Kunigas negrįžo į namus
AA kun. Vytautas PIKTURNA (1915-1939-2002)
Kun.teol.lic. Vytautas Pikturna,
didesnę gyvenimo dalį praleidęs Jungtinėse Valstijose, neturėjo
laimės sugrįžti į Lietuvos žemę, kaip per pirmąjį bolševikmetį
buvo žadėjęs: "Grįšiu ant tanko". Sugrįžti sutrukdė
mirtis.
Kun.V.Pikturna, Dachau lagerio kankinys, gimė 1915 m. vasario
26 d. Kelmės mieste. Tėvas Jurgis dar nebuvo grįžęs iš karo. Darbšti
ir rūpestinga motina siuvėja išnešiojo Vytautą be kažkokių svajonių
apie vaiko ateitį, jai rūpėjo, kad tik gyventų. Vargo buvo iki
kaklo. Ir taip - visą gyvenimą...
Vytukas buvo nuo pat mažens labai judrus ir išdykęs vaikas. Laimė,
kad budėjo kieta tėvo ranka, kurią suaugęs bučiavo, kad negailėjo
diržo. Tačiau, kai reikėdavo, Vytukas sugebėdavo ir susikaupti.
Jam labai padėjo tarnyba bažnyčioje ir ypač tada, kai mokykloje
tapo ateitininku. Buvo geras eilėraščių skaitovas. Slapta veikla
labai tiko jo charakteriui ir saviauklai.
1931 metais, besimokyda-mas Šiaulių berniukų gimnazijoje, už ateitininkystę
vos nebuvo pašalintas iš gimnazijos.
Vytautas baigė Šiaulių gimnaziją 1934 metais ir tą patį rudenį
įstojo į Kauno kunigų seminariją.
Šis žingsnis daug kam buvo staigmena. Ar pakaks lėšų, ar galės,
būdamas toks judrus, išsilaikyti tarp šių mūrų? Pakeisti save
buvo labai sunku. Visa laimė, kad jį perprato prefektas prof.
P.Venckus. Ne kartą už savo juokus ir išdaigas galėjo išlėkti
iš seminarijos... Studijavo rimtai. Diplominiam darbui pasirinko
temą apie skaistumo ir nekaltumo dorybę. Arkivyskupas pasiūlė
po studijų važiuoti į Romą ir studijuoti Šventąjį Raštą.
V.Pikturna kunigu įšventintas 1939 metais. Tais metais prasidėjo
Antrasis pasaulinis karas, virš Lietuvos kaupėsi raudoni ir rudieji
debesys. Apie studijas Romoje nebuvo kalbos. Kun. Vytautas buvo
paskirtas į Kauno 4-ąją gimnaziją tikybos dėstytoju ir kapelionu.
Linksmas ir iškalbingas kunigas buvo visos gimnazijos gyvasis
sidabras.
1940 metais atėjo bolševikai. Kun.Vytautas neteko darbo ir glaudėsi
prie Kauno Katedros pas kun. Latvėną. Kai prasidėjo vokiečių repatriacija,
kun. Vytautas pasidirbdino vokiškos kilmės dokumentus ir išvyko
į Vokietiją.
Atsisveikinimo vakarą jį išlydėti susirinko kun.Latvėnas, kun.
Liukas, kun.Jokūbauskis, kun.Juozapavičius ir aš. Tada kun. Vytautas
pasakė tuos žodžius: "Grįšiu ant tanko".
Labai greitai pasirodė, kad Vokietijoje lietuviais buvo nepasitikima.
Kun. Vytautas darbavosi su Lietuvos jaunimu, drauge žaidė, traukė
patriotines dainas. Vokiečių gestapas apkaltino jį diversija.
Buvo suimtas ir išvežtas į Dachau lagerį.
Kai sargybiniai atvedė kalinį kun. Vytautą prie Dachau lagerio
vartų, jis paklausė, kada iš čia galima išeiti. Sargybinis atsakė:
"Tik pro kaminą". Tačiau kun. Vytautas liko gyvas. Kankinamas
ir mušamas, tris kartus vedamas sušaudyti, stebuklingu būdu vis
išsigelbėdavo. Kai draugai Lietuvoje sužinojo, kad dar gyvas,
šelpė mažais, po vieną kilogramą sveriančiais, siuntinukais. Pagaliau
po ilgo laukimo metų kalinius išvadavo amerikiečiai.
Išvadavimas - dar ne viskas. Kur po to dėtis? Kelionė į Italiją
buvo nesėkminga - jį sugrąžino. Liko Amerika. Tačiau reikėjo artimo
žmogaus adreso. Kun. Vytautas atsiminė turįs Amerikoje dėdę. Jam
sutikus, kun. Vytautas galėjo sėsti į laivą... Deja, žydai buvo
apskundę, kad jis Lietuvoje yra šaudęs žydus. Laivas ir bėglys
buvo sugrąžintas. Tada sukilo vietos lietuviai. Buvo įrodyta,
kad tai netiesa, ir Dachau kalinys pagarbiai buvo išlydėtas į
Ameriką.
Amerikoje nebuvo lengva. Reikėjo ieškotis kunigo darbo bent už
duoną ir butą. Apsistojo Brukline. Po kiek laiko kun. Vytautas
savo sumanumo dėka jau tiek atsigavo, kad galėjo padėti namiškiams
Lietuvoje.
Dar sovietiniais metais slapta ir viešai kun. Vytautas lankėsi
Lietuvoje, bet nepasiliko, atidėdamas tai vėlyvesniam laikui.
Jungtinėse Valstijose kun. V.Pikturna aktyviai dalyvavo lietuvių
veikloje. Vienu metu buvo Kunigų vienybės tarybos narys, išleido
pamokslų knygas, taip pat knygas apie šv.Mišių auką ir kt.
Kun. Vytauto laukė sugrįžtančio mylima Kelmė. Tačiau visus planus
suardė sunki liga. Grįžimas buvo neįmanomas. Ilgą laiką labai
daug kentėjo. Paskutinius metus, jau būdamas pensininkas, praleido
Putnamo seselių ligoninėje. Kun. Vytautas Pikturna mirė 2002 m.
sausio 19 d. Nepageidaujama mirtis buvo kaip dovana tam, kuris,
žvelgdamas į Lietuvos pusę, pasuko ne į tėvynę "ant tanko",
o su rožiniu rankoje - į dangų.
Dieve, į tavo rankas pavedame mūsų tėvynainį, draugą ir brolį.
Kun. dr. Krizantas JUKNEVIČIUS
Pro Tavo pirštus, Viešpatie,
kaip smiltys srūva laikas,
Pro tavo pirštus jis
bėga kaip vanduo,
O aš renku jo trupinius,
kaip renka žiedus vaikas...
Viešpatie, būk su manim,
kai aš čia žemėje tik svečias
ir kaip greitaskrydis paukštis
maldų ir atgailos šauksme
einu prie Tavęs jau laiptą paskutinį
ir žengti slidų žingsnį vis bandau.
Būk su manim,
kai aš tiesiu rankas
Į Tavo tėviškąją ranką įsikibti.
Laikyk mane, kai pas Tave
gyvenimo keliu einu.
Leisk nuolatos man būti su Tavimi.
Kun. Vytautas PIKTURNA
© 2002 "XXI amžius"