Vietnamo Bažnyčia stiprėja ir auga
Sausio antroje pusėje įvykę popiežiaus
Jono Pauliaus II susitikimai su Vietnamo vyskupais buvo garsūs
tuo, kad šią Pietryčių Azijos šalį valdantis komunistų režimas
pirmą kartą leido visiems šalies ganytojams atvykti į Romą "ad
limina" vizito. Šio kas penkeri metai privalomo vizito su
pranešimais Šventajam Tėvui apie padėtį savo vyskupijose buvo
atvykę visi 28 vietnamiečių vyskupai, tarp jų ir sostinės Hanojaus
82 metų arkivyskupas kardinolas Žozefas Fam Dintungas. (Pasaulyje
yra tik vienas už jį vyresnis diecezijos ganytojas - tai Baltarusijos
sostinės Minsko 86 metų arkivyskupas kardinolas Kazimiežas Sviontekas.)
Anksčiau komunistų valdžia leisdavo atvykti į Romą tik pavieniams
vyskupams, todėl dabartinį visų Vietnamo vyskupų vizitą apžvalgininkai
laiko įtampos sumažėjimo tarp Hanojaus vadovų ir Katalikų Bažnyčios
ženklu, nors bažnytinė veikla šalyje vis dar suvaržyta.
Taip pat kalbama apie gana spartų Vietnamo Katalikų Bažnyčios
augimą, mat per pastaruosius penkerius metus šalies gyventojų
padaugėjo 5,3 proc., katalikų per tą patį laikotarpį - 14,4 proc.
Tai akivaizdus Bažnyčios misijos skleidimo rezultatas šalyje,
kurioje dauguma tikinčiųjų yra budistai. Oficialiais duomenimis,
dabar Vietname yra apie 5,5 mln. katalikų (neoficialiais duomenimis,
- iki 8 mln.), kurie sudaro 7 proc. šalies gyventojų. Vietnamiečių
katalikų sielovada rūpinasi keturi tūkstančiai kunigų ir beveik
dešimt tūkstančių seserų vienuolių. Beje, per minėtus penkerius
metus pašaukimų į vienuolius komunistiniame Vietname padaugėjo:
vyrų - 51 proc., moterų - net 78 proc. Visi šie skaičiai rodo,
kad Vietnamo Bažnyčia yra viena stipriausių Azijoje, šiame didžiuliame
kontinente, kurio tik 2 proc. gyventojų yra Kristaus išpažinėjai.
***
Pernai rudenį, rugsėjo pabaigoje,
Hanojuje vykusiame Vietnamo vyskupų konferencijos susitikime buvo
išrinkti nauji, jaunesni episkopato vadovai, gerokai išplėstos
organizacinės struktūros. Buvo įsteigtos naujos komisijos: katechetikos,
bažnytinės muzikos ir sakralinio meno, kultūros, evangelizacijos,
karitatyvinės ir socialinės veiklos. Iki šiol dirbo dvasininkų
ir seminarijų, vienuolių, pasauliečių ir liturgijos komisijos.
Naujuoju Vietnamo vyskupų konferencijos pirmininku išrinktas Natrango
vyskupas Polis Ngujen Vanhoa, vicepirmininku - didžiausios Hošimino
(buvęs Saigonas) diecezijos arkivyskupas Žanas Baptistas Fam Minmanas.
Episkopato generaliniu sekretoriumi išrinktas Kinono vyskupas
Pjeras Ngujen Soanas, o jo pavaduotoju - Langsono vyskupas Žozefas
Ngo Kankietas. Visi jie įeina į vyskupų konferencijos Nuolatinį
komitetą, kolegialiai vadovaujantį einamiesiems Vietnamo Bažnyčios
reikalams. Kaip būdinga komunistinių režimų šalims, kuriose valstybė
aktyviai kišasi į Bažnyčios reikalus, naujus episkopato rinkimus
ir naujų komisijų steigimą turėjo patvirtinti Vietnamo vyriausybė.
Savo pareiškime vietnamiečių vyskupai išreiškė viltį, kad naujoms
komisijoms dirbti padės visi katalikai, ypač pasauliečiai, kurių
aktyvumas bažnytiniame gyvenime labai pageidautinas. Ganytojai
nurodė, jog, kada tik leis sąlygos, jie nori surengti Vietnamo
katalikų pasauliečių kongresą, kuriame būtų aptartas jų vaidmuo
Bažnyčioje bei tarnystė visuomenėje.
Bažnyčios vadovai pakartojo katalikų bendruomenės įsipareigojimą
"gyventi pagal Evangeliją ir savo gyvenimo būdą bei tikėjimo
išpažinimą derinti su tautos tradicijomis". Jis ragino dvasininkus,
vienuolijų narius ir pasauliečius dalyvauti visos tautos gyvenime,
bendrauti su kitų religijų išpažinėjais, rūpintis vargšais ir
etninėmis mažumomis. Visi Bažnyčios nariai turi studijuoti katalikų
socialinį mokymą ir stengtis gyventi pagal jo reikalavimus, saugoti
šeimos vertybes, palaikyti aktyvesnę moters veiklą Bažnyčioje
ir visuomenėje, skatinti jaunimą įsitvirtinti bendruomenėje.
Vyskupai susipažino su Popiežiaus posinodinio paraginimo "Ecclesia
in Asia" vietnamietišku vertimu, kitais dokumentais ir juos
adaptavo. Kadangi Vietnamo vyskupų konferencijos asamblėja vyko
netrukus po tragiškų išpuolių Jungtinėse Valstijose, buvo nusiųstos
užuojautos telegramos JAV vyskupams.
***
Liepos viduryje Vatikane buvo pranešta,
kad popiežius Jonas Paulius II paskyrė tris naujus Vietnamo vyskupus.
Šalies naujausios Fantieto (centrinė Bintuano provincija) vyskupijos
sunkiai sergančio vyskupo Nikolos Jun Vangi koadjutoriumi ir įpėdiniu
paskirtas 61 metų vyskupas Polis Ngujen Tanhoanas. Vietnamo šiaurinės
dalies didžiausios Buičiu diecezijos (350 tūkst. katalikų), po
vyskupo Žozefo Vu Dininato mirties dvejus metus neturėjusios ganytojo,
naujuoju ordinaru paskirtas 62 metų vyskupas Žozefas Hoang Vantiemas.
Pagaliau Hošimino (540 tūkst.tikinčiųjų) arkivyskupo Ž.Fam Minmano
augziliaru paskirtas 49 metų vyskupas Žozefas Vu Diuitongas.
Vietnamo komunistinė vyriausybė griežtai kontroliuoja vyskupų
skyrimą, jaunų vyrų stojimą į kunigų seminarijas, netgi kunigų
perkėlimą iš vienos parapijos į kitą. Dėl vyskupų skyrimo Vatikanui
tenka gana sunkiai derėtis, bet šis reikalas yra neatidėliotinas,
nes dėl minėtos komunistų režimo politikos daug diecezijų likusios
be vadovų, o kitoms vyskupijoms vadovauja susenę ir sergantys
ganytojai. Ir apie minėtų trijų vyskupų skyrimą buvo pranešta
praėjus mėnesiui po to, kai birželio 11-17 dienomis Vietname lankėsi
Vatikano valstybės sekretoriato delegacija, vadovaujama vyskupo
Čelestino Miljorės. Po to, kai buvęs Popiežiškosios teisingumo
ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Rožeras Ečegerajus 1990
metais pirmą kartą lankėsi Vietname, tokio pobūdžio vizitus stengiamasi
rengti reguliariai. Tačiau, ekspertų manymu, derybos vyksta, bet
religinės laisvės reikalai Vietname beveik negerėja.
Birželio mėnesį vykusio Vatikano delegacijos vizito metu Hanojus
pritarė trijų naujų vyskupų skyrimui, tačiau kitus pasiūlymus
atmetė. Niekaip nepavyksta susitarti dėl naujo Hanojaus arkivyskupo,
kuris pakeistų senąjį kardinolą Ž.Fam Dintungą. Roma siūlo į jo
vietą ar bent koadjutoriumi skirti Natrango vyskupą Polį Ngujen
Vanhoa, kuris pernai rudenį išrinktas naujuoju Vietnamo vyskupų
konferencijos pirmininku. Tačiau jau keleri metai Hanojaus režimas
atsisako pritarti šiam pasiūlymui. Kitas klausimas, dėl kurio
tarėsi Vatikano delegacija, susitikusi su aukštais Vietnamo vyriausybės
ir komunistų partijos pareigūnais, - tai galimybė užmegzti formalius
diplomatinius santykius. Tada būtų galima surengti ir popiežiaus
Jono Pauliaus II vizitą į šią Azijos šalį.
Prieš daugiau kaip dvejus metus Šventasis Tėvas laiške Vietnamo
katalikams rašė, kad pageidauja aplankyti jų daug iškentėjusią
šalį. Netrukus po to Vatikano delegacija pasiūlė aptarti, kaip
užmegzti diplomatinius santykius, ir Hanojus pažadėjo "reikalą
ištirti". Tačiau kol kas nėra jokios pažangos. Tiesa, viltys
siejamos su pernai pavasarį pasikeitusiais Vietnamo komunistų
partijos vadovais. Balandžio mėnesį partijos naujuoju generaliniu
sekretoriumi buvo išrinktas Nong Diukmanas, vadovavęs šalies parlamentui
ir nusipelnęs refomatoriaus reputaciją. Tačiau vėlesni žymių katalikų
ir budistų dvasininkų areštai parodė, kad didelių režimo politikos
pokyčių neverta laukti.
***
Plačiausiai pernai nuskambėjo žymaus
vietnamiečių žmogaus teisių gynėjo kunigo Tadeuso Ngujen Vanly
suėmimas ir nuteisimas 15 metų kalėti. Šio dvasininko, kuris jau
anksčiau dešimt metų (1982-1992) praleido komunistų lageriuose
ir kuriam buvo uždrausta viešai aukoti šv.Mišias bažnyčiose, Jungtinių
Valstijų Kongreso komisija oficialiai paprašė liudyti, kokia yra
žmogaus teisių padėtis Vietname. Šis nagrinėjimas buvo susijęs
su Kongrese svarstyta JAV ir Vietnamo prekybos sutartimi. Kadangi
kunigui T.Ngujen Vanly išvykti į Vašingtoną valdžia neleido, tai
jis savo liudijimus pateikė raštu.
Vietnamo komunistų laikraštis "Nhan Dan" tokį drąsaus
dvasininko elgesį pavadino išdavyste, o JAV pareikštą kritiką
dėl religijos laisvės pažeidimų - "kišimusi į šalies vidaus
reikalus". (Beje, nepaisant kunigo T.Ngujen Vanly tiesos
žodžių, Vietnamo ir JAV prekybos sutartis Kongrese buvo patvirtinta,
nes ji naudinga "didžiajam bizniui".) Gegužės mėnesį
kunigas T.Ngujen Vanly buvo suimtas ir po vieną dieną tetrukusio
teismo už uždarų durų, kuriame nedalyvavo netgi advokatas, jis
buvo nuteistas kalėti 15 metų "už tautinės vienybės politikos
valstybėje paniekinimą". Kitose šalyse tuoj kilo žmogaus
teisių gynėjų protestai, tačiau Vietnamo žiniasklaida pareiškė,
kad dėl vyriausybės humaniškumo kunigui skirta bausmė "labai
švelni".
Bažnyčios persekiojimas Šiaurės Vietname prasidėjo po kumunistų
įsitvirtinimo 1954 metais, kai pasitraukė prancūzų kolonistai.
Jie valdė šalį nuo XIX amžiaus ir atnešė katalikybę. Pietų Vietnamą
komunistai užvaldė 1975-aisiais, kai baigėsi karas su amerikiečiais.
Buvo suimti religiniai vadovai, užsienio misionieriai išvaryti,
bažnytinė nuosavybė, ypač žemė, konfiskuota. Neseniai paskelbtame
Vietnamo komunistų vadovų dokumente pripažįstama, kad Bažnyčios
griežto varžymo politika "nebuvo produktyvi", nes kuo
didesni persekiojimai, tuo greičiau ji auga. Dokumente partiniams
funkcionieriams rekomenduojama vengti griežtai malšinti religingumą,
bet reikia toliau kontroliuoti dvasininkų, ypač vyskupų, veiklą.
Tuo tarpu Vietnamo Katalikų Bažnyčios vadovai vis dažniau ragina
vyriausybę grąžinti bažnytinį turtą, leisti statyti naujus maldos
namus, įsivežti užsienio religinės literatūros, laisvai priimti
į seminarijas visus kandidatus į kunigus, sudaryti didesnes galimybes
karitatyvinei veiklai.
***
"Ad limina" vizito pabaigoje,
sausio 22 dieną, visus Vietnamo vyskupų konferencijos narius priėmė
popiežius Jonas Paulius II. Jis padėkojo už "ištvermingą
ir drąsų liudijimą" vykdant jiems patikėtus uždavinius. Šventasis
Tėvas pabrėžė: "Gyvybiška misijos reikšmė visada turi įkvėpti
drąsius sprendimus, kuriuos jūs darote Šventosios Dvasios vadovaujami.
Padedami Dvasios, pagrindinio evangelizacijos veiksnio, jūs galėsite
tinkamai vykdyti Evangelijos skelbimo reikalavimus". Popiežius
sakė, kad reikia deramai rengti ir pradinį jaunimo katekizavimą,
ir nuolatinį kunigų, vienuolių bei pasauliečių ugdymą. Vietnamui
tai ypač svarbu, nes "daugybė konflikto metų, krikščionių
bendruomenių išsklaidymas, įvairių regionų švietimo lygio skirtumai
nulėmė sunkumus planuojant ir organizuojant šią veiklą".
Šventasis Tėvas paminėjo labai svarbų uždavinį: kiekvienas katalikas
turi būti supažindintas su Bažnyčios socialinio mokymo pagrindais.
"Katalikų Bažnyčia yra pašaukta dalyti savo viltį, nepaliaujamai
siūlydama dialogą, - kalbėjo toliau Popiežius. - Pasitikintis
ir konstruktyvus dialogas tarp visų pilietinės visuomenės narių
padės skleisti naują viltį visiems Vietnamo žmonėms". Nors
Bažnyčia negali būti painiojama su politine bendruomene, tačiau
"sveikas bendradarbiavimas su valstybinėmis struktūromis
gali ir turi egzistuoti", tuo labiau kad "Bažnyčia kviečia
savo narius aktyviai prisidėti prie visos tautos gerovės kūrimo,
įtvirtinant teisingumą, vienybę ir lygybę visuomenėje". Tokiam
bendradarbiavimui yra svarbu, kad būtų gerbiama Bažnyčios nepriklausomybė
ir autonomija. Būtina garantuoti religinę laisvę kiekvienam tikinčiajam
ir religinėms bendruomenėms. Netiesiogiai skatindamas demokratines
reformas Vietname, popiežius Jonas Paulius II sakė tikįs, kad
"visi tautos nariai bendromis jėgomis suves meilės civilizaciją,
grindžiamą visuotinėmis taikos, teisingumo ir laisvės vertybėmis".
Jis kalbėjo apie Vietnamo katalikų pasauliečių "gyvybiškumą
ir drąsą", nes jie "gyvena ir išpažįsta tikėjimą sunkiomis
sąlygomis". Tinkamas tikinčiųjų ugdymas skatina jų "liudijimą
socialiniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime". Kalbėdamas
apie kunigų ir vienuolių uždavinius, Šventasis Tėvas ypač akcentavo
jų misijos vykdymą. Šis aktualus uždavinys svarbus ir viso Azijos
žemyno mastu, nes čia krikščionių yra nedaug, o dauguma gyventojų
beveik nieko nėra girdėję apie Kristų. Kai kurie Azijos katalikų
teologai sako, kad tiesiai skelbti Kristų, kaip vienintelį Išganytoją,
Azijoje nėra efektyvu, nes tame žemyne vyrauja kitos didžiosios
religijos. Jų manymu, reikia ne skelbti, bet krikščionišku gyvenimu
liudyti Kristų šios pasaulio dalies žmonėms. Popiežius tiesiogiai
neužsiminė apie šiuos sunkumus. Jis sakė Vietnamo vyskupams: "Misijos
svarba turi visada įkvėpti jūsų sprendimus. Kristaus meilė skatina
Bažnyčią evangelizuoti, (...) o tai yra pagrindinis jos uždavinys
ir atsakomybė".
Mindaugas BUIKA
© 2002 "XXI amžius"
