Bus euro monetų su Popiežiaus atvaizdu
Popiežius Jonas Paulius II sveikino
vieningos Europos valiutos - euro įvedimą ir sakė manąs, kad tai
skatins taiką ir gerovę Europos Sąjungos šalyse bei solidarumą
ir taiką visame pasaulyje. Sausio 1-ąją aukotų šv. Mišių Vatikano
bazilikoje pabaigoje, - Naujųjų metų dieną pagal Bažnyčios liturginį
kalendorių švenčiama Švč. Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos šventė
bei Pasaulinė taikos diena, - Šventasis Tėvas palinkėjo "taikos
ir gerovės Europos Sąjungai, kuri šiandien, įvesdama bendrą valiutą,
pasiekė istorinį tikslą". Bendrų pinigų, kaip Senojo žemyno
ekonominės ir kultūrinės vienybės pagrindo, idėją Antrojo pasaulinio
karo pabaigoje pasiūlė žinomi krikščionių politikai. Po šv. Mišių,
prieš kalbėdamas su tikinčiaisiais šventadienio vidurdienio maldą
"Viešpaties angelas", Popiežius dar kartą pabrėžė, kad
naujoji valiuta, kuri nuo sausio 1 dienos įvedama 12-oje Europos
šalių, turinčių 300 milijonų gyventojų ir penktadalį pasaulio
ekonomikos pajėgumo, padės siekti piliečių pažangos šiose šalyse.
"Tegu stiprėjantis teisingumas ir solidarumas Europoje pasitarnauja
visos žmonijos šeimos naudai", - linkėjo Jonas Paulius II.
Eurai bus apyvartoje drauge su jį įvedusių šalių nacionalinėmis
valiutomis iki vasario 28 dienos, o po to taps vienintele pinigine
atsiskaitymo priemone. Nors Vatikanas nepriklauso Europos Sąjungai,
tačiau, priklausydamas valiutinei unijai su Italija, kartu su
ja nuo sausio 1-osios įėjo į euro veikimo zoną. Be to, Vatikanas
įgijo teisę kaldinti euro monetas su popiežiaus Jono Pauliaus
II atvaizdu. Teisinius pagrindus, pagal kuriuos Vatikanas įstojo
į euro zoną, Europos Sąjungos ministrų taryba dekretu patvirtino
dar 1998 metų pabaigoje. Po dvejų metų Vatikano santykių su valstybėmis
sekretorius arkivyskupas Žanas Lui Toranas ir tuometinis Italijos
užsienio reikalų ministras Lambertas Dinis pasirašė Italijos ir
Šventojo Sosto sutartį, kurioje buvo nustatyta perėjimo prie euro
teisinė tvarka.
1929 m. vasario 11 d. pasirašant Laterano sutartis dėl Vatikano
miesto-valstybės įkūrimo, kartu buvo sudaryta Italijos ir Šventojo
Sosto valiutinė unija. Vatikanas niekada nespausdino savo piniginių
banknotų, - čia galiojo Italijos lira, - tačiau kaldino savo monetas
su Popiežiaus atvaizdu, kurios buvo ypač vertinamos kolekcionierių.
Perėjus prie euro, bus elgiamasi panašiai: itališkas liras pakeitė
"itališkų" eurų banknotai, kurie yra tokie patys, kaip
kitų 12 Europos Sąjungos šalių pinigai. Bet Vatikanas kals savo
eurų monetas, kurios į apyvartą turėtų patekti vasario pabaigoje.
Pirmoje 2002 metų Vatikano eurų serijoje bus nukaldinta 26 tūkstančiai
monetų su Popiežiaus atvaizdu - nuo vieno cento iki penkių eurų.
Visų jų vertė - 670 tūkstančių eurų. Šios monetos bus teisėtas
piniginis vienetas visoje Europos Sąjungoje, bet tikriausiai juos
greitai išgraibstys kolekcionieriai. Ant pirmųjų eurų esantis
popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdas sukurtas pagal dailininko
Gvido Verojo nutapytą portretą.
Dėl euro įvedimo Vatikane, kaip ir kitose šalyse, didesnių sunkumų
neiškilo. Vatikano bankas, kuris oficialiai vadinasi Religinių
darbų institucija, tam rengėsi iš anksto ir jau nuo 1998 metų
vidurio savo mėnesines ataskaitas pateikdavo ir liromis, ir eurais.
Vatikano pašto ženklai jau 2001 metais buvo pažymėti abiejų valiutų
kainomis. Pagal fiksuotą keitimo vertę vienas euras lygus 1936
liroms. Po sausio 1 dienos, pereinant prie eurų, turistų lankomose
Vatikano vietose kainos buvo suapvalintos ir šiek tiek pakeltos,
pavyzdžiui, bilietas į Vatikano muziejų 2001 metais kainavo 18
tūkst. lirų, arba 9,30 euro. Tačiau, perėjus prie euro, dabar
įėjimas į Vatikano muziejų kainuoja 10 eurų. Suvenyrų ir devocionalijų
parduotuvėse kainos beveik nepasikeitė, nes jos tiksliai perskaičiuotos
pagal valiutos vertę.
***
Pereinant prie naujos valiutos, kilo
šioks toks susirūpinimas tose Europos šalių katalikų parapijose,
kuriose daug pajamų gaunama iš rinkliavų per šventadienio pamaldas.
Štai Prancūzijos parapijose tikintieji buvo įpratę per rinkliavą
į aukų lėkštelę dėti 10 frankų monetą, kas atitinka 1,52 euro.
Tačiau jeigu tikintieji vietoje įprastos dešimties frankų monetos
dabar į lėkštelę dės vieno euro monetą (arba 6,3 franko), tai
iš rinkliavos gaunamos pajamos sumažės net 40 proc. Štai kodėl
jau praėjusių metų rudenį daugelio Prancūzijos parapijų klebonai
pasirūpino išleisti lankstinukus, kuriuose aiškinama, kad tie,
kurie aukodavo dešimt frankų, dabar į aukų lėkštelę turėtų dėti
ne vieno, bet dviejų eurų monetas.
Nerimaujama ir kitose euro zonos šalyse. Austrijoje per rinkliavą
pamaldų dalyviai paprastai į aukų lėkštelę dėdavo mažiausios vertės
- 20 šilingų banknotą. Dabar mažiausias banknotas bus lygus penkiems
eurams, arba 70 šilingų, todėl, matyt, ir austrų tikintieji pradės
aukoti monetomis. Tačiau jeigu bus aukojamas vienas euras ( 13,76
šilingų), tai iš aukų gaunamos parapijų pajamos gerokai sumažės.
Todėl tikintieji buvo raginami būti dosnesni ir aukoti dviejų
eurų monetas (27,5 šilingo).
Airijoje vietinis piniginis vienetas - svaras sterlingų - buvo
didesnės vertės už naująjį eurą. Šalies parapijose buvo surengta
kampanija ir aiškinama, jog tie tikintieji, kurie aukodavo vieną
airių svarą, dabar į aukų lėkštelę, kaip pageidautina, galėtų
dėti du eurus. Italijos parapijose daugelis tikinčiųjų rinkliavai
skirdavo 1000 lirų banknotą, arba šiek tiek daugiau kaip 0,5 euro.
Matyt, Italijoje irgi bus aukojama monetomis ir daugiausia į aukų
lėkštelę bus dedama 50 centų (968 liros). Tačiau tikriausiai bus
aukojama ir vieno euro vertės monetomis, todėl Italijos klebonai
ramiai nusiteikę. Italai neįpratę nešiotis daug sveriančių monetų,
tad rinkliava per šv. Mišias bus puiki proga tomis monetomis atsikratyti.
Mindaugas BUIKA
© 2002 "XXI amžius"