrinėjimus. Pranešimus skaitė ir Lietuvos mokslininkai: prof. Mečislovas Jučas, prof. Eugenija Ulčinaitė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, vyskupas dr. Jonas Boruta. Diskusijose dalyvavo prof. Edvardas Gudavičius.
Gausią konferencijos medžiagą viename straipsnyje apžvelgti neįmanoma, todėl pasirinkome vieną aspektą, kuris, tikime, bus įdomus "XXI amžiaus" skaitytojams. Iškėlėmė vieną klausimą: ar pasibaigė Lietuvos krikščionėjimas? Į jį pabandysime atsakyti konferencijoje išgirstais teiginiais.
Kun. prof. Paulius Rabikauskas, SJ, rašė: "Mindaugo krikštas buvo svarbus mūsų tautos istorijoje įvykis, kurio niekam nevalia tylomis apeiti. Jo dėlei prie Baltijos jūros kylanti valstybė įžengė į ano meto krikščioniškosios Europos bendriją. Todėl mūsų tautos istorijoje būtina pabrėžti Mindaugo karūnaciją... Anais viduramžių Christionitas laikais pats aukščiausias žemėje autoritetas popiežius džiaugėsi sužinojęs apie Lietuvos valdovo Mindaugo krikštą, savo autoritetu jam suteikė krikščioniškojo karaliaus titulą, įsteigė nuo niekieno nepriklausomą Lietuvos vyskupiją". Vilniaus Arkikatedroje kabanti lenta liudija: "Mindaugas - Lietuvos karalius, karūnuotas 1253 metais, ypatingasis Šventosios Romos Bažnyčios sūnus, Lietuvos vyskupijos steigėjas, pirmosios katedros statytojas". Karūna nudžiugino Mindaugą ir menine, ir politine prasme. Karalienė Morta tapo karšta katalikė. Bažnyčia buvo vienintelė institucija, į Lietuvą atnešusi raštą. Suintensyvėjo prekyba. Praėjus dvylikai metų nuo pirmojo krikšto, Mindaugas susitarė su Naugarduku ir pradėjo kariauti su Kryžiuočių ordinu. 1263 metais Mindaugas buvo nužudytas. Šios aplinkybės sustabdė Lietuvos krikščionėjimą. Kun. prof. P.Rabikauskas rašo: "Kad Lietuva galutinai ir pastoviai tapo krikščioniška valstybe, turime dėkoti Jogailos ir Vytauto, t.y. pačių lietuvių, o ne lenkų 1387 m. Vilniuje, naujai pastatytoje katedroje, kaip atrodo, Velykų naktį, pravestam iškilmingam teisiška prasme, nors iškart tiktai simboliškam Lietuvos krikštijimui".
Krikštijant nebuvo taikoma prievarta, tik įtikinėjimas. Prof. E.Gudavičius pateikė pavyzdį: valdovas liepė užgesinti laužus, užmušti žalčius. Tai rodė tvirtą valdovo apsisprendimą už krikščionybę, jo požiūrį į pagoniškąjį kultą.
Su Krikšto sakramentu siejosi katechizacija - ilgas procesas, trunkantis šimtmečius. Atrandant naujus dokumentus, tyrinėjimų laukas plečiasi, istorikai pateikia vis naujas įžvalgas. Yra išlikę XVI a. pabaigos Tilžės ir Žemaičių vyskupystės parapijų vizitacijos užrašai. Iš jų galima spręsti, kad Mažojoje Lietuvoje ir Žemaičių vyskupystėje buvo teikiami visi sakramentai, palaikomas pamaldumas.
Prof. E.Ulčinaitė, išstudijavusi jėzuitų "Metinius pranešimus" ("Annue Litterae"), pateikė įdomių faktų. XVII a. pabaigoje rašoma apie žemės deivėms ir mirusiųjų vėlėms aukojamas aukas, dangaus kūnų garbinimą, trobose pakenčiamus žalčius, pagoniškas apeigas. Miestai buvo krikščioniški, pagonybė laikėsi kaime. Profesorė E.Ulčinaitė padarė išvadą: 1251 metais Mindaugas, 1387 metais Jogaila ir Vytautas pradėjo Lietuvos krikštą, kuris su tam tikromis modifikacijomis tebesitęsia iki šiol. Tokia yra tendencija.
Pasak dr. I.Lukšaitės, taip buvo ne tik Lietuvoje. Ji pateikė literatūroje aprašytą atvejį, neva Vokietijoje už menkniekį supykusi būtybė, panaši į mūsų aitvarą, sudegino kelis namus. Tuo buvo tikima.
Šiai mokslininkių išvadai pritarė vyskupas J.Boruta. Galime džiaugtis, jog daugėja krikštų, bet pradėta tikėti reinkarnacija, atsirado parapsichologija. Dar pridėsime: žavimasi pagonybe, televizorių ekranuose matome pagoniškas vestuvių apeigas, vykstančiass XXI amžiuje.
Prelatas, Liublino katalikiškojo universiteto profesorius, Popiežiškosios teologijos akademijos Krokuvoje garbės daktaras, vienas žymiausių ir autoritetingiausių Lenkijos Katalikų Bažnyčios istorijos tyrinėtojų Boleslovas Kumoras apibendrino diskusiją: žmonės turi gyventi vadovaudamiesi krikščioniškosios moralės principais; krikščionėjimas - tai dinamiškas, neužbaigiamas procesas. Vadinasi, ir Lietuvos krikščionėjimas nepasibaigė, jis tebesitęsia.
Prof. Rimantas Jasas pasiūlė surengti konferenciją, kurioje būtų aptarti Baltijos tautų skirtumai, šių tautų santykis su Katalikų ir Protestantų Bažnyčiomis.
Konferenciją "Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste" globojo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Konferenciją laišku pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Jis rašė: "Lietuvos valstybės kūrimasis ir tvirtėjimas, tautinės ir pilietinės tapatybės išsaugojimas priespaudų ir okupacijų metais buvo neatskiriamas nuo krikščioniškųjų tiesų. Istorija liudija, kad panašius procesus išgyveno visa Vidurio Europa, kad krikščioniškosios aspiracijos darė svarbų poveikį Vidurio Europos valstybių ir tautų politikai, kultūrai, švietimui, menui. Lietuvos, neatsiejamos Vidurio Europos dalies, patirtis - vertinga, įdomi, turinti daugybę sąsajų su kaimyninių šalių patirtimi ir kelianti daug klausimų įvairių sričių mokslininkams. Tikiuosi, kad šio forumo pranešimai ir diskusijos krikščioniškosios minties tema prisidės prie geresnio mūsų krašto ir visos Vidurio Europos praeities pažinimo bei suvokimo, kad savita Lietuvos patirtis bus naudinga pasaulio kultūrinei bei istorinei pilnatvei suprasti".
Prezidento lūkesčiai išsipildė - garbūs užsienio mokslininkai džiaugėsi pabuvę konferencijoje, dėkojo organizatoriams.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Vilnius