Sumažėjusi pagarba ūkininkams kelia grėsmę tautos tradicijoms
Popiežius pabrėžė, kad Lenkijos žemės ūkio
krizė daro poveikį visai nacionalinei kultūrai
Šiuolaikinėje Lenkijos visuomenėje
sumažėjusi pagarba ūkininkams ir ūkininkavimui bei šalies žemės
ūkį ištikusi bendra ekonominė krizė kelia didelę grėsmę tautos
kultūrai, jos tradiciniams ryšiams su kaimu ir žeme, taip kalbėjo
popiežius Jonas Paulius II, Vatikane susitikęs su Varšuvos žemės
ūkio akademijos profesoriais ir studentais. Sausio viduryje įvykęs
susitikimas buvo surengtas akademijos garbės daktaro vardo suteikimo
Šventajam Tėvui proga.
Popiežius svečiams pirmiausia priminė šios XVII amžiuje įkurtos
aukštosios žemės ūkio mokyklos ilgą ir tradicijų kupiną istoriją.
Jis pabrėžė, kad akademijoje studijavo ir dėstė žymūs mokslininkai
ir politikai, nemažai šalies kovos už nepriklausomybę didvyrių.
Dabar išaugusioje Varšuvos žemės ūkio akademijoje vyksta net 50
specializuotų sričių moksliniai tyrimai. Šventasis Tėvas ragino
studentus energingai siekti žinių ir kartu ieškoti būdų, kaip
pagerinti šalies žemdirbių ūkių produktyvumą bei pajamas. Tai
yra nemaža problema, ypač laukiant stojimo į Europos Sąjungą,
nes konkurencija dėl vakarietiškos produkcijos antplūdžio dar
labiau sustiprės.
Popiežius pabrėžė ir tai, jog nevalia užmiršti šaknų ir tradicijų.
Jis sakė: "Kiekvienas akademijos bendruomenės narys turi
rūpintis kaimo vietovių vystymusi, kad taip būtų įkūnyta meilė
Lenkijos žemei, mūsų motinai maitintojai". Jonas Paulius
II pripažino, kad didelę Lenkijos žemės ūkio krizę pirmiausiai
sąlygojo buvusio komunistinio režimo dešimtmečiais darytų blogų
sprendimų pasekmės, nes dabar lenkų žemdirbiams be didelių valstybės
subsidijų sunku konkuruoti su šiuolaikiniais Europos ūkiais.
"Didelė ekonominė žemės ūkio krizė dabar neišvengiamai atsiliepia
visai tautos kultūrai, - sakė Popiežius. - Iš tikrųjų jeigu daug
gabių jaunų žmonių iš kaimo vietovių dėl finansinių sunkumų negali
tęsti studijų aukštojoje mokykloje ar universitete, tai dvasiškai
nuskursta ne tik šalies provincija, bet ir visa visuomenė".
Šventasis Tėvas taip pat perspėjo, kad gali trūkti politinės ir
socialinės paramos žemdirbystei, o tai nulemtų "praradimas
žemės vertės jausmo - žemės, kuri priklauso šeimai, žemės, kuri
priklauso tautai". Kartu tai reikštų "visišką apleidimą
su žeme susietų šimtmečių senumo tradicijų ir praradimą meilės
žemei, kuri sudrėkinta protėvių prakaitu ir krauju".
Šventasis Tėvas ragino žemės ūkio akademijos dėstytojus ir studentus
pateikti "miestų ir kaimų gyventojams meilės ir pagarbos
žemei liudijimą, taip pat tiems, kurie triūsia šioje žemėje".
Nuo to daug priklausys, ar šalies kaimo sritys "oriai su
materialine ir dvasine gerove įsitrauks į suvienytos Europos struktūras".
* * *
Sausio mėnesį popiežių Joną Paulių
II aplankė ir Lenkijos ministras pirmininkas Lešekas Mileris,
kuris Šventąjį Tėvą pakvietė devintą kartą atvykti į savo tėvynę.
"Susitikimas su Popiežiumi yra didelis įvykis kiekvienam
lenkui, - po audiencijos sakė premjeras. - Aš papasakojau apie
padėtį šalyje, ypatingą dėmesį skirdamas ekonominėms problemoms,
ir sakiau, kad vyriausybė būtų labai pagerbta, jeigu Šventasis
Tėvas vėl atvyktų, kada tik bus įmanoma". Naujoji Lenkijos
vyriausybė, kurioje vyrauja neokomunistai, šalį valdo po praėjusį
rudenį vykusių parlamento rinkimų.
Grįžęs iš Romos, apie galimą Popiežiaus vizitą L.Mileris tarėsi
su Lenkijos episkopato pirmininku Varšuvos kardinolu Jozefu Glempu.
"Pakviesdamas Šventąjį Tėvą, premjeras padarė kilnų ir daug
žadantį gestą. Atsiradus progai, mes irgi pateiksime įprastą kvietimą",
- sakė kardinolas J.Glempas. Jis priminė, jog Lenkijos Bažnyčios
vadovai susitiks su Popiežiumi per kovo mėnesį įvyksiančią nacionalinę
piligriminę kelionę į Romą.
Karolis Voiityla Popiežiumi buvo išrinktas 1978 metais ir nuo
tada Lenkiją aplankė aštuonis kartus. Per paskutinę savo kelionę,
vykusią 1999 metų birželį ir užtrukusią beveik dvi savaites, jis
aplankė 16 Lenkijos vyskupijų ir 22 miestus. Tuomet jis Varšuvoje
beatifikavo 108 lenkus, Antrojo pasaulinio karo kankinius.
Krokuvos kardinolas Francišekas Macharskis sakė, kad jis norėtų
pakviesti Šventąjį Tėvą pašventinti naująją Dieviškojo gailestingumo
baziliką. Ši šventovė, kurios statyba kainuos 17 milijonų dolerių,
turėtų būti baigta apie 2002 metų vidurį. Popiežius Jonas Paulius
II dieviškojo gailestingumo pradininkę seserį Faustiną Kovalską
yra paskelbęs šventąja. "Aš nedvejodamas jį pakviečiau, tačiau
kvietimo laiką turi nulemti Popiežiaus išmintis bei tie, kurie
žino jo galimybes keliauti", - teigė kardinolas F.Macharskis
Lenkijos žinių agentūrai KAI. Šiems metams jau suplanuoti Popiežiaus
vizitai į Bulgariją ir į Kanadą. Toronte jis susitiks su pasaulio
jaunimu.
Tuo tarpu Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijos rektoriaus
vyskupo Tadeušo Pieroneko įsitikinimu, Popiežiaus vizitas "nepaprastai
reikalingas" Lenkijai dabar, kai dėl ekonominių sunkumų nedarbas
jau priartėjo prie 20 proc. ribos. "Lenkijai reikia moralinės
paramos, ypač dėl jos artėjančio priėmimo į Europos Sąjungą, ir
popiežius Jonas Paulius II yra didelis šio proceso rėmėjas, -
kalbėjo vyskupas . - Nors mes anksčiau nebuvome numatę jo vizito
šiais metais, bet Šventasis Tėvas būtų sutiktas su dideliu džiaugsmu,
jeigu pareikštų norą atvykti".
CRTN, VIS
© 2002 "XXI amžius"