Kremlius veržiasi į NATO?

Po šiurpios tragedijos Amerikoje vis labiau atrodo, jog daugiausia dėl to laimėjo Rusija. Rusijos prezidentas V.Putinas, vienas pirmųjų po teroristų atakos paskambinęs D.Bušui, bemat pasiūlė savo pagalbą kovoje su tarptautiniais teroristais. Nors, kaip aiškėja, niekas taip ir nežino, kas yra tas tarptautinis terorizmas ir kur reikia smogti pagrindinį smūgį. Netgi buvęs Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Leonidas Šebaršinas sakė, kad Vašingtono skelbiami kaltinimai O. bin Ladenui ir islamo ekstremistams rodo JAV strategų mąstymo šabloniškumą. Griebiamasi regimiausios versijos. Žodžiu, anot V.Šebaršino, pamestos piniginės ieškoma visiškai ne ten, kur ji pamesta, o ten, kur šviesiausia. V.Šebaršinas teigė manąs, jog dėl JAV tragedijos kalta iki šiol nežinoma teroristinė organizacija ir greičiausiai - ne islamistinė. Jo nuomone, jokiu būdu negalima išleisti iš akių Pietų Amerikos pėdsako. Kolumbijos kokaino mafija, vadinamieji narkobaronai, naudojasi milžiniškomis lėšomis. Palyginus su Amerikos narkomafijos rankose esančiais milijardais, O. bin Ladenas su savo milijonais tėra skurdžius.
Apie dalyvavimą teroro aktuose Niujorke ir Vašingtone užsiminė ir Japonijos komunistinė ekstremistinė grupuotė "Raudonoji armija". Pakanka prisiminti, kad sprogimą Oklahomoje iš pradžių irgi buvo bandoma sieti su islamistais, tačiau pasirodė, jog šį teroro aktą įvykdė baltasis amerikiečių ekstremistas. Izraelio premjerą taip pat nužudė ne arabas palestinietis, o žydas ortodoksas.
Žinoma, dėl įvykusios tragedijos kalta ir JAV Centrinė žvalgybos valdyba. Neatleistina, kad net 30 milijardų dolerių metinį biudžetą turinti JAV žvalgyba pražiopsojo teroristus. Aišku, JAV CŽV nepadėjo ir skandalai, pastaruoju metu kilę šios organizacijos viduje, visų pirma - aukštų CŽV pareigūnų Hanseno ir Trofimovo veikla Maskvos naudai. Ir tai - ne vieninteliai atvejai, nes sovietinis KGB jau seniai savo vertingus agentus "surasdavo" tarp JAV CŽV, FTB, kontržvalgybos aukštų pareigūnų.
Susidariusioje situacijoje V.Putinas ir jo komanda puoselėja viltis, kad bičiuliu pavadintas Džordžas pakvies Vladimirą į NATO. Praėjo jau ne viena diena, kai čečėnų kovotojai įvykdė sėkmingą operaciją Gudermese ir Džochargaloje - numušė rusų sraigtasparnį, kuriuo skrido du Rusijos generalinio štabo generolai A.Pozdniakovas ir P.Varfolomejevas bei aštuoni štabo pulkininkai, o Maskva tik dabar pradėjo aiškinti pasauliui šio įvykio aplinkybes. Beje, tokių nuostolių Rusijos generalinis štabas nepatyrė net per Afganistano karą bei per abu Čečėnijos karus. Tiesa, Rusijos spaudoje buvo užsiminta, kad duomenis, kada ir kokiu maršrutu skris sraigtasparnis su aukštaisiais rusų karininkais, čečėnams perdavė (tiksliau, pardavė) okupacinės armijos aukšti pareigūnai, tačiau tai - jau kitas reikalas. Juk visi Rusijoje puikiai žino, kad čečėnų kovotojai ginklus perka iš rusų armijos sandėlių. Nusiperka netgi tokių, kurie dar įslaptinti ir pati rusų armija jų nenaudoja, nes turi labai nedaug. Tik dabar, po teroristų atakos JAV, Maskva paskelbė, kad sraigtasparnį su jame skridusiais generolais ir pulkininkais čečėnų kovotojai numušė raketomis "Stinger" ar "Strela 3-M". Jas esą čečėnai gavę iš Afganistano talibų. Kremliaus pranešime sakoma, kad šiuos kompaktinius raketų komplektus čečėnai gali panaudoti prieš keleivinius avialainerius. Potekstė aiški - JAV privalo smogti ne tik talibams, bet ir čečėnų laisvės kovotojams. Apie tai prasitarė žinomas Rusijos politikas, Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Šochinas, paaiškinęs, kodėl Rusijai atėjo metas įstoti į NATO. Pasak A.Šochino, Rusija tam pasirengusi jau seniai, nes jau du jos vadovai - J.Stalinas po karo ir V.Putinas 2000-aisiais metais - pareiškė apie Rusijos norą tapti Aljanso nare. "Lieka tik įtikinti visuomenę, kad toks žingsnis reikalingas, o jeigu prezidentas V.Putinas paaiškins tai visuomenei, ji supras prezidentą", - tikino A.Šochinas. Jo teigimu, dabar konfrontacijos linija yra ne tarp Vakarų ir Rytų, o eina linija Šiaurė-Pietūs, todėl visi turi susivienyti kovai prieš tarptautinį terorizmą. Rusija gali tapti rytiniu Šiaurės Aljanso flangu, o bendras kovos su terorizmu frontas nusitęs nuo Vankuverio iki Vladivostoko. A.Šochinas teigė, kad Rusija atitinka visas stojimo į NATO sąlygas: rinkos ekonomika, demokratija, o prisijungimas prie NATO tik sustiprins pasaulio saugumą. Esą egzistuoja tik viena "nedidelė problema" - nesutampantys ginkluotės standartai. Tačiau, pasak A.Šochino, ji lengvai išsprendžiama, o kai Rusijos armija pereis prie NATO ginkluotės standartų, Rusija tik laimės, nes galės sėkmingai konkuruoti pasaulio ginklų prekyboje.
A.Šochinas prasitarė, kokios esminės naudos tikisi Maskva, įstojusi į NATO. Būtina pacituoti šio įtakingo Rusijos politiko mintis, išspausdintas šiomis dienomis savaitraštyje "Argumenty i fakty". "Ši nauda - akivaizdi. Visų pirma NATO padės mums įvesti tvarką Čečėnijoje. Pavyzdžiui, privers NATO narę Turkiją atsisakyti suteikti čečėnų "banditams" prieglobstį. Juk ne paslaptis, kad Turkijoje čečėnų "teroristai" ilsisi ir gydosi. Arba privers tą padaryti Gruziją, kurioje taip pat randa prieglobstį "teroristai". Taigi Rusijai ir Gruzijai įstojus į NATO, aplink Čečėniją susiglaus NATO žiedas. O kadangi vienas iš pagrindinių NATO uždavinių yra teroristų centrų sunaikinimas visų pirma Aljansui priklausančiose šalyse, tai Basajevui teks turėti reikalų su amerikiečių sparnuotosiomis raketomis, nuo kurių jau slepiasi O. bin Ladenas.
Taigi kortos atskleistos. Įdomiausia, ko dar nepasakė A.Šochinas, t.y. apie ką dar galėjo susitarti "artimojo užsienio" klausimu V.Putinas ir D.Bušas?

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"