Olandijos karališkosios vedybos ir ekumenizmas
Vasario 2 dieną Amsterdame įvykusios
sosto įpėdinio santuokos apeigos parodė, kad Olandijos karališkojo
dvaro protestantizmas savo konservatyvumu šiek tiek panašus į
Saudo Arabijos karališkojo dvaro islamizmą. Kadangi princas Viljamas
Aleksandras priklauso reformatų bendruomenei - kalvinistams (jų
pradininkas buvo XVI amžiuje gyvenęs Jonas Kalvinas), o jo sužadėtinė
argentinietė Maksima Soregieta yra katalikė, tai buvo galima tikėtis,
kad jų sutuoktuvių apeigos turės ekumeninį pobūdį. Tai būtų visiškai
atitikę šių laikų dvasią ir tą faktą, kad nors Olandijos monarchai
tradiciškai priklauso kalvinistų denominacijai, tačiau dauguma
šios šalies tikinčiųjų yra katalikai.
Tačiau jau iš anksto buvo pranešta, kad nebus jokios "mišrios"
santuokos: vedybų apeigos vyks pagal reformatų tradicijas, o naujosios
Olandijos sosto įpėdinio šeimos vaikai ir vaikaičiai bus krikštijami
tik kalvinistais. Tai, kad žmonos ir motinos tikėjimas nėra reikšmingas,
yra būdinga islamo religijai, tuo tarpu krikščionybėje ir ypač
Katalikų Bažnyčioje religiniu atžvilgiu mišriose santuokose motinai
skiriama didesnė reikšmė. Belieka tik džiaugtis, kad iš pačios
Maksimos nebuvo reikalaujama atsisakyti savo katalikiško tikėjimo
ir pereiti į kalvinizmą, kaip tai būtų padaryta musulmoniškoje
Saudo Arabijoje.
Viljamo Aleksandro ir Maksimos santuokos apeigos vyko XIV amžiuje
statytoje Amsterdamo katedroje, kuri nuo reformacijos laikų žinoma
Naujosios bažnyčios (Nieuwe kerk) vardu ir yra tradicinė Olandijos
monarchų karūnavimo vieta. Beje, šiame pastate religinės apeigos
vyksta tiktai panašiomis iškilmingomis progomis, o pati katedra
beveik paversta parodų rūmais. Sosto įpėdinio sutuoktuvių protestantiškose
pamaldose visgi leista ir katalikų dvasininkui, M.Soregietos šeimos
draugui argentiniečiui kunigui Rafaeliui Braunui, perskaityti
kelias Šventojo Rašto eilutes. Vadinasi, būta šiokio tokio ekumeninio
elemento šioje Nieuwe kerk, toje pačioje katedroje, kur 1948 metais
buvo paskelbta apie pasaulio Ekumeninės Bažnyčių tarybos įkūrimą.
Žinoma, ekumeninėse santuokos apeigose negalima piktnaudžiauti
vadinamąja interkomunija, kaip tai įvyko Viljamo Aleksandro pusbrolio
Morico 1998 metų tarpdenominacinėse sutuoktuvėse. Toje ceremonijoje,
kuriai lygiomis teisėmis vadovavo katalikų ir protestantų dvasininkai,
šv. Komuniją priėmė ir protestantai, į ką griežtai sureagavo Olandijos
Katalikų Bažnyčios primas kardinolas Adrianas Simonis. Toks Eucharistijos
menkinimas yra neleistinas, tačiau teisingai suprastos ir tinkamai
surengtos skirtingų konfesijų atstovų sutuoktuvės rodo abipusę
pagarbą tikėjimui ir yra ekumeninio proceso dalis. Todėl Olandijos
karališkojo dvaro religinį konservatyvizmą galima vertinti ir
kaip tam tikrą atsilikimą nuo šių laikų dvasios, ir kaip stovėjimą
nuošalyje nuo pastaraisiais dešimtmečiais vykstančių ekumeninių
poslinkių.
Belieka tik pagirti princą Viljamą Aleksandrą už jo politinę drąsą,
nes jis vedė dukterį buvusios 1976-1983 metų Argentinos karinės
diktatūros žinomo veikėjo Chorchės Soregietos, kuris yra "persona
non grata" Olandijoje. Net savo dukters vestuves C.Soregieta
galėjo stebėti nebent per palydovinę televiziją. Princas Viljamas
Aleksandras pasielgė panašiai kaip jo motina karalienė Beatriksė,
kuri 1966-aisiais, būdama dar princesė, ištekėjo už vokiečių diplomato
Klauso fon Amsbergo, kuris jaunystėje tarnavo per Antrąjį pasaulinį
karą Olandiją okupavusioje Vokietijos kariuomenėje.
Per Beatriksės vestuvių apeigas vyko piktos protesto demonstracijos,
tačiau dabar, kaip rodo sociologinės apklausos, princas Klausas
yra olandų labiausiai mėgstamas karališkosios šeimos narys. Antroje
vietoje pagal populiarumą yra naujoji princesė Maksima, vadinasi,
sosto įpėdinis Viljamas Aleksandras irgi neapsiriko, likęs ištikimas
savo mylimajai.
Olandijos sosto įpėdinis ir princesė medaus mėnesį leidžia Šveicarijoje
slidinėdami. Balandį pora trumpam vyks į Ganą, kad sustiprintų
prieš 300 metų užmegztus Olandijos Karalystės ir šios Vakarų Afrikos
valstybės santykius. Iš čia princas keliaus į Pietų Afriką ir
Indoneziją.
M.B.
© 2002 "XXI amžius"