Advokatės profesija privilegijų nesuteikia
"Ateina žmogus ir sako,
kad yra nekaltas. Iš kur man žinoti, ar jis - švarus, tačiau turiu
juo tikėti. Kaip galėčiau imtis bylos, jeigu netikėčiau ginamuoju?
Ar iš tikrųjų taip yra, tai jo sąžinės reikalas", - kalbėjo
Dalia Survilienė, dirbanti advokate Molėtuose.
Bažnyčios tikslas - mokyti žmogų
tyrumo ir sąžiningumo
"Jeigu žmogus nepasakė tiesos
teisme ar advokatui, gal ją pasakys kunigui per išpažintį. O gal
tai įvyks tik danguje, nes žemiškajame teisme teisingumas yra
tikrai sąlyginis", - rutuliojo savo mintis jaunoji advokatė.
Tikėjimas, anot D.Survilienės, suteikia tvirtybės, duoda progą
nusiprausti, nusivalyti, atsinaujinti. Kiekvieną sekmadienį ji
eina į bažnyčią ir su vyru Arūnu gieda chore. Dalyvavimas jo veikloje
yra didžiulė atsvara ir atgaiva.
Kartą Pivašiūnų bažnyčioje Daliai teko skaityti Šventąjį Raštą,
tačiau ji nė nesusimąsčiusi, kodėl jos paprašė. Molėtų bažnyčioje
dažnai tai daro. "Skaitymas ir dalyvavimas šv.Mišių aukoje
Pivašiūnų bažnyčioje paliko didžiulį įspūdį. Fiziškai pajutau
šventos vietos dvasią. Antrą kartą Pivašiūnuose lankiausi jau
su bažnyčios choru", - pasakojo molėtiškė.
Neturi lėšų ir laiko kelionėms
po užsienį
Teismui persikrausčius į naujas patalpas,
advokatai turėjo ieškoti vietos, kur prisiglausti. Savivaldybė
buvo priėmusi sprendimą šį pastatą nugriauti, bet paskui aukcione
jį ėmė pardavinėti. Pasitarusi su vyru, Dalia jį ir nupirko. Paėmę
paskolą, pastatą suremontavo. Šalia Dalios įsikūrė ir Arūnas.
Inžinierius turi savo projektavimo įmonę.
Turėdama advokatės kontorą Molėtų centre, D.Survilienė yra lengviau
klientų pasiekiama. Neskirsto jų pagal kategorijas, tačiau jai
maloniausia ginti paprastą žmogų ir atstovauti jo interesams.
Dažniausiai jie būna nuoširdūs ir jų Daliai gaila kaip labiausiai
nuskriausto socialinio sluoksnio.
Pagal įstatymą, turtiniuose ginčuose advokatui laimėjus bylą,
mokamas iki penkių procentų atlyginimas iš kitos šalies. "Man
dažniausiai tenka kapstytis bylose, kurios nėra vertingos materialiai.
Svarbiausia yra pati situacija ir jos sprendimo būdas. Traukia
tai, kas nauja. Nėra vienodų ir besikartojančių bylų. Tuo ir žavi
advokatės profesija", - teigė D.Survilienė.
"Atėjusi močiutė nedejuoja, kad neturi pinigų. Ji sumoka
kiek priklauso pagal susitarimą. Nė viena nėra pasakiusi: "Vaikeli,
aš neturiu" ar "man brangu", nes tai sąžiningas
ir doras žmogus. Kartais ir už ačiū parašau pareiškimą",
- kalbėjo advokatė.
"Ar esu turtinga? Neturiu ko slėpti, mano turtas matosi.
Neturiu lėšų ir laiko važinėti po užsienį. Drabužius siuvuosi
pas pažįstamą siuvėją, kerpuosi irgi Molėtų moterų kirpykloje",
- atviravo Molėtuose užaugusi moteris. Ji domisi liaudies medicina,
jogos pratimais, lanko Molėtų krašto muziejuje rengiamas parodas.
Dažnai vieši Vilniuje, neatitrūksta nuo jo kultūrinio gyvenimo.
Privalo būti iškalbi
Pasitaikius progai, Dalia eina klausytis
kolegų kalbų. Jai būna įdomu, kaip jie išsako savo mintis. Savo
kalbų molėtiškė neskaito iš popierėlio, bet aiškiai kalba auditorijai.
Ne iš karto Daliai pavyko tapti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
studente. Užtat mokykloje ji buvo žinoma kaip skaitovė. Prisiminė
šį savo pomėgį, sužinojusi apie radijo ir televizijos diktorių
konkursą. Jame dalyvavo keli šimtai žmonių, į laimingųjų būrį
pateko ir ji. Keletą metų Dalia dirbo radijo diktore. Jos mokytojas
buvo Darius Bulavas.
Tuo metu Dalia jau mokėsi universiteto Teisės fakulteto neakivaizdiniame
skyriuje. Žinojo, kad kvalifikacija ir žinios bus menkesnės nei
baigus dieninį skyrių. Kai sumanė pereiti į stacionarą, ją bandė
perkalbėti, kad nepaliktų diktorės darbo. Su D.Bulavu kalbėjo
nepakeldama akių ir jautėsi taip, tarsi jį būtų išdavusi. Jis
pasakė: "Jeigu išeini, tai tu privalai būti advokatė".
Įstrigo Daliai toks pasakymas, ir ji norėjo atiduoti lyg kokią
duoklę savo mokytojui.
Trejus metus buvo advokato padėjėja
Baigusi universitetą dirbo Aukščiausiajame
Teisme. Vyras - irgi molėtiškis, gyventi juodu traukė į Molėtus,
todėl Dalia ėmė galvoti apie advokatūrą. Paliko pareiškimą advokatų
tarybos pirmininkui. Tuo metu patekti ten praktiškai nebuvo įmanoma.
Advokatų nedaug, o naujų narių priėmimas buvo ribotas. Lyg tyčia
buvo pakeistas Advokatūros įstatymas ir atsirado advokato padėjėjo
statusas. Pagal jį, didelę patirtį turintis advokatas privalėjo
savo padėjėją globoti, atsakyti bei mokyti jį trejus metus (dabar
vienerius).
Dirbti padėjėja Dalią pakvietė garsus advokatas A.Dziegoraitis.
Bene ji buvo pirmoji Lietuvoje įregistruota kaip advokato padėjėja.
Būdama padėjėja, savarankiškai dirbo Molėtuose. Pagal įstatymą
ji negalėjo ginti baudžiamosiose bylose, bet galėjo civilinėse
bylose atstovauti ieškovui, o baudžiamosiose bylose - atstovauti
nukentėjusiajam.
Visko būta advokatės praktikoje
Advokatai nemėgsta sakyti - laimėjau
ar pralaimėjau. Byla pirmoje teismo instancijoje retai kada baigiasi.
Yra keturių instancijų teismai. Jeigu matau klientui neperspektyvią
bylos baigtį, nesiimu tokios bylos. Gal kam atrodys tai nenuo-
širdu, bet man tokiu atveju, net jei už tai siūlytų gerą atlygį,
ginti ar atstovauti būtų neįdomu, - sakė molėtiškė advokatė.
Darbo Molėtuose nėra daug. Žmonės gyvena sunkiai ir jiems kartais
atrodo, kad bylinėtis nėra prasmės. Byla gali užtrukti net penkerius
ar septynerius metus. Daliai patinka atstovauti didžiuosiuose
miestuose, bet ne provincijoje. Dažniausiai ji atstovauja aukštaičių
interesams. Jai ginant kaltintas tėvo nužudymu žmogus buvo išteisintas.
Daliai yra tekę sulaukti grasinimų ne iš šalies, kuriai atstovavo,
bet iš priešingos. Paklausta, ar galėtų dirbti teisėja, D.Survilienė
sakė: "Teisėjui tenka didelė moralinė ir profesinė atsakomybė.
Kažin ar aš sugebėčiau ramiai miegoti priėmusi abejotiną kaltinamąjį
nuosprendį. Prie to man būtų sunku priprasti..."
Bronius VERTELKA
Molėtai
© 2002 "XXI amžius"
