XXI amžius

Lietuvos krikščionys demokratai susirūpino vaikų saugumu

Vis dažniau Lietuvos visuomenę šiurpina smurtas prieš vaikus. Sausio 15-osios popietę ant Gargždų žvyro karjero ledo bendramokslio ketvirtoko Mindaugo buvo pasmerkta mirčiai pirmoke Aistė vien už tai, kad iš jo pasijuokė, kai tas murktelėjo į eketę. Po dviejų savaičių televizijos ekranuose pamatėme tikros motinos bado mirčiai pasmerktą trejų metų sūnelį, sveriantį tik šešis kilogramus, visiškai išsekusį, jau nebegalintį net maisto nuryti. Surastas medikų sunkios būklės jis nugabentas į ligoninę ir gal bus atgaivintas. Bet kas jo laukia po to? Ar atsiras geraširdžių žmonių, norinčių jį auginti?
Pirmieji vaikų saugumu susirūpino krikščionys demokratai. Sausio 17 dieną Seimo ir Klaipėdos rajono tarybos narys Petras Gražulis Seimo Konferencijų salėje surengė spaudos konferenciją.
Prelegentą jaudino Gargžduose gyvenusios judrios, linksmos, gabios mergytės nužudymas; taip pat keistas atrodė jos klasės draugo Žilvino abejingumas viskam, kas vyko šalia. Grįžęs namo jis net tėvams nepasakė, kad Aistė nuogutėlė palikta ant ledo, o jos drabužėliai sumesti į vandenį. P.Gražulis klausė: "Kodėl klasės draugas net nebandė ginti, šaukti ir grįžęs namo apie tai nepapasakojo tėvams? Vadinasi, visą šią siaubo istoriją priėmė kaip normalų, nieko neįprasto nesukėlusį įvykį. Kodėl? Ką mes padarėme su savo vaikais, kad jiems šiurpiausi dalykai atrodo normalus reiškinys? Ar nuolatinis smurto, prievartos pylimas ant vaikų galvų per masines informacijos priemones, kompiuterių programas, žaidimų automatus nesužalojo mūsų vaikų? Ar ne dėl to jie tapo tokie abejingi kitų skausmui?"
Seimo nario P.Gražulio spaudos konferencija šiais pasipiktinimo esama situacija klausimais nepasibaigė. Jis kai ką priminė iš praėjusios Seimo kadencijos. "Krikščionys demokratai dar praėjusioje kadencijoje, norėdami apsaugoti vaikus nuo smurto ir prievartos propagandos, parengė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Viena iš pagrindinių siūlomų nuostatų buvo: "Draudžiamos programos ar laidos, kurios gali rimtai pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypač susijusios su erotika ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu." Jos buvo priimtos Seime, tačiau prezidentui Valdui Adamkui sukėlė abejonių kai kurių šio įstatymo nuostatų taikymo tikslingumas, todėl įstatymas buvo vetuotas. Grąžindamas įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, jis pažymėjo, kad nacionaliniams Lietuvos transliuotojams būtų sudarytos daug blogesnės veiklos sąlygos, nei kitiems Europos šalių transliuotojams.
"Kas šiandien galėtų paneigti, jeigu prezidentas V.Adamkus nebūtų anuomet vetavęs šio įstatymo, galbūt šiandien Gargžduose nebūtų įvykusi ši šiurpi tragedija ir daugelis kitų, jau tapusių kasdienybe", - klausė P.Gražulis.
Parlamentaras nutarė netylėti, veikti, kad būtų užkirstas kelias vaikų smurtui. Jis sakė: "Viską apmąstęs ištraukiau apdulkėjusias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas ir dar kartą teiksiu svarstyti Seimui. Tikiuosi, kad Kultūros ministerijos parengtas įstatymo projektas "Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio" susišauks su mano teikiamomis įstatymo pataisomis ir vienas kitą papildys. Tikiuosi, kad pastaruoju metu vis didėjantys šiurpūs nusikaltimai privers visus susimąstyti, o Prezidentas eilinį kartą nevetuos".
Po pietų Lietuvos krikščionių demokratų valdyba Seimo Baltojoje salėje surengė išplėstinį posėdį, į kurį buvo pakviesti įvairių žinybų atstovai.
Gražina Paliokienė apžvelgė susiklosčiusią nepavydėtiną moralinę situaciją: daugėja asocialių šeimų; per šimtas tūkstančių žmonių serga alkoholine psichoze; šeimose vaikai patiria fizinę ir lytinę prievartą; prievarta pastūmėja vaikus ankstyvai lytinei patirčiai (nustatyta, jog 12-14 metų amžiaus berniukai ir 13-15 metų mergaitės jau pirmą kartą lytiškai santykiavo; 17-os metų paauglių, nesantykiavusių lytiškai, tėra tik vienetai; lytines paslaugas paaugliai teikia už pinigus); vaikai dalyvauja mušant žmogų; vaikai namuose vartoja alkoholinius gėrimus; daugėja beraščių paauglių, jų iškreipta vertybių sistema (geri tie, kurie padeda pasiekti malonumą, blogi tie, kurie tam trukdo) ir t.t. Visuomenė tampa vis abejingesnė moraliniam nuosmukiui. Beje, daug kas nuo visuomenės slepiama. Internete trūksta duomenų apie įvykdytus smurtinius reiškinius. Vidaus reikalų ministerijoje registruojami tik kai kurie atvejai. "Be reikalo slepiama tai, kas vyksta. Estai atvirai kalba ir sulaukia paramos iš tarptautinių organizacijų", - sakė prelegentė.
Teisės instituto direktorius Antanas Dapšys pastebėjo, jog dabartiniai tėvai - tai N.Chruščiovo laikų vaikai, užaugę bedvasėje aplinkoje. 40 tūkst. asocialių šeimų - tai tos visuomenės rezultatas.
Socialinės apsaugos viceministrė Rasa Melnikienė įsitikinusi, jog vien valstybės jėgomis spręsti problemų neįmanoma. Reikia visuomenės pagalbos.
Kilo klausimas, o kas ta visuomenė? Jeigu ji tokia, kaip apibūdino A.Dapšys, ar ji bent kiek pajėgi prisidėti prie tų sunkių problemų sprendimo? Tuo galime įsitikinti kiekvieną dieną: pro priekines autobusų ir troleibusų duris braunasi moksleiviai ir studentai, alkūnėmis nustumdami tuos, kuriems šios durys skirtos. Tik retas vairuotojas užtrenkia prieš pat nosį duris, o paskui vėl atidaro pensininkams ir invalidams. Kiek kyla konfliktų dėl vietų autobusuose ir troleibusuose! Vos ant kojų besilaikančios senutės stovėdamos stengiasi viena kitą paramstyti, kad tik neužkliudytų priekinėse sėdynėse patogiai išsidrėbusių paauglių. Jokios pagarbos senatvei. Kai kas kaltina mokyklą, kad neauklėja. Betgi mokytojai - taip pat N.Chruščiovo laikų auklėtiniai, dabar perėję ne į mokinių auklėjimą, o į savigyną. P.Gražulio pastabos spaudos konferencijoje, kad "nemokėjome pasinaudoti nepriklausomybe, iš Vakarų įsileidome šlamštą, moralės dėsnius palikome gyvenimo paraštėse, sureikšminome tik ekonominius dalykus", tinka ir mokytojams. Juk dalis jų nesidrovi imti didelius pinigus už konsultacijas, kuriose kartais sprendžiamos būsimų kontrolinių darbų užduotys. Kadaise konsultacijos buvo nemokama paslauga. Išimtimis virto kilnūs žmonių poelgiai, kai už paslaugą nebuvo reikalaujama atsilyginti.
Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė mano, jog Gargždų tragedija gal nebūtų įvykusi, jeigu mokytojai, pastebėję žiaurų Mindaugo elgesį, būtų kreipęsi į gerai dirbančią Gargždų vaikų apsaugos tarnybą. Būtų pakalbėta su pačiu vaiku ir jo tėvais. Deja, vaikų apsaugos tarnyba nieko apie tai nežinojo.
Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkės Nijolės Stakėnienės nuomone, reikėtų kurti ne vien vaikų, bet ir šeimų dienos centrus. Juos tikslinga kurti prie parapijų.
LKD valdybos išplėstinio posėdžio rezultatas - priimtas nutarimas "Dėl neatidėliotinų priemonių vaiko saugumui užtikrinti". Jame siūloma LR Vyriausybei sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, įtraukiant į jos sudėtį geriausius specialistus ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su šeimomis ir vaikais, atstovus; grupė parengtų valstybės strategiją vaiko teisėms šeimoje ir pagalbą nukentėjusiems vaikams užtikrinti; įpareigojama darbo grupę išanalizuoti LKD išplėstinio posėdžio medžiagą ir parengti sąrašą, kokias įstatymų pataisas ir papildymus būtina neatidėliotinai inicijuoti Seime; įpareigojami Seimo nariai atstovauti LKD programinėms nuostatoms vaiko teisių klausimais.
Įsimintinas Seimo nario P.Gražulio pastebėjimas baigiant išplėstinį posėdį: "Dvasinis skurdas gimdo materialinį skurdą". Šių žodžių teisingumą pastebėjome ne vienas. Aukštais moraliniais principais besivadovaujantis žmogus greičiau randa išeitį iš sunkiausių situacijų.

Aldona KAČERAUSKIENĖ