Atnaujintas 2002 m. kovo 1 d.
Nr. 17
(1024)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Laikas
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Naujos galimybės Vatikano archyvų tyrinėtojams

Iš esmės buvo palankiai sutiktas popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimas anksčiau atidaryti Vatikano archyvus, susijusius su Šventojo Sosto ir Vokietijos santykiais 1922-1939 metais, tai yra popiežiaus Pijaus XI pontifikato laikotarpiu. Tarptautinės krikščionių ir žydų tarybos (ICCJ) pirmininkas rabinas Devidas Rozenas ta proga pasiųstame laiške Vatikano krikščionių ir žydų tarpreliginių santykių komisijos pirmininkui kardinolui Valteriui Kasperiui rašė, kad, nuo 2003 metų pradžios atidarius šiuos archyvus, bus galima nagrinėti istorinius dokumentus ir tuo pačiu baigti apgailėtinus nesusipratimus, kurie "trikdė šiaip jau pastaraisiais dešimtmečiais reikšmingą pažangą pasiekusius žydų ir krikščionių santykius".

Archyvai bus atverti anksčiau

Vasario 15 dieną buvo paskelbtas Popiežiaus dekretas, kuriame skelbiama, kad istorikai nuo ateinančių metų pradžios galės susipažinti su Vokietijai svarbiais 1922-1932 metų dokumentais, saugomais Vatikano slaptajame archyve ir Vatikano valstybės sekretoriato archyvų Santykių su užsienio šalimis skyriuje. Paprastai Vatikano archyvai atveriami pagal konkretaus pontifikato laikotarpius, praėjus keliems dešimtmečiams po jo pabaigos. Tai yra susiję su būtinybe gerbti tuose raštuose minimų asmenų teises ir privatumą, taip pat reikia turimus dokumentus sutvarkyti, sudaryti jų katalogus.
Skirtingai nei kitų šalių valstybiniai archyvai, kurie irgi skelbiami viešai tik po kelių dešimtmečių, Vatikano archyvų dokumentai ypatingi tuo, kad juose dažnai minimi opūs asmeniniai ar sąžinės klausimai, o atskirais atvejais netgi tai, kas vadinama išpažinties paslaptimi. Štai kodėl stengiamasi, kad prieiti prie šių archyvinių dokumentų būtų galima praėjus tinkamam laikotarpiui, kai juose minimi žmonės jau yra mirę, ir taip būtų išlaikyta pagarba jų teisėms. 1984 metais popiežiaus Jono Pauliaus II nurodymu tapo prieinami archyviniai dokumentai, susiję su popiežiaus Benedikto XV pontifikatu (jis valdė Bažnyčią iki 1922 metų). Kartu buvo nurodyta tvarkyti dokumentus, susijusius su popiežiaus Pijaus XI pontifikatu (jis mirė 1939 metais).
Vatikano pareiškime nurodoma, kad popiežiaus Pijaus XI pontifikato archyviniai dokumentai bus sutvarkyti 2005 metais, tačiau Vatikano ir Vokietijos santykiams svarbius raštus mokslininkai galės tyrinėti trejais metais anksčiau, tai yra nuo 2003-iųjų pradžios. Pareiškime, kurį pasirašė Vatikano slaptojo archyvo prefektas kunigas Serdžijus Paganas ir Vatikano valstybės sekretoriato Istorinio archyvo prižiūrėtojas kunigas Marselis Šapenas, SJ, sakoma, jog šis "išskirtinis popiežiaus Jono Pauliaus II žingsnis susijęs su jo noru nutraukti neteisingas ir nedėkingas spekuliacijas". Tos spekuliacijos iš tiesų yra tam tikruose sluoksniuose pasigirstantys kaltinimai popiežiui Pijui XII, - jo pontifikatas tęsėsi 1939-1958 metais, - jog Šventasis Tėvas nepasinaudojo savo autoritetu, kad būtų pasmerktas ar sustabdytas žydų holokaustas Antrojo pasaulinio karo metu.
Kai kuriose knygose tvirtinama, - ką griežtai paneigė rimti Vatikano ir kitų šalių Bažnyčios istorijos ekspertai, - jog popiežiaus Pijaus XI valdymo laikotarpiu (1922-1939) kardinolas Eugenijus Pačelis, vėlesnis popiežius Pijus XII, dirbdamas nuncijumi Vokietijoje ir Vatikano valstybės sekretoriumi, neva išsiugdė provokiškus sentimentus, kurie vėliau nulėmė jo, kaip Popiežiaus, atsargų požiūrį į nacius karo metu. Būtent todėl ypač žydų istorikai nuolat reikalavo, kad Vatikanas leistų jiems susipažinti su to meto Šventojo Sosto ir Vokietijos diplomatinius santykius apibūdinančiais dokumentais.

Dokumentų tyrimas revoliucijos nesukels

Nuo ateinančių metų pradžios istorikai galės tuos raštus tyrinėti. Tarp viešai skelbiamų dokumentų bus apie 430 kartotekų iš buvusios apaštalinės nunciatūros Bavarijos sostinėje Miunchene (1922-1934) ir apie 100 kartotekų iš apaštalinės nunciatūros Berlyne (1922-1930). Šie dokumentai dabar yra Vatikano slaptajame archyve. Taip pat bus galima susipažinti su Valstybės sekretoriato archyvuose apie 110 kartotekų dokumentų, susijusių su Bavarija ir Vokietija. (1933 metais, pasirašius Vokietijos ir Vatikano konkordatą, liko viena apaštalinė nunciatūra - šalies sostinėje Berlyne.) Būsimasis popiežius Pijus XII nuncijumi Vokietijoje dirbo 1920-1929 metais, o vėliau, jam jau esant valstybės sekretoriumi, su Vokietija buvo sudarytas konkordatas.
Interviu Vatikano radijui, Slaptojo archyvo vedėjas kunigas S.Paganas pabrėžė, kad pateiktus archyvinius dokumentus galės tyrinėti istorikai, tačiau vargu ar bus rasta kokių nors sąsajų tarp Bažnyčios ir nacionalsocializmo, kurių abipusis priešiškumas yra akivaizdus. "Gal bus aptikta naujų dalykų, tačiau aš netikiu, kad įvyks kokia nors istorijos pateikimo revoliucija", - sakė kunigas. Jis mano, jog paankstintas archyvų atidarymas, jų iki galo nesutvarkius, yra išimtis, dėl to istorikams gali iškilti nepatogumų juos tyrinėjant. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog Antrojo pasaulinio karo metų Berlyne buvusios nunciatūros archyvams buvo padaryta nemaža žala, kai kurie dokumentai gali būti dingę arba sunaikinti.
Vokiečių Bažnyčios istorikas kunigas Pėteris Gumpelis, SJ, kuris irgi yra popiežiaus Pijaus XII beatifikacijos bylos postulatorius, sakė, kad, šiai archyvinei medžiagai tapus prieinamai, turėtų greičiau baigtis nepagrįsti kaltinimai Bažnyčios vadovui, veikusiam nelengvais karo metais.
(Ypač griežti ir neteisingi priekaištai Pijui XII buvo pareikšti 1999 metais Didžiojoje Britanijoje išleistoje knygoje "Hitlerio popiežius", taip pat neseniai ekranuose pasirodžiusiame graikų režisieriaus Konstantino Kostos Gavaros filme "Amen".) Kunigas P.Gumpelis teigė, kad moksliniu požiūriu galbūt buvę verta palaukti dar dvejus trejus metus ir tada vienu metu atidaryti visus dokumentus, susijusius su Pijaus XI pontifikatu. Dabar istorikai, galėdami susipažinti tik su kai kuriais dokumentais, gali atsidurti aklavietėje, nes negalės jų palyginti su kita to laikotarpio archyvine medžiaga. Bet šiuo atveju didelį vaidmenį vaidina "ne tik moksliniai argumentai, bet ir emocijos bei polemika".
Vatikane vasario 15 dieną paskelbtame pareiškime nurodoma, kad tuo metu, kai taps prieinami visi popiežiaus Pijaus XI pontifikato dokumentai (tai bus apie 2005 metus), popiežius Jonas Paulius II pageidauja, kad būtų sudaryta galimybė istorikams iš anksto susipažinti ir su Pijaus XII pontifikato archyvine medžiaga, susijusia su Vatikano ir Vokietijos santykiais Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Vatikanas nori iš anksto pradėti publikuoti turimus dokumentus apie praėjusio karo belaisvius ir kankinius. "Mes turime iki pusantro milijono dokumentų apie kalinius, yra visos datos ir nurodymai, kokiuose nacių konclageriuose jie buvo. Šventasis Sostas rinko šiuos duomenis, rūpindamasis karo belaisvių ir jų šeimų padėtimi", - sakė kunigas S.Paganas. Susipažinus su šia medžiaga bus galima įsitikinti, kad popiežius Pijus XII daug nuveikė dėl kalinių ir kitų karo aukų, nepriklausomai nuo jų tautybės, religijos ar rasės. Beje, kaip žinoma, popiežiaus Pauliaus VI nurodymu sudaryta ekspertų komisija 1965-1982 metų laikotarpiu jau paskelbė 12 tomų archyvinės medžiagos pavadinimu "Šventojo Sosto aktai ir dokumentai, susiję su Antruoju pasauliniu karu".

Ekspertams nepavyko susitarti

Būtent šiuos dokumentus pirmiausia turėjo išnagrinėti 1999 metais Tarptautinio žydų komiteto tarpreliginėms konsultacijoms ir Vatikano tarpreliginių santykių su žydais komisijos sudaryta šešių ekspertų grupė (joje dirbo po tris katalikų ir žydų atstovus). Jos tikslas buvo išanalizuoti popiežiaus Pijaus XII veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Kilusi polemika po to, kai ši grupė praėjusių metų pabaigoje sustabdė savo darbą, matyt, turėjo įtakos dabartiniam popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimui anksčiau atverti dalį Vatikano archyvų. Penki mokslininkai (viena ekspertė iš grupės išėjo anksčiau) pernai liepos 20 dieną kardinolui V.Kasperiui pasiųstame laiške savo nutarimą sustabdyti grupės darbą pagrindė tuo, kad jiems reikia "papildomos archyvinės medžiagos", o tokios galimybės Vatikanas suteikti negali. Prieš tai, 2000 metų spalio mėnesį pateiktoje preliminarinėje ataskaitoje istorikų grupės nariai nurodė, kad 1965-1982 metais publikuota archyvinė medžiaga palieka neatsakytų daug klausimų apie popiežiaus Pijaus XII reagavimą į vykusį holokaustą. Mokslininkai pateikė 47 specifinių klausimų sąrašą, atsakymas į kuriuos, jų manymu, galėtų paaiškinti, kaip Popiežius ir jo bendradarbiai atsiliepė į Vatikaną pasiekusias žinias apie žydų kančias. Bet atsakyti į šiuos klausimus galima tik susipažinus su visais dokumentais.
Vienas iš grupės narių, žydų istorikas, Toronto universiteto profesorius Maiklas Marusas interviu Kanados spaudai nurodė, kad tyrinėtojai "priėjo aklavietę ir tolesnė pažanga buvo įmanoma tik istorikams susipažinus su archyvuose laikomais dokumentais". Kitas grupei priklausęs ekspertas, Virdžinijos (JAV) universiteto profesorius kunigas Džeroldas Fogartis katalikų žinių agentūrai CNS sakė, jog grupė juto, kad sėkmingam jų darbui reikia visų archyvo dokumentų. "Aš esu istorikas, todėl noriu, kad archyvai būtų atverti", - kalbėjo kunigas. Kartu jis pažymėjo, kad nuo darbo pradžios tarp komisijos narių - žydų ir katalikų - išryškėjo skirtingas požiūris į dokumentų tyrimo eigą.
Vieni norėjo iš pradžių atidžiau susipažinti su 1965-1982 metais publikuota medžiaga, o kiti grupės nariai pernelyg greitai ėmė skirti visą dėmesį klausimams, į kuriuos nebus atsakyta, kol negauta daugiau dokumentų, dabar dar esančių slaptuose archyvuose. "Faktiškai mes nebegalėjome dirbti kartu", - nurodė kunigas D.Fogartis. Jis ir pasirašė pareiškimą dėl mokslininkų grupės darbo sustabdymo ne tam, kad "kaip nors išreikštų protestą prieš Vatikaną" dėl archyvų neatidarymo, bet norėdamas pabrėžti "faktą, jog grupė nebegali dirbti kartu" dėl skirtingų tarpusavio nuostatų.

Bažnyčia istorinės tiesos nebijo

Istorikų grupės pareiškimas dėl jų darbo sustabdymo kardinolui V.Kasperiui buvo savotiškas atsakymas į prieš kelias savaites paskelbtą jo paraginimą, kad grupė parengtų baigiamąją ataskaitą. Kardinolas priminė, jog į dalį iškeltų 47 klausimų atsakė popiežiaus Pijaus XII beatifikacijos bylos postulatorius kunigas P.Gumpelis, kitus atsakymus pateikė Vatikano valstybės sekretoriato archyvarai. Ekspertams reikėjo paskelbti išvadas, "ką jie gali pasakyti apie Šventojo Sosto veiklą Šoa laikotarpiu iš peržiūrėtos medžiagos ir gautų atsakymų į preliminariame pranešime pateiktus 47 klausimus", - nurodė kardinolas V.Kasperis. Bet vietoj išvadų ekspertų grupė pranešė, kad toliau nebedirbs.
Po šio žingsnio žiniasklaidoje pasirodė keliolikos žydų organizacijų atstovų priekaištai Vatikanui, kad jis neatveria slaptųjų archyvų, o gal net bando nuslėpti jį kompromituojančius Antrojo pasaulinio karo laikotarpio dokumentus ir todėl trukdo mokslininkams dirbti. Pareiškimą pernai liepos 25 dieną buvo paskelbęs ir oficialus asmuo - Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotojas rabinas Maiklas Melkioras, kuris nurodė, jog ekspertų grupė nutraukė darbą "dėl Vatikano bendradarbiavimo stygiaus". Jis pareikalavo, kad būtų viešai prieinami su holokaustu susiję Vatikano dokumentai ir teigė, jog žydų ir katalikų santykiai gali būti kuriami tik "remiantis tiesa ir atsiskaitant su praeitimi, kokia sunki ji bebūtų".
Atsakydamas į šiuos priekaištus rugpjūčio pabaigoje paskelbtame kitame pareiškime kardinolas V.Kasperis pabrėžė, jog "Katalikų Bažnyčia nebijo istorinės tiesos". Tai ne kartą paliudijo ir popiežius Jonas Paulius II, viešai apgailestavęs dėl praeityje Bažnyčios narių padarytų klaidų ir nusikaltimų, įskaitant ir holokaustą. O dėl Vatikano archyvų tyrimo, tai, kardinolo nuomone, yra "suprantamas ir pateisinamas" istorikų noras tyrinėti visus dokumentus. Tačiau reikia suprasti ir tai, jog negalima naudotis archyvų dokumentais, kol neparengtas jų katalogas ir dokumentai nėra suklasifikuoti. Tai nelengvas ir laiko reikalaujantis darbas, nes, kaip yra pranešęs Vatikano vyriausiasis archyvaras kardinolas Chorchė Marija Mechija, popiežiaus Pijaus XII pontifikato laikotarpio dokumentai apima daugiau kaip tris milijonus puslapių.
Vadinasi, neteisūs yra tie, kurie teigia, kad Šventasis Sostas tyčia trukdo tyrinėti savo archyvus, nes esą nori kažką nuslėpti. Naujasis vasario 15 dienos Popiežiaus sprendimas anksčiau atverti galimybę Pijaus XI ir Pijaus XII archyvus, net jų galutinai nesutvarkius, dar kartą patvirtina Bažnyčios vadovų geranoriškumą. (Kai kas tai vertina kritiškai, nes mano, jog dėl šių nuolaidų piktavališkų reikalavimų gali dar padaugėti.) Visgi yra visiškai teisėtas pageidavimas, kad dokumentų tyrinėtojai žydai labiau gerbtų Bažnyčios hierarchus ir jais pasitikėtų, ko kaip tik ir pritrūko 1999 metais sudarytoje ekspertų grupėje.
Kai kurių šios grupės ekspertų polemiški raštai ir pasisakymai nulėmė, kad susidarė nepasitikėjimo atmosfera ir tolesnis bendras tyrimas tapo nebeįmanomas. Kardinolas V.Kasperis reiškė viltį, jog ateityje tokios žydų ir krikščionių ekspertų grupės vėl galės dirbti ir susitars, kaip reikėtų vertinti neseną ir skaudžią praeitį.

Mindaugas BUIKA

© 2002 "XXI amžius"

 

 

 

 

Popiežius Pijus XI 1929 metais

Centre - kardinolas Eugenijus Pačelis (būsimasis popiežius Pijus XII) 1933 m. liepos 20 d. Berlyne pasirašius Vokietijos ir Vatikano konkordatą

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija