XXI amžius

Didžiausią pasitikėjimą ir pagarbą turinti institucija

Demokratinėje Danijoje karinės tarnybos vengimas prilyginamas kriminaliniam nusikaltimui
Nesibaigiant mūsų kariuomenės niekinimui, netgi paties kariuomenės vado užsipuolimams, vertėtų pažvelgti į netolimą Europos šalį - NATO ir ES narę - Daniją.
Puošnūs raudonos spalvos mundurai, aukštos kailinės kepurės - tai Danijos karališkosios gvardijos uniforma, visų danų pasididžiavimas. Be gvardijos simbolikos neapsieina nei žaislų parduotuvės, nei garsaus danų alaus daryklos. Karališkasis gvardietis pelno ypač didelę pagarbą. Danijos konstitucijos 81-ajame straipsnyje teigiama: "Kiekvienas vyras, sugebantis nešioti ginklą, privalo asmeniškai padėti Tėvynės gynybai". Šį reikalą galima patikėti tiktai tikriems vyrams, tuo labiau saugoti karalienę suteikiama garbė geriausiems iš geriausiųjų. Kariai, atlikę tarnybą karališkoje gvardijoje, faktiškai neturi jokių problemų įsidarbindami ar stodami į universitetus. Jie graibstyte graibstomi.
Danijos karalystės gvardijos pulkui - jau daugiau kaip 335 metai. Per visą savo istoriją niekada netrūko norinčiųjų jame tarnauti. Tapti karališkuoju gvardiečių ar šarvuočių gvardijos pulko kariu - didžiausia visų Danijos vaikų svajonė, o suaugusiesiems - tai didžiausio prestižo reikalas. Tuo labiau kad Danija palyginti nedidelė šalis, todėl jos armija irgi nedidelė (apie 31 tūkst. žmonių: 18 tūkst. tarnauja sausumos kariuomenėje, septyni - karo aviacijoje, šeši - laivyne). Valstybei, turinčiai penkis milijonus gyventojų, tai yra nedaug. Armijos komplektavimu Danijoje užsiima Vidaus reikalų ministerija, kurioje yra specialus karo prievolininkų skyrius. Kiek žmonių pašaukti į kariuomenę, nustatoma gavus generalinio štabo bei atskirų kariuomenės šakų paraiškas. Šioje valdyboje dirba tik keli žmonės, bet jų visiškai pakanka. Šauktiniams jau prieš metus išsiuntinėjamos brošiūros apie kariuomenę ir anketos, kuriose privaloma atsakyti į 160 klausimų. Pradedant apie išsilavinimą, specialybę, kokiomis ligomis persirgęs ir baigiant klausimu, kur norėtų tarnauti, kokie pomėgiai ir interesai. Šauktinio užpildyta anketa, kurią patvirtina gydytojas, pasiunčiama į minėtą VRM valdybą. Nuo šiol ši anketa tampa oficialiu pašaukimo į karinę tarnybą dokumentu. Netrukus šaukimo komisija atsiunčia šaukiamajam pakvietimą asmeniškai susipažinti. Pats pakvietimas į komisiją labai puošnus, kuris taip pat yra ir registracijos dokumentas, kelionės bilietas ir instrukcija apie maršrutą, laiką į šaukimo vietą. Mediciniškai naujoką patikrina tik vienas gydytojas. Sveikatos reikalavimai Danijos šauktiniams ypač griežti. Specialiame cirkuliare pažymėta net 600 įvairių galimų susirgimų. Kasmet tinkamais karinei tarnybai pripažįstama apie 60 proc. šauktinių, sąlyginai tinkamais - 15 ir netinkamais - apie 25 proc.
Remiantis Konstitucija kiekvienam karo prievolininkui garantuotas tarnybos vietos, karinės specialybės pasirinkimas kaip ir atsisakymas tarnauti kariniuose daliniuose. Todėl, kad išpildytų savo pilietinę pareigą, šauktiniai turi keturis variantus: tarnauti ginkluotose pajėgose ar civilinėje gynyboje, atidirbti organizacijose, teikiančiose pagalbą besivystančioms šalims, arba atlikti alternatyvią tarnybą. Beje, gana dažnai šaukiamųjų likimas, kokiuose daliniuose - sausumos, aviacijos ar laivyno - tarnaus šauktiniai, sprendžiami burtų keliu, nes šauktinių yra daugiau negu reikia.
Įstatymais nustatyta, kad pasirinkusiam alternatyvią tarnybą pakanka paprasčiausio pareiškimo. Tokie siunčiami į specialią mokyklą, kur išklauso mėnesio karinių disciplinų kursus. Po to paskirstomi po statybas, ligonines, muziejus, bibliotekas. Atsisakančiųjų tarnauti kariniuose daliniuose Danijoje vis mažėja. Tai ir suprantama. Juk tarnyba kariuomenėje yra garbės reikalas, be to, geriau mokamas nei alternatyvioje tarnyboje. Danijos kariai tarnauja 9-12 mėnesių. Eilinis kareivis gauna atlyginimą iki dešimt tūkst. kronų per mėnesį (10 Danijos kronų - 4,6481 lito), kas sudaro vidutinį valstybės tarnautojo atlyginimą. Daug tai ar mažai? Pavyzdžiui, Kopenhagoje šaldytuvas kainuoja aštuonis-devynis tūkst. kronų, pietūs vidutiniame restorane - 100 kronų, automobilis - apie 200 tūkst. kronų.
O kaip elgiamasi su tais, kurie apskritai nenori tarnauti? Jie teisiami kaip už kriminalinį nusikaltimą ir paprastai nuteisiami laisvės atėmimu tam pačiam laikotarpiui, kiek trunka karinė ar alternatyvi tarnyba.
Danijos karių tarnybos ir buities sąlygos labai artimos kitų valstybės tarnautojų darbo sąlygoms. Būtinosios tarnybos kariškiai, jeigu nebudi sargybose ar netarnauja specialiuose daliniuose, tarnyboje būna nuo 8 iki 17 val. Visas kitas laikas - laisvas. Nemažai karių jį praleidžia namuose. Alternatyvioje tarnyboje darbo savaitė trunka 38 valandas. Kareivių socialinė apsauga irgi labai išvystyta. Jie gali nemokamai važinėti bet kokiu visuomeniniu transportu, nemokamai mediciniškai aptarnaujami, taip pat turi teisę į atostogas, kurios priskaičiuojamos pagal formulę: viena atostogų diena už tarnybos mėnesį. Svarbiausia, jog, atlikus karinę tarnybą, buvę kariai turi įvairių nuolaidų įsidarbindami ir mokėdami mokesčius. Baigę būtinąją tarnybą kariai, pasirašę kontraktą, gali tęsti tarnybą (iki 35, 45 ir atskirais atvejais - net iki 60 metų amžiaus).
Danijos kariuomenės karininkai tarnauja irgi pasirašę kontraktus. Pagrindinis karininko atlyginimas - 15 tūkst. kronų, aviacijoje - 17 tūkst. Be to, mokami įvairūs priedai: už tarnybą sostinėje Kopenhagoje mokamas 715 kronų priedas, kitose Danijos vietose - 168 kronos, už nepertraukiamą tarnybą (ištarnavus 54 mėnesius) pridedama dar septyni tūkst. kronų. Taip pat mokami priedai už transporto išlaidas - apie du tūkst. kronų. Lakūnams ir jūreiviams galioja kita - padidintų priemokų sistema. Ne geri atlyginimai, o puiki socialinė ir psichologinė atmosfera padarė Danijos kariuomenę visos šalies pasididžiavimu, aukščiausiu autoritetu ir visuotine pagarba. Apie tokius dalykus, kaip ypač rusų armijoje išplitusią "dedovščiną" ar vadinamuosius nestatutinius santykius, danų kariškiai net įsivaizduoti negali. Beje, Danijos kariniai statutai nedraudžia kariškiams dalyvauti politinėje veikloje, nors faktiškai armija yra depolitizuota. Karininkai ir kareiviai gali priklausyti politinėms partijoms, tačiau ta veikla gali užsiimti tik ne tarnybos metu ir ne karinių dalinių teritorijoje. Jeigu kariškis išrenkamas į parlamentą, jis sustabdo savo tarnybą kariuomenėje, tačiau jam paliekamos užimtos pareigos ir karinis laipsnis.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas