Brazilijos lefebvristai susitaikė su Popiežiumi
Brazilijoje buvusi nemaža grupė ekskomunikuoto
arkivyskupo Marselio Lefebvro sekėjų formaliai vėl pripažįsta
savo visišką vienybę su Katalikų Bažnyčia. Maldos už krikščionių
vienybę savaitės pirmą dieną, sausio 18-ąją, Brazilijoje vykusioje
susitaikymo ceremonijoje buvo sukalbėtas Tikėjimo išpažinimas
ir paskelbtas pareiškimas, kad minėti tradicionalistai priima
II Vatikano Susirinkimo mokymą.
Kamposo (Rio de Žaneiro valstija) San Salvadoro katedroje per
apeigas buvo perskaitytas popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas,
kuriame "su dideliu džiaugsmu" skelbiama, jog grupės,
pasivadinusios Šv. Jono Viany kunigų draugija, vadovui vyskupui
Lisiami Ranchelis ir visiems jos nariams kunigams bei pasauliečiams
"dovanojami pasmerkimai", kuriuos jie buvo užsitraukę,
kai tapo schizmatikais. Šventasis Tėvas laiške teigė: "Bažnyčios
vienybė yra dovana, kurią mums suteikia Viešpats, mistinio Kūno
ganytojas ir vadovas, bet kuri reikalauja ir nuo kiekvieno jos
nario veiksmingo atsako".
Popiežius džiaugėsi, jog vyskupas L.Ranchelis ir jo bendruomenės
nariai, kurie beveik visi gyvena vienoje Kamposo vyskupijoje,
ėmėsi būtinų tokiais atvejais veiksmų, kad vėl patvirtintų savo
visišką vienybę su Visuotine Bažnyčia. Tuo pačiu Popiežius pranešė,
kad, norėdamas "parodyti pagarbą išskirtinumui", kuris
būdingas Šv. Jono Viany bendruomenei, jos pagrindu įkūrė atskirą
apaštalinę administratūrą, veikiančią Kamposo vyskupijoje, tačiau
tiesiogiai priklausančią Šventajam Sostui. Apaštaliniu administratoriumi
buvo paskirtas vyskupas L.Ranchelis, o šios bendruomenės kunigams
išimties tvarka leista aukoti šv. Mišias lotyniškai, naudojant
tridentinį Pijaus V mišiolą, kurį 1962 metais patvirtino ir popiežius
Jonas XXIII.
Susitaikymo apeigose dalyvavo Vatikano nuncijus arkivyskupas Alfijus
Rapisarda ir Brazilijos ganytojai, o joms vadovavo popiežiškosios
"Ecclesia Dei" komisijos pirmininkas kardinolas Darijus
Kastriljonas Ojosas. Šią komisiją Popiežius įsteigė 1988 metais
vienu tikslu - kad M.Lefebvro sekėjai vėl pripažintų savo vienybę
su Visuotine Bažnyčia. Homilijoje kardinolas D.Kastriljonas sakė
tradicionalistams, kad popiežius Jonas Paulius II stovi prieš
juos "ištiestomis rankomis", pasiruošęs priimti į savo
ganytojišką glėbį. "Tai tiesa, kad laikai nėra lengvi, -
kalbėjo kardinolas. - Tai tiesa, kad Bažnyčios laivas turi brautis
per audringus vandenis, pučiant ideologijų ir kultūrų vėjams,
kurie yra antihumaniški ir antikrikščioniški". Tačiau katalikai
turi išsaugoti tvirtą tikėjimą, kad Kristus pastatė savo Bažnyčią
ant uolos - šv. Petro ir jo įpėdinių. "Petro laivas gali
sutikti nerimastingus vandenis, tačiau jam užtikrinta dieviška
pagalba", - sakė kardinolas.
Popiežius Jonas Paulius II tęsia šv. Petro tarnystę: vadovauja
Bažnyčiai, stiprina savo brolių ir seserų tikėjimą. "Dėl
savo kūno silpnumo ir kentėjimo jis galbūt vaikšto svyruodamas,
tačiau mūsų tikėjimo akimis jis yra tvirta uola, mūsų šventos,
katalikiškos, apaštališkos Bažnyčios nesuardomas pagrindas",
- sakė jis.
Šv. Jono Viany kunigų draugiją buvo įkūręs ankstesnis Kamposo
ordinaras vyskupas Antonijus de Kastro Majeris, kuris prisidėjo
prie arkivyskupo M.Lefebvro ir kartu su juo be Popiežiaus leidimo
1988 m. birželio 30 d. konsekravo keturis naujus vyskupus. Po
šių veiksmų, remiantis Bažnyčios teisės 1382 kanonu, tiek arkivyskupas
M.Lefebvras su vyskupu A.Kastro, tiek ir keturi jų šventinti vyskupai
buvo ekskomunikuoti. Savo ruožtu 1991 metais ekskomunika paskelbta
ir vyskupui L.Rancheliui po to, kai jį vyskupu įšventino M.Lefebvro
ir A.Kastro neteisėtai 1988 metais konsekruoti vyskupai.
Arkivyskupas M.Lefebvras ir vyskupas A.Kastro, kurie abu mirė
1991 metais, bei jų sekėjai atmetė II Vatikano Susirinkimo reformas
ir jo mokymą apie religijos laisvę ir ekumenizmą. Jie aukoja šv.
Mišias tik lotyniškai pagal Tridento mišiolą, veikusį Bažnyčioje
iki II Vatikano Susirinkimo. (Popiežius Jonas Paulius II vėliau
leido ir tridentines pamaldas, bet tik išimties tvarka ir jeigu
yra pripažintas posusirinkiminių liturginių reformų teisėtumas.)
Su Vatikanu susitaikiusi brazilų tradicionalistų grupėje - Šv.
Jono Viany bendruomenėje - yra 26 kunigai, 20 seminaristų, apie
100 seserų vienuolių ir apie 30 tūkst. tikinčiųjų. Jai priklauso
250 katechetikos centrų, kunigų seminarija, dešimt mokyklų, dvi
našlaičių prieglaudos, senelių namai. Bendruomenė turi savo radiją,
leidžia laikraštį, rengia interneto svetainę. Susitaikius su Visuotine
Bažnyčia, visa tai tapo naujosios Šv. Jono Viany apaštalinės administratūros
bažnytiniais padaliniais. Vatikano misijų žinių agentūra pranešė,
kad tarptautinės lefebvristų bendruomenės vadovas - Šv. Pijaus
kunigų draugijos generalinis vyresnysis šveicaras Bernaras Felai,
kurį vyskupu konsekravo arkivyskupas M.Lefebvras, bandė įtikinti
brazilus tradicionalistus, kad jie nesitaikytų su Roma, tačiau
sveikas protas nugalėjo.
Manoma, kad šis įvykęs susitaikymas Brazilijoje yra asmeninė kardinolo
D.Kastriljono pergalė (jis ne tik vadovauja "Ecclesia Dei"
komisijai, bet ir yra Kunigų kongregacijos prefektas). Kai 2000-aisiais
jubiliejiniais metais Šv. Jono Viany draugijos nariai keliavo
kaip piligrimai į Romą, kardinolas jų atstovus pakvietė susitikti,
ir taip prasidėjo dialogas. Grįžę į Braziliją, po kiek laiko jie
parašė laišką popiežiui Jonui Pauliui II, prašydami priimti į
Katalikų Bažnyčią. Šis prašymas buvo patenkintas su sąlyga, kad
jie pripažins Popiežiaus, kaip Kristaus vietininko ir Bažnyčios
ganytojo, autoritetą, II Vatikano Susirinkimo sprendimų teisėtumą
bei popiežiaus Pauliaus VI įvestas šv. Mišių liturgijos reformas.
Kunigų kongregacijos darbuotojas monsinjoras Fernandas Gimaraesas
katalikų žinių agentūrai CNS sakė, kad susitaikymas su Brazilijos
lefebvristais "turi didelę istorinę reikšmę, nes ši schizma,
ypač išsiplėtusi popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metu,
dabar per tą patį pontifikatą yra ir užgydoma". Kita vertus,
būtina pažymėti, jog Šv. Jono Viany bendruomenė yra "vietinis
reiškinys", nes sutelkta vienoje diecezijoje, tuo tarpu M.Lefebvro
įkurta Šv. Pijaus X draugija yra tarptautinė ir nors su ja bandoma
tartis, tačiau kol kas rezultatų nėra.
Su Šv. Pijaus X draugija yra susiję ir 420 kunigų, 180 seminaristų
ir apie 200 tūkst. tikinčiųjų, iš kurių trečdalis yra arkivyskupo
M.Lefebvro tėvynainiai prancūzai, o kiti išsibarstę grupėmis po
įvairias pasaulio diecezijas. "Dialogas su šitomis grupėmis
yra atviras, tačiau rezultatai lieka Dievo rankose", - sakė
monsinjoras F.Gimaraesas.
Pagrindinis dialogo su tradicionalistais sunkumas, atrodytų, yra
lotyniškosios pamaldos, tačiau iš tiesų kalbama apie II Vatikano
Susirinkimo mokymo pripažinimą.
Kaip neseniai Ciuricho (Šveicarija) laikraščiui "Tages Anzeiger"
sakė Šv.Pijaus X kunigų draugijos vadovas vyskupas B.Felajis,
iš tikrųjų lefebvristams nepakanka siūlomos nuolaidos "išimties
tvarka" leisti aukoti tridentines šv. Mišias, pripažinus
posusirinkiminių reformų teisėtumą. Kiekvienam kunigui turi būti
suteikta teisė "laisvai apsispręsti", ką pasirinkti
- "senąsias" ar "naująsias" šv. Mišias, Pijaus
V ar Pauliaus VI mišiolą, sakė vyskupas B.Felajis. Pasak jo, įvykdytos
liturginės reformos turi "gausybę trūkumų". Su tuo Vatikanas,
žinoma, negali sutikti, nes tai reikštų, kad abejojama dėl ištiso
Bažnyčios istorijos tarpsnio - posusirinkiminių dešimtmečių -
arba jis netgi atmetamas.
Būtent todėl dar svarbesnis yra Brazilijos tradicionalistų problemos
sprendimas, rodantis, anot Rio de Žaneiro kardinolo Eugenijaus
de Araužo Saleso, "Dievo malonės veikimo" rezultatą.
"Kai pasaulyje stiprėja skaldymasis, daugėja konfliktų ir
prievartos, Dievo Bažnyčia ir dieviškoji malonė rodo vienybės
ir susitaikymo ženklus, - rašė kardinolas savo arkivyskupijos
laikraštyje. - Tai, kas įvyko Kampose sausio 18 dieną, iš tiesų
yra Bažnyčios gyvybingumo liudijimas".
M.B.
© 2002 "XXI amžius"
