Atnaujintas 2001 m. gruodžio 7 d.
Nr.92
(1001)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Paskutinis puslapis


ARCHYVAI

2001 metai

Tarpreliginio dialogo pripažinimas ir iššūkiai

Dabartiniams laikams būdinga ir aukšta kompiuterinė technologija, ir primityvi terorizmo "filosofija". Tai turbūt geriausiai apibūdina II Vatikano Susirinkimo pastoracinės konstitucijos "Gaudium et Spes" žodžiai, kuriuos Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Frensis Arinzė priminė savo sveikinime musulmonams Ramadano (pasninko mėnesio) proga: "Šiuolaikinis pasaulis pasirodo esąs drauge ir galingas, ir silpnas, sugebantis realizuoti ir geriausius, ir blogiausius dalykus; jam atsiveria kelias į laisvę ir priespaudą, į pažangą ir atsilikimą, į brolybę ir neapykantą. Be to, žmogus pagaliau suvokia, kad jam dabar priklauso apvaldyti jėgas, jo paties pažadintas ir galinčias jį sunaikinti arba jam tarnauti".

Naujos Popiežiaus iniciatyvos

Tokiomis sąlygomis ypač reikšmingos yra popiežiaus Jono Pauliaus II teisingumo ir taikos įtvirtinimo iniciatyvos bei nuolatinis priminimas, kad visi krikščionys, visi tikintieji melstų gailestingąjį Dievą suteikti pasauliui taiką. Gerai visiems įsiminė prieš 15 metų (1986-ųjų spalio 27 d.) Šventojo Tėvo sušauktas religijų vadovų maldos už taiką susitikimas šv.Pranciškaus mieste Asyžiuje. Susitikimas buvo pavadintas pontifikato viršūne, jame dalyvavo 71 nekrikščioniškų religijų, 54 krikščioniškų denominacijų ir 25 katalikų episkopatų atstovai. Panašų kvietimą Popiežius paskelbė lapkričio 18 dieną, sekmadienio vidudienio maldos proga susitikęs su maldininkais Šv.Petro aikštėje ir priminęs jiems sudėtingą tarptautinę padėtį:
Nerimą kelianti įtampa tebedrumsčia tarptautinės bendruomenės gyvenimą, - kalbėjo Šventasis Tėvas. - Negalime užmiršti sunkių kančių, kurios užgriuvo ir dar dabar slegia daugelį mūsų brolių ir seserų pasaulyje; tūkstančius nekaltų aukų, žuvusių per baisius rugsėjo 11-osios išpuolius; nesuskaitomą daugybę žmonių, priverstų palikti savo namus ir bėgti į nežinią, neretai į mirtį; moteris, senus žmones ir vaikus, kuriems gresia mirtis nuo bado ir šalčio.
Šioje terorozmo grėsmės sukeltoje dramatiškoje situacijoje turime šauktis Dievo pagalbos. Juo didesni atrodo sunkumai ir juo neaiškesnės perspektyvos, tuo karštesni turi būti ir mūsų maldavimai, kad Dievas suteiktų mums tarpusavio supratimo, santarvės ir taikos malonę.
Žinome, kad malda būna galingesnė, jei ją lydi pasninkas ir išmalda. Taip moko jau Senasis Testamentas. Krikščionys nuo pat pirmųjų amžių pakluso šiam pamokymui ir jį ypač vykdė per Adventą ir Gavėnią. Musulmonai savo ruožtu ką tik pradėjo (lapkričio 17 dieną - M.B.) Ramadaną - pasninko ir maldos mėnesį. Mes, krikščionys, greit pradėsime (prasidėjo gruodžio 2 dieną - M.B.) Adventą ir malda rengsimės Kalėdoms, Taikos Kunigaikščio gimimo dienai.
Raginu katalikus gruodžio 14 dieną pasninkauti ir karštai melstis, kad Dievas suteiktų pasauliui muolatinę ir teisingumu besiremiančią taiką, kad padėtų tinkamai išspręsti pasaulį varginančius konfliktus. Tai, ko atsisakysime ir ką sutaupysime pasninkaudami, tebūna atiduota vargšams, ypač tiems, kurie dabartiniu metu kenčia nuo terorizmo ir karo pasekmių. (Vatikane pranešta, kad Popiežiškoji taryba "Cor Unum" Italijos banke "Banca di Roma" atidarė sąskaitą. Į ją bus galima pervesti gruodžio 14 dieną surinktas aukas, kurias per ateinančias Kalėdas popiežius Jonas Paulius II perduos terorizmo ir karo aukoms. Sąskaitos numeris: 10 10 10; sąskaitos pavadinimas: "Pro Digiuno 14 decembe"; tarptautinis banko kodas (Swift): "Bromit".)
Noriu pakviesti viso pasaulio religijų atstovus atvykti į Asyžių 2002 m. sausio 24 d. ir melstis, kad būtų įveikti nesutarimai ir būtų kuriama tikra taika. Susitikę visi kartu, ypač krikščionys ir musulmonai, skelbsime pasauliui, kad religija niekados negali būti konfliktų, neapykantos ir smurto priežastimi. Kas iš tiesų priima gerojo ir gailestingojo Dievo Žodį, tas negali širdyje turėti jokio pykčio ir priešiškumo. Šiuo istorijos metu žmonijai reikia matyti taiką kuriančius veiksmus ir girdėti vilties žodžius.
Ši nauja maldos už taiką iniciatyva kilo po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių, kuriuos Šventasis Tėvas pavadino "tamsia diena žmonijos istorijoje ir baisiu smūgiu žmogaus orumui".
Daug kas pasikeitė pasaulyje po rugsėjo 11-osios, tą pripažįsta visi, taip pat ir Vatikanas. Bet, kaip ir 1986 metais, Popiežius nori priminti visiems, jog galutinį atsakymą į didžiausius iššūkius pateikia ne tik politinės bei karinės pastangos, bet ir susikaupimas nuoširdžiai maldai. "Sutartinai iš visos žemės į dangų privalo kilti maldavimai, idant Visagalis, savo rankose turintis pasaulio likimą, suteiktų taikos malonę, kuri yra būtina sąlyga norint rimtai darbuotis dėl tikrosios žmonijos pažangos", - taip prieš 15 metų, skelbdamas maldos už taiką susitikimą, kalbėjo Jonas Paulius II.

Ypatingas solidarumo ir brolybės ženklas - islamo išpažinėjams

Dėl suprantamų priežasčių - musulmonų teroristų ir fundamentalistų išpuoliai, karo veiksmai Afganistane įtempta padėtis Artimuosiuose Rytuose - Šventasis Tėvas pirmiausia nori parodyti ypatingą solidarumo ir brolybės ženklą islamo išpažinėjams. Siūloma ypatingo pasninko ir maldos diena, gruodžio 14-oji, bus Advento penktadienis, kuris Katalikų Bažnyčioje yra tradicinė pasninkavimo ir susilaikymo diena. Be to, gruodžio 14-oji šiemet yra ir paskutinė Ramadano diena. (Ramadaną, devintąjį Mėnulio kalendoriaus mėnesį, musulmonai, prisimindami pranašo Mahometo patirtą Dievo (Alacho) apsireiškimą, visiškai susilaiko nuo maisto, gėrimo, rūkymo ir pan. nuo saulės tekėjimo iki jos laidos.)
Lapkričio 29 dieną buvo paskelbtas minėtas kreipimasis į pasaulio musulmonus "Id al Fitr". Ta proga Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos vadovas kardinolas F.Arinzė pažymi, kad naujos Šventojo Tėvo iniciatyvos turi skatinti krikščionių ir musulmonų bendradarbiavimą ieškant naujų kelių į taiką, teisingumą bei visų žmonių orumo užtikrinimą pasaulyje. Šią Dievo, žmonių šeimos Kūrėjo valią turi būti pasirengę vykdyti visų religijų išpažinėjai. "Tai tuo labiau svarbu, kad dramatiški įvykiai, kuriuos mūsų pasaulis patyrė po rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių Jungtinėse Valstijose ir vėlesnio Afganistano bombardavimo ypač užgavo širdis tikinčiųjų, priklausančių monoteistinėms religijoms", - nurodė kardinolas F.Arinzė. Jis teigė: "Vieno Dievo išpažinėjai yra pašaukti būti pasaulyje kūrėjais tokios civilizacijos, kuri remtųsi amžinosiomis taikos ir teisingumo, vienybės ir meilės, dialogo ir laisvės, bendradarbiavimo ir brolybės vertybėmis tarp asmenų ir tarp tautų".
Savo kreipimesi kardinolas svarsto, kaip krikščionys ir musulmonai galėtų kartu stiprinti minėtas vertybes epochoje, paženklintoje sparčios technologijos pažangos ir prieštaringo visų laimėjimų taikymo, ypač biologijos ir medicinos mokslų laimėjimų, tarp jų - ir žmogaus embriono klonavimo, apie kurį buvo pranešta šiomis dienomis. "Mes gyvename technologijos epochoje, kuri paliečia visas veiklos sritis: transportą, ryšius, informaciją, mediciną, genetiką ir t.t. Technologinė pažanga nuolat keičia Žemę ir netgi leidžia žmonėms užkariauti kosmoso erdvę. Tačiau nuostabiausia ir tuo pačiu prieštaringiausia technologijos sritis yra genetika, kuri tiesiogiai paliečia žmogaus prigimtį ir bando nustatyti jos slėpinius, pasitelkus technologiją, keliant pavojų pačiai žmogaus gyvybei", - pabrėžė ganytojas.
Kardinolas F.Arinzė priminė, kad ir krikščionių, ir musulmonų šventosios knygos pripažįsta, jog žmonės yra linkę į išdidumą, savimeilę, egoizmą, užmiršdami, kad Dievas yra gyvybės Kūrėjas ir kad visi sprendimai turi atitikti Dievo valią. Todėl krikščionys ir musulmonai drauge su tikinčiaisiais, priklausančiais kitoms religijoms, ir visais geros valios žmonėmis turi darbuotis gindami žmogaus orumą ir Dievo plano įgyvendinimą. "Svarbiausia yra ginti teisę į gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties, - teigiama kardinolo kreipimesi į musulmonus. - Kadangi gyvybė kyla iš Dievo, ji ir turi pas Jį grįžti tik tada, kada Jis panorės. Gyvybė yra brangiausia Dievo dovana, visų kitų dieviškųjų dovanų išankstinė sąlyga".
Šie Bažnyčios hierarcho žodžiai musulmonams yra gerai suprantami. Pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose, kai reikia ginti žmogaus gyvybę nuo tokių pasikėsinimų kaip abortas, gyventojų skaičiaus reguliavimo priemonių įteisinimas ar vadinamoji reprodukcinė sveikata, Šventojo Sosto ir musulmoniškų šalių delegacijos eina išvien. Socialinis teisingumas, taika ir laisvė irgi yra didžiosios vertybės, kurios būtinos žmogaus vertam gyvenimui; gyvenimui, kuris teikia garbę jį sukūrusiam Dievui, teigė kardinolas F.Arinzė. Pasak jo, atvirumas, draugystė, dialogas ir solidarumas yra tie pagrindiniai elementai, kurie padeda krikščionims ir musulmonams kartu ginti minėtas vertybes, bendras visiems žmonėms, tikintiems vieną Dievą.

Problema dėl mečetės statybos prie Nazareto bazilikos

Matyt, visiškai neatsitiktinai gruodžio 13-ąją, tai yra pasninko, maldos ir solidarumo su musulmonais dienos išvakarėse, popiežiaus Jono Pauliaus II pageidavimu Vatikane vyks visų Šventosios Žemės katalikiškų bendruomenių (lotynų ir kitų apeigų, palaikančių vienybę su Roma) vadovų susitikimas, kuriame bus aptarta Bažnyčios veikla regione nelengvomis dabartinių konfliktų ir įtampos sąlygomis. Rengdamas šią konferenciją, Šventasis Tėvas nori patvirtinti dvasinį savo artumą Artimųjų Rytų krikščionims ir pasidalyti su jais jų kasdienės egzistencijos dramatiškumu, dažnai kupinu prievartos ir diskriminacijos, teigiama lapkričio pabaigoje paskelbtame Vatikano spaudos centro pranešime.
Jame nurodoma, kad Visuotinė Bažnyčia tuo pačiu dar kartą nori pabrėžti savo pastangas užtikrinti katalikybės tęstinumą Šventojoje Žemėje ir visame Artimųjų Rytų regione, nepaisydama tų neigiamų politinių bei ekonominių veiksnių, kurie sąlygoja nuolatinę krikščionių emigraciją. Neseniai Izraelyje lankėsi Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. Vėliau Vatikano radijui jis sakė, jog nesimato taikos proceso atsinaujinimo ženklų, toliau tęsiasi palestiniečių intifadai bei Izraelio atsakomieji veiksmai, todėl Šventosios Žemės krikščionių padėtis dėl prastų gyvenimo, mokslo bei verslo sąlygų tapo sunkiai pakeliama (neturi darbo 50 proc. krikščionių). "Visuotinei Bažnyčiai tai yra labai skaudi problema, nes maldininkai, atvykę į Šventąją Žemę, nori matyti ne tik negyvus akmenis, bet ir gyvybingas krikščionių bendruomenes", - sakė kardinolas V.Kasperis.
Jis kartu pabrėžė, kad tokiomis sunkiomis aplinkybėmis stiprėja ekumeninis visų Šventosios Žemės krikščionių bendradarbiavimas. Tai yra teigiamas bruožas, nes visi jie supranta, jog tik veikiant kartu išlieka galimybė užtikrinti savo egzistenciją ir atsispirti įvairiems iššūkiams. Ypač didele problema tapo Nazareto mečetės statyba. Nors buvo daug protestų, bet Izraelio vyriausybė nuolaidžiavo islamo fundamentalistams, todėl mečetė pradėta statyti lapkričio viduryje visiškai netoli Nazareto Apreiškimo bazilikos, vienos pagrindinių krikščionių istorinių šventovių. Lapkričio 28 dieną paskelbtame kreipimesi 12 Šventosios Žemės krikščionių lyderių, tarp jų ir Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Sabahas, stačiatikių patriarchas Irenejus I, liuteronų vyskupas Munibas Juanas bei Šventosios Žemės kustodijos vadovas tėvas Džiovanis Batistelis, pabrėžia, kad Izraelio leidimas statyti mečetę prie Nazareto bazilikos gali pakenkti kelis dešimtmečius puoselėtam žydų ir krikščionių dialogui.
Kreipimąsi pasirašę krikščionių vadovai kaltina Izraelį piktnaudžiavimu valdžia ir manipuliavimu religiniais jausmais, siekiant suskaldyti Šventojoje Žemėje gyvenančius arabus krikščionis ir musulmonus. Dėl tokio elgesio Izraelis daugiau nebegali būti patikimas pagarbos ir šventųjų vietų saugumo garantas. "Kai kurios Izraelio valdžios struktūros piktnaudžiauja savo vyriausybine galia: manipuliuoja religiniais žmonių jausmais, kiršina gyventojus, palaiko netolerantišką fundamentalizmą, todėl jos negali teigti, kad gali garantuoti pagarbą jų jurisdikcijoje esančioms šventosioms vietoms Nazarete ir kitur", - rašoma kreipimesi. Primenama, kad dar prieš Izraelio valstybės sukūrimą Jungtinių Tautų Organizacija 1947 m. lapkričio 29 d. priėmė rezoliuciją, "numatančią tarptautines garantijas šventosioms vietoms visoje Šventojoje Žemėje. Dabartinis atvejis (mečetės statyba prie Nazareto Apreiškimo bazilikos - M.B.) įrodo, kad tokios garantijos šiuo metu labiau nei bet kada būtinos".
Iš tikrųjų keista, kad Izraelio vyriausybė, teisėtai kovojanti su "Hamas" ir kitomis islamiškuoju fundamentalizmu besivadovaujančiomis bei muslumonų daugumai neatstovaujančiomis teroristinėmis organizacijomis, nuolaidžiauja panašių ekstremistų užgaidoms (leido statyti mečetę prie Nazareto bazilikos). Kad tai gali tapti įtampos ir galimų konfliktų priežastimi, akivaizdžiai parodė 1999 metų Velykos, per kurias abipusiai užgauliojimai ir grasinimai virto kruvinais musulmonų ir krikščionių susirėmimais Nazareto gatvėse. (Trečdalis šio Izraelio miesto gyventojų yra arabai krikščionys, o likusieji - musulmonai.) Tokia politika tuo labiau keista, kad atšaukti leidimą statyti minėtą mečetę Izraelio premjerą Arielį Šaroną asmeniškai prašė JAV prezidentas Džordžas Bušas, statybai nepritarė Palestiniečių administracijos vadovas Jasiras Arafatas, vienas pagrindinių islamo dvasinių autoritetų, Al Azharo šventovės Kaire (Egiptas) didysis šeichas Huseinas Tantavis, kiti musulmonų lyderiai.
Ruošiant statybos aikštelę, Apreiškimo bazilika atsidūrė tarsi apsiaustyje. Šių metų pavasarį Šventosios Žemės kustodas, pranciškonas kunigas D.Batistelis laiške Izraelio premjerui A.Šaronui dar kartą prašė sustabdyti provokacinę mečetės statybą. Vatikane taip pat išsakyta viltis, kad Izraelio valdžia supras, kokia svarbi ši šventovė viso pasaulio krikščionims, ir garantuos, kad visi maldininkai be jokių kliūčių (kurias neišvengiamai sukeltų statoma mečetė) galėtų ją lankyti. Kardinolas V.Kasperis lapkričio mėnesį po susitikimo su Izraelio prezidentu Moše Katcavu sakė žurnalistams, jog dėl mečetės statybos prie Nazareto bazilikos Izraelio valstybei kils naujų problemų, ir tai nepasitarnaus krikščionių ir musulmonų santykiams.

Mindaugas BUIKA

© 2001 "XXI amžius"

 


Popiežius su Sirijos musulmonų didžiuoju muftijumi per jo apsilankymą istorinėje Omajado mečetėje Damaske 2001 m. gegužės 6 d.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija