"Caritas" darbo vizitas Vokietijoje
Rugsėjo 3-8 dienomis Vokietijos Oldenburgo
krašto "Caritas" įstaigas lankė Lietuvos "Caritas"
delegacija: generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, reikalų
vedėja Kristina Mišinienė, socialinio "Caritas" projekto
"Vaiko orumas" koordinatorė Aušra Budėjienė. Kartu su
jais stažuotis vokiečių "Caritas" socialinėse įstaigose
atvyko Lietuvos "Caritas" Pagalbos neįgaliesiems programos
darbuotojai Polina Šedienė ir Juozas Šaulys. Jie dirba pagal Oldenburgo
ir Lietuvos "Caritas" bendrą projektą, finansuojamą
iš Vokietijos vyriausybinės programos "Aktion "Mensch"
("Akcija "Žmogus"), ir mėnesį stažuosis Klopenburgo
miesto psichiatrijos centre bei neįgaliųjų pagalbos įstaigoje
"Andreaswerk" Vechtoje.
Ilgamečiai partnerystės ryšiai
Su Oldenburgo "Caritas",
Maltos ordino pagalbos tarnyba bei kitomis katalikiškomis paramos
organizacijomis nuolat stiprėjantys ir besiplečiantys bendradarbiavimo
ryšiai Lietuvą sieja nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu
Oldenburgo katalikų bendruomenės ir įstaigos remia ir palaiko
partnerystės santykius su 42 parapijomis, karitatyvinėmis ir socialinėmis
institucijomis visuose Lietuvos regionuose.
Tęsiami ankstesni ir pradedami
nauji projektai
Lietuvos "Caritas" atstovai
su Oldenburgo "Caritas" direktoriumi Pauliumi Šnaideriu
ir referente tarptautiniam darbui Marlis Eneking aptarė jau vykstančius
bendrus abiejų organizacijų projektus bei jų tęstinumą ir svarstė
naujus.
Dabar Oldenburgo krašte, pagal socialinio darbo savanorių mainų
programą, finansuojamą Europos Sąjungos, Lietuvos "Caritas"
siuntimu pusei metų yra atvykę panevėžietė Judita Judeikytė ir
kaunietis Kęstutis Jurkus. Savanorių mainų programos, skirtos
jaunuoliams nuo 18 iki 25 metų, tikslas - skatinti lygiavertį
Europos tautų bendradarbiavimą per socialinį jaunų savanorių darbą,
drauge susipažįstant su priimančiųjų šalių kalba, kultūra, istorija.
Mūsų savanoriai dirbo Lonė's mieste esančiame "Caritas"
integracijos centre su pabėgėlių vaikais, vaikų darželyje, Hioldorfo
dirbtuvėse, kur baldininkystės įgūdžių mokosi vokiečių kilmės
persikėlėlių iš Rusijos jaunimas. Kitą pavasarį pagal savanorių
mainų susitarimą Lietuvos "Caritas" įsipareigojo priimti
Oldenburgo "Caritas" savanorę Silke Rode, dirbančią
socialine darbuotoja Vechtos kalėjime.
Yra gautas finansavimas iš Europos Sąjungos paramos struktūros
Phare Access bendram Lietuvos ir Oldenburgo krašto "Caritas"
socialiniam projektui "Vaiko orumo išsaugojimas Lietuvoje".
Projektas numato aštuonių "Caritas" darbuotojų iš visų
Lietuvos vyskupijų apmokymus Oldenburgo krašto "Caritas"
vaikų globos įstaigose. Lietuvoje šios darbuotojos jau dalyvavo
vasaros stovykloje- seminare Tytuvėnuose, o šiuo metu dalyvauja
20-ties savaitgalių kursuose, kuriuose dėstomas Bažnyčios socialinis
mokymas, bendravimo psichologijos, socialinio darbo bendrieji
principai, būdai, kaip ne vien "labdarą dalyti", o iš
esmės prisidėti prie šeimų ir vaikų vargo mažinimo, ne atimant
atsakomybės už savo pačių gyvenimą, o ją skatinant. Lietuvių delegatai
su kolegomis vokiečiais suderino spalį savaitę truksiančios vyskupijų
"Caritas" atstovių stažuotės Oldenburge dalykinius klausimus.
Buvo aptarta galimybė iš Vokietijos "Caritas" centrinės
įstaigos (DCV) Freiburgo mieste gauti paramą Vytauto Didžiojo
universiteto Socialinės rūpybos profesinių studijų centro supervizorių
ruošimo programai. Supervizoriais vadinami profesionalūs socialinio
darbo studentų praktinės veiklos vadovai. Tokių europinius standartus
atitinkančių specialistų Lietuvos aukštosios mokyklos iki šiol
neturi. Oldenburgo krašto "Caritas" būstinėje, Vechtos
mieste, susitikę su žinomu VFR supervizorių rengėju, Miunsterio
akademijos vadovu Berndu Jansenu, Oldenburgo "Caritas"
referentu Jozefu Volkingu ir Šiaurės Vokietijos Katalikų aukštosios
mokyklos atstovu užsienio ryšiams prof. dr. Jochenu Vindhoizeriu,
Lietuvos "Caritas" atstovai pasikeitė informacija apie
socialinio darbo dėstymą ir sampratą Vokietijoje ir Lietuvoje
bei galimus bendradarbiavimo modelius. Vizito metu pasiekė džiugi
žinia iš Freiburgo, kad DCV nutarė paremti supervizorių ruošimą
Vytauto Didžiojo universitete, 1992 metais "Caritas"
įkurtame Socialinės rūpybos profesinių studijų centre, 94 290
eurų suma. Lietuvos pusei keliama sąlyga, kad universitetas bent
minimaliu savo įnašu prisidėtų prie programos. Centrinis Vokietijos
"Caritas" taip pat paskyrė lėšų specialistų itin gerai
vertinamam vadovėliui apie ligonių slaugą išversti į lietuvių
kalbą. Gausiai iliustruotas žinomų autorių Ingeburgos Barden,
dr. Alfredo Fogelio, dr. Georgo Vodraškės 336 puslapių veikalas
"Ligonių namų slauga" jau yra išverstas į ukrainiečių
kalbą. Jis tikrai labai pasitarnaus gerinant paslaugų kokybę slaugos
ligoninėse ir slaugos namuose bei slaugantiems sunkius ligonius
namuose.
Susitikime su Hamburgo "Caritas" referentu Varcava lietuviai
domėjosi kolegų buhalterijos darbo modernizavimu, dalijosi seniai
jaučiamu poreikiu sukurti kompiuterizuotą septynių Lietuvos vyskupijų
"Caritas" ir centrinio "Caritas" buhalterijų
sistemą. Susitarta ieškoti kelių šiai buhalterinio darbo skaidrumą
ir patogumą skatinančiai idėjai įgyvendinti.
Vokietijos "Caritas"
įstaigos
Lydimi savo bičiulių ir kolegų, svečiai
iš Lietuvos susipažino su daugelio įvairios paskirties Oldenburgo
krašto "Caritas" įstaigų. Vechtoje juos priėmė Maltos
ordino pagalbos tarnybos vadovai Sebastianas Klyšas ir Stefanas
Graberis, kurių tarnyba vietos savivaldos pavedimu čia praktiškai
yra perėmusi ir medicininės greitosios pagalbos funkcijas. Damės
mieste aplankyti vaikų iš problemiškų šeimų globos namai, kuriuose
spalio mėnesį stažuosis ir "Caritas" bendradarbės iš
Lietuvos. Damės namų grupė - viena iš daugelio, išskirstytų po
nedidelius aplinkinius miestelius, uždarius anksčiau veikusius
didžiulius vaikų namus. Patirta, kad tėvų globos netekę vaikai
daug mažiau traumuojami, kai jie gyvena mažesnėmis, t.y. šeimos
modeliui artimesnėmis grupėmis, globojami sumanių ir atsidavusių
socialinių pedagogų, psichoterapeutų. Dinklagės mieste lietuviai
aplankė modernų "Caritas" Šv. Onos senelių namų kompleksą,
kuriame gyvenimo vakarą sutinka tiek dar gana savarankiški ir
aktyvūs, tiek ligos ar senatvinės demencijos varginami žmonės.
Komplekse yra ir nepagydomai sergančiųjų namai, kurių paskirtis
- kiek galima lengvinti fizinius skausmus bei puoselėti dvasinę
taiką ir viltį tiek išeinančiųjų, tiek jų artimųjų gyvenime. Paslaugos
ir darbuotojų parama teikiama atsižvelgiant į senelių namų gyventojų
poreikius. Tačiau apskritai namuose laikomasi požiūrio, kad savęs
nevertinimo jausmą, netgi demencijos reiškinius, padeda įveikti
dalyvavimas kasdienėje, net ir labai paprastoje veikloje, pvz.,
gaminant valgį, todėl, kiek leidžia gyventojų sveikata, drauge
su įstaigos darbuotojais jie įtraukiami į namų dienotvarkės vyksmą.
Dinklagės senelių namų vadovai Abramczykas ir Švarcė susidomėjo
Lietuva ir mielai priėmė kvietimą atvykti į atitinkamas mūsų krašto
įstaigas pasikeisti patirtimi.
Panašią krikščioniško humanizmo nuostatą dėl nekvestionuojamos
kiekvieno žmogaus vertės atskleidė ir apsilankymas Šv. Juozapo
fondo išlaikomame Klopenburgo miesto bendruomenės psichiatrijos
centre. Tai irgi didžiulis "Caritas" įstaigų kompleksas,
kuriame gydoma ne mums žinoma tradicine prasme, o per daugelį
pakopų, priklausomai nuo susirgimo laipsnio, siekiama socialinės
pacientų reabilitacijos. Centrą pristatė jo vadovu dabar dirbantis,
lietuviams gerai pažįstamas Klemensas Rotinghausas, anksčiau dirbęs
Oldenburgo "Caritas" atstovu Lietuvai, ir Šv. Juozapo
fondo pirmininkas, dekanas kun. Kuhlingas. Didelis dėmesys centre
skiriamas ergoterapijai - kūrybiniam, atitinkamą profesinį pasirengimą
turinčių specialistų organizuojamam užimtumui. Psichiatrijos centras
apima platų pagalbos būdų spektrą - nuo keleto pacientų, kurių
liga ypač sunki ir kurių kambariai (tik teismo sprendimu) rakinami,
iki vadinamosios "išorinės grupės" - gyvenančių komplekso
teritorijoje esančiame bendrabutyje ir beveik savarankiškai tvarkančių
savo kasdienybę. Sveikstantiems sudaroma galimybė gyventi mieste
esančiuose butuose, retkarčiais juos aplanko psichoterapeutai
ar socialiniai darbuotojai. Klopenburgo psichiatrijos centras
laikomas vienu pažangiausių Vokietijoje.
"Noriu į kalėjimą..."
Prisimenate linksmai liūdną kino
komediją apie posovietinės Rusijos pilietį, pakliuvusį į vakarietišką
kalėjimą ir labai nenorėjusį iš jo išeiti?
Lietuvos "Caritas" delegatams buvo leista aplankyti
ir dvi valstybės įstaigas, kurios šiaip jau nebūna labai atviros
- jaunimo areštinę ir jaunimo (nuo 21 ir 23 metų) kalėjimą bei
tardymo izoliatorių Vechtoje. Kalėjimai ir socialinis darbas juose
svečius domino dėl "Caritas" savanorių pradedamo kalinių
globos projekto Lietuvoje. Vechtos jaunimo areštinę aprodė jos
viršininkas Veimanas, NATO desantinių pajėgų atsargos karininkas
ir uolus katalikas, pats auginantis septynių vaikų šeimą. Mačiusiųjų
mūsų iš sovietmečio paveldėtas kolonijas, šioje areštinėje laukė
daug netikėtumų: švara, tvarka, labai rūpinamasi sulaikytų jaunuolių
užimtumu. Nuolat darbuotojų - meistrų prižiūrimi jie darbuojasi
medžio dirbtuvėse, sode (parduoti gaminiai - papildomos lėšos
areštinės reikmėms), žaliuose plotuose areštinės teritorijoje
auginami triušiai, pašto balandžiai, rudavilnės Kameruno avys...
Viršininkas minėjo, kad net agresyvius jaunuolius labai raminančiai
veikia gyvūnų globojimas. Jaunuoliai čia gali būti sulaikomi iki
keturių savaičių. Jeigu, gavę policijos kvietimą prisistatyti
į areštinę, atvyksta patys, gauna įvairių lengvatų: paleidžiami
pirma laiko, kamerų durys nerakinamos. Dar viena neįprasta detalė:
areštinėje mums leido fotografuoti.
Jaunimo kalėjimo, kur šiuo metu kalinama apie 380 žmonių (iš jų
60 proc. - pirmąkart nusikaltę), sąlygos rūstesnės. Fotografuoti
negalima. Lietuvius lydėjęs kalėjimo socialinis darbuotojas aprodė
pastatą, didžiulę kalėjimo bažnyčią, dvi kameras. Kalinių sielovadai
paskirti du dvasininkai - katalikų ir evangelikų. Kiekvienam kalinių
būriui skirta po socialinį darbuotoją. Kamerose - po du žmones,
kiekvienoje yra mygtukas, kuriuo inicidento atveju kalinys gali
išsikviesti pareigūnus. Rūpinamasi ir užimtumu - kalėjimo komplekse
yra įmonė, kaliniai dirba. Už gerą elgesį - daugiau laisvių ir
lengvatų.
Praktiškoji krikščionybė
Svečiai galėjo patys įsitikinti,
kaip veikia vokiečių katalikų socialinio solidarumo sistema. Rugsėjo
5-ąją į svečius pasikvietė Luteno miestelio maltiečiai, kurie
su savo vadovu Eduardu Surmanu pakavo ir krovė į mašinas būsimą
drabužių labdaros siuntą Kartenos (Kretingos r.) įstaigoms. Rugsėjo
6-ąją pagrindinėje Vechtos Šv. Jurgio bažnyčioje vykusiose šv.
Mišiose buvo paskelbta rinkliava Lietuvos vaikų globos įstaigoms
ir Bosnijos kunigų seminarijai (surinkta apie 300 markių). Po
šv. Mišių parapijos namuose gausiai susirinkusios Katalikių moterų
sąjungos atstovės susitiko su P. Šnaideriu ir lietuvių delegatais.
Sąjungos vadovė Elizabeta Nehmelman perdavė savo organizacijos
surinktą paramą Kauno Senamiesčio vaikų dienos centrui - du tūkstančius
Vokietijos markių.
Prie gilios senovės ir nelabai senos istorijos buvo galima prisiliesti
lankantis netoli Dinklagės esančioje fon Galenų pilyje, apsuptoje
vandens kanalų, tvenkinių ir ūksmingų parkų. Iš čia kilęs garsusis
kardinolas Klemensas Augustas fon Galenas, "Miunsterio liūtas",
vokiečių tautos labai gerbiamas dėl drąsaus pasipriešinimo nacionalsocializmui.
Nepalenkiamas vyskupas savo pamoksluose dar 1941-aisiais, Hitlerio
galybės viršūnėje, pranašiškai skelbė tragišką Vokietijos žlugimą,
smerkė rasistinę nacių stabmeldystę, Bažnyčios persekiojimą ir
ypač protestavo prieš diktatūros pradėtą neįgaliųjų ir psichikos
ligonių žudymą. Režimas nekentė drąsaus ganytojo, tačiau taip
ir nesiryžo suimti, bijodamas didžiulės jo įtakos tikinčiajai
liaudžiai. Po karo fon Galenų giminė atidavė pilį benediktinių
vienuolynui, kuris čia veikia ir dabar. Vieną pastatą šalia vienuolyno
seserys paskyrė benamių globai, tačiau, jų žodžiais tariant, ši
veikla yra ne socialinis projektas, o paprasta savo bendruomenės
svetingumo išraiška. Sudėtingesniais atvejais, kai reikia ilgalaikės
globos, benediktinės kreipiasi į valstybinę socialinę tarnybą
arba į karitatyvines organizacijas.
Dvasinės patirtys
Lietuvos "Caritas" darbo
vizitas baigėsi gražiu šventiniu akcentu. Šilinių dieną, rugsėjo
8-ąją, šv. Mišiose Vechtos Šv. Jurgio bažnyčioje ir paskui miesto
salėje atsisveikinta su išeinančiu į emeritūrą (75 metų sulaukus)
vietos vyskupu Maksu Georgu fon Tvikeliu. Savo vyskupo pagerbti
susirinko apie 700 kraštiečių - vyskupų, kunigų, pasauliečių bendradarbių,
vietos savivaldos ir Žemutinės Saksonijos žemės politikų, simboliškai
praeityje buvusį Oldenburgo krašto valstybingumą primenantis ankstesniųjų
valdovų palikuonis, šventės programoje jo karališkąja aukštybe
tituluojamas hercogas Antonas Giunteris fon Oldenburgas. Vyskupas
tarnavo šiam kraštui 31 metus ir buvo gerbiamas dėl paprastumo,
jautrumo kenčiantiems ir jo "firminiu ženklu" tapusio
dviračio, kurį "pasibalnojęs" lankydavo žmones, parapijas,
leisdavosi į keliones su jaunimu. (Beje, prieš keletą metų su
grupe vokiečių jaunuolių dviratininkų vyskupas M.G. fon Tvikelis
pervažiavo ir Lietuvą - nuo Klaipėdos iki Birštono...) Net ir
atsisveikinimo šventėje galėjai atrasti kilnią pastangą "gyventi
ne sau" - ant kvietimų buvo išspausdintas vyskupo prašymas
nenešti jam dovanų, o vietoj to aukoti "Caritas" socialiniams
projektams...
Taigi kelionės į Oldenburgo kraštą lauktuvės - ne vien dosni "apčiuopiamoji"
parama Lietuvos žmonėms bei naudingiems projektams vystyti. Daug
labiau tai išliekanti ir pasitikėjimą Dievo bei žmonių gerumu
skleidžianti dvasios šiluma, daugelio namų ir šeimų atvertos durys.
Ir geri pavyzdžiai, kaip gali darniai ir pagarbiai bendradarbiauti
Bažnyčia, valstybė, privati iniciatyva, rūpinantis palengvinti
brolių ir seserų naštas.
Kun. Robertas GRIGAS
© 2001 "XXI amžius"