Ristūnų pasirinkimo metas

Petras KATINAS

Visi valstybės reikalai akivaizdžiai stumiami į šoną. Mat juos bala, "Lietuvos dujų", "Lietuvos energijos", "Williams", pagaliau net žemės ūkio reikalai! Pavasarėjant įjungtas prezidento rinkimų skaitiklis. Partinė nomenklatūra, jos dėka neregėtai pralobę turčiai, Kremliaus bokštų išsiilgusieji nusprendė užimti Prezidentūrą ir savivaldybes, vienu metu surengdami prezidento ir savivaldybių rinkimus. Tiesa, dėl šių rinkimų dar oficialiai neapsisprendė Seimo Pirmininkas, kurio grupuotė, pasivadinusi partija, nelabai pasitiki vadinamaisiais socialdemokratais. Pastarieji net neslepia, kad atėjo valdyti Lietuvos visiems laikams. Tik iš tokių prognozių vargu ar gali kas nors pasisekti. Prisiminkime buvusią Seimo narę, aktyvią politikę E.Kunevičienę, 1996 metais, po Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) triuškinančios pergalės rinkimuose, užtikrintai pareiškusią, jog konservatoriai atėjo valdyti mažiausiai šimtmetį. Deja, jau kitus rinkimus konservatoriai pralaimėjo, o garsioji prognozuotoja visiškai dingo iš politinio akiračio. Taigi dabartinei daugumai belieka tik užimti Prezidentūrą ir savivaldybes. Tiesa, pastarosiose jau beveik visur sėdi "savi" žmonės, tačiau kai kur įsimaišę vadinamieji centristai, liberalai, šustauskininkai, žiūrėk, ir pakiša koją vienintelei gelbėtojų partijai, ypač jeigu kalbama apie turto dalybas. Nuo seno žinoma, kad turtas turi "priklausyti" partijai, o daugiau niekam.
Kai dėl Prezidento, tai neokomunistai bent jau dabar pakankamai ramūs. Visai nesvarbu, kad Prezidentas retsykiais vetuoja jau pernelyg sovietinius Seimo daugumos priimamus įstatymus. Bet kas iš to? Vetuok nevetavęs, buldozerinė dauguma vis tiek tuos vetavimus atmes. Dabar visų neokomunistų didžiausias rūpestis, kurį kandidatą į prezidentus pasirinkti: partijos vadą ir visų reitingų karalių ar ambicijomis pertekusį Seimo Pirmininką? Kitų kandidatų nekomunistai paprasčiausiai neturi. Jie patys puikiai supranta, jog, iškėlus kandidatu į prezidentus, pavyzdžiui, V.Andriukaitį ar į jį panašų veikėją, neliktų jokių šansų. Netgi Marijampolės "žemdirbiai" ar kitų rajonų kaimo liumpenai už tokį nebalsuotų. Tiesa, lieka "gintarinė ledi", kuri irgi labai tinkama kandidatė, tačiau net visuomenės apklausų kontoros bulvarinės žiniasklaidos liaupsinamai poniai nežada nieko gero. Pernelyg aiškus jos suinteresuotumas atstovauti Rusijos interesams, ir dar ta jos draugystė su Kremliaus emisaru A.Volskiu...
Galima neabejoti, jog tuoj neišvengiamai susigrums brazauskininkai ir paulauskininkai. Nesvarbu, kad abiejų "informacinių centrų" vadovai G.Kirkilas ir V.Kvietkauskas vos ne mušdamiesi į krūtinę aiškina visuomenei, jog abiejų gelbėtojų bendražygiai puikiai sutaria. Kol kas, aišku, sutaria. Kitaip ir būti negali, nes ir vadinamieji socialdemokratai, ir socialliberalai iš tų pačių šaknų išaugę. Ir visai nesvarbu, kad Premjeras ir Seimo Pirmininkas oficialiai nėra patvirtinę, jog kandidatuos į prezidentus. Aišku, tai tik dūmų uždanga. Neabejotina, kad, "partijai pašaukus, širdžiai paliepus", ir A.Brazauskas, ir A.Paulauskas iškels savo kandidatūras. Štai tada neišvengiamai ir susikirs buvusių pirmojo LKP sekretoriaus ir generalinio prokuroro interesai. Žinoma, ne valstybiniai, o asmeniniai. Tiesa, Premjeras dar vaidina, kad partiečiai kartais jo neklauso, tuo sudarydamas įspūdį, koks jis yra geras, kaip rūpinasi "darbo žmonių" gerove. A.Paulauskas tokiais dalykais neužsiima. Jeigu kuris nors po jo vėliava susibūręs karjeristas ir papurkštauja, tai bemat išmetamas "už borto". Tą akivaizdžiai parodė praėjusį savaitgalį įvykęs socialliberalų tarybos posėdis. Beje, vadinti taryba šį "organą" galima tik iš dalies. Vienintelis, turintis balsą šioje taryboje, - pats partijos vadas, išvalęs partijos vadovybės gretas nuo "kenksmingų elementų". Ne juokas, kai iš buvusių trijų A.Paulausko partijos vicepirmininkų teliko tik Varėnos miškų grybautojas ir pagonių apaštalas G.Jakavonis. Seimo kuluaruose kalbama, jog A.Paulauskas, tapęs prezidentu, G.Jakavoniui iš anksto pažadėjo premjero kėdę.
Atsisakyta netgi seniausių bendražygių G.Dalinkevičiaus ir V.Stasiūnaitės paslaugų. Pastaroji, savo metu susižavėjusi buvusiu prokuroru, netgi paliko savo draugus - vadinamuosius socialdemokratus. Paklaustas, kas lėmė pasirinkimą pakeisti savo pavaduotojus, A.Paulauskas pareiškė, jog naujų pavaduotojų paskyrimą lėmė "galėjimas ir gebėjimas dirbti komandoje". Kitaip tariant, besąlygiškai paklusti jo sprendimams.
Politikos apžvalgininkai neabejoja, kad nuo šiol pagrindiniu A.Paulausko ir jo grupuotės ruporu taps socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, vos prieš keliolika dienų oficialiai įstojusi į A.Paulausko partiją. Įdomu tai, kad už V.Blinkevičiūtės kandidatūrą tapti socialliberalų partijos vado pavaduotoja vadinamoji taryba balsavo vienbalsiai. Ministrė ir socialliberalų vicepirmininkė jau iš anksto griebė jautį už ragų, pažadėjusi keturiais litais padidinti bazinę pensiją. Aišku, kad šie keli centai, atiteksiantys jau badaujantiems pensininkams, bus išpūsti kaip nepaprastas rūpestis visų Lietuvos žmonių gerove. Jau aišku, jog vasaros pabaigoje ministrė dar pora centų "padidins" bazines pensijas. Tik nežinia, kas tuos pensijų "didinimo" laurus pasisavins. Tikriausiai jie teks ne A.Paulauskui, o Premjerui. Todėl neilgai trukus Lietuvos žmonėms bus surengti didžiuliai spektakliai, kokių jie dar niekada neregėjo.
Žiniasklaidoje dažnai buvo rašoma apie prezidento
V.Adamkaus ketverių metų prezidentavimo metines. Reitingų viršūnėse besipuikuojantis Prezidentas, kaip ir Premjeras bei Seimo Pirmininkas vis dar delsia paskelbti apie savo apsisprendimą kandidatuoti į valstybės vadovus antrajai kadencijai. Kai kurių politikos žinovų ar besidedančių tokiais nuomone, V.Adamkus nesieks antrosios kadencijos. Tačiau yra ir tokių, kurie mano, jog Prezidentui tiesiog būtina kelti savo kandidatūrą, nes, priešingu atveju, neokomunistai galutinai ir visiems laikams sumūrys savo "piramidę". Kaip teigė "moderniųjų" krikščionių demokratų vadas V.Bogušis, dešiniosios ir centristinės jėgos tiesiog privalo susiburti apie V.Adamkų, kaip apie vienintelę atsvarą neokomunistų kandidatams. Nors tie ketveri prezidentavimo metai parodė, kad be pabrėžtinai vakarietiškų manierų, Prezidentas konkrečiai nedaug ką nuveikė. Tenka sutikti su filosofu V.Radžvilu, kuris apibūdino Prezidento ketverių metų veiklą kaip neryžtingą ir besiblaškančią. Norėdamas įtikti visiems, o daugiausia kairiesiems, Prezidentas aiškiai pasidavė buvusios komunistinės nomenklatūros diktatui. Naiviai sekdamas abejotinomis "Santaros-Šviesos" idėjomis, V.Adamkus, atvirai kalbant, apsijuokė su savo "naujosios politikos" idėja. Net vaikui turėjo būti aišku, kad prie "naujosios politikos" vairo pastatyti asmeninėmis ambicijomis pertekę A.Paulauskas ir R.Paksas tą naująją politiką pavers skandalingu farsu. Juk iš pradžių buvo aišku, kad A.Paulauskas tėra tik neokomunistų žymėta korta jų sugalvotame žaidime. Kaip ir buvęs Prezidento numylėtinis ekspremjeras R.Paksas, visada pasirengęs tarnauti pačiam sau.
Daug kas tikėjosi, jog prezidentavimo keturmečiui surengtoje spaudos konferencijoje Prezidentas pagaliau praneš apie savo apsisprendimą kandidatuoti į prezidentus antrajai kadencijai. Deja, to neįvyko. Dabar kai kurie politikos apžvalgininkai pranašauja, jog apie savo apsisprendimą V.Adamkus gali pranešti metiniame pranešime apie valstybės padėtį. Kad ir kaip ten būtų, bet Prezidentas padarė nelauktą pareiškimą, nepritardamas Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymui 2009 metais. Tuo jis solidarizavosi su Ignalinos AE regiono problemų komisijos pirmininke K.Prunskiene, kuri šiomis dienomis pareiškė, jog Ignalinos AE antrasis blokas turėtų būti uždarytas ne 2009 metais, kaip pageidauja Europos Sąjunga, o 2013-2015 metais. K.Prunskienė su grupe kairiųjų seimūnų lankėsi Vienoje, Tarptautinėje atominės energijos agentūroje TATENA, ir bandė sužinoti jos nuomonę dėl Ignalinos atominės elektrinės tolesnio eksploatavimo. K.Prunskienė teigė, kad TATENA specialistai laiko patikimais Ignalinos AE sovietinės gamybos reaktorius, o sprendimas uždaryti Ignalinos AE esąs politinis veiksmas.
Sunku pasakyti, kaip reaguos Europos Sąjungos vadovai į tokį Prezidento pareiškimą. Jau net pasigirdo balsų, kad ES gali jį įvertinti kaip Lietuvos nenorą tapti ES nare. Visko gali būti. Tuo labiau kad ES atsiras patogi proga teigti, jog Lietuva nenori vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų uždaryti pirmąjį Ignalinos AE bloką 2005, o antrąjį - 2009 metais. Vyriausiasis Lietuvos derybininkas su Europos Sąjunga Petras Auštrevičius sakė buvęs labai nustebintas Prezidento pareiškimo dėl Ignalinos AE. P.Auštrevičius neslėpė, kad tokia Prezidento pozicija gali labai apsunkinti Lietuvos derybas su ES ir neribotam laikui atidėti Lietuvos priėmimą.
Prezidentas sakė, jog per likusius paskutiniuosius kadencijos metus sieksiąs, kad rinkimų kampanija neužgožtų svarbiausių valstybės reikalų - stojimo į NATO ir ES. Prezidentas žadėjo kovoti už didesnį teisingumą. Tik vargu ar "kova" duos rezultatų. Dabartinio Prezidento pirmtakas irgi "kovojo" su nusikalstamumu. Kaip tas pavyko - visi puikiai mato.
Sunku įsivaizduoti, kad dabartinės sudėties Seimas priimtų tokį įstatymą, kuris neseniai buvo priimtas Estijoje. Estijos mokesčių inspekcijai suteikta teisė domėtis, kodėl asmenų išlaidos didesnės nei oficialios pajamos. Kaip teigia Estijos spauda, dabar mokesčių inspektoriams atrištos rankos: kodėl, gaudamas kelių tūkstančių kronų atlyginimą, žmogus statosi namą už kelis milijonus. Todėl nereikia jokios "kovos" žodžiais, reikia konkrečių darbų. Manau, Prezidentui ir jo patarėjams būtų nesunku pateikti Seimui analogišką įstatymą. Tikriausiai seimūnai susimąstytų ir gal net nedrįstų prieštarauti. Kas norės atvirai pasirodyti esą vagių ir sukčių užtarėjais? Žinoma, tai tik iš fantazijos srities. Antai žurnalistas A.Drižius tą pačią dieną, kai Prezidentas dėstė savo "vizijas", per TV-3 televiziją parodė "Lietuvos dujų" vadovų tikrų pilių kvartalą. Kokie gi aitvarai tiems dujininkams milijonus sunešė? Gerai nors tiek, kad Prezidentas neužsipuolė "Williams", nors spauda rašė, kad, lankydamasis viename rajone, V.Adamkus sakė, jog "Williams" atėjimas yra vos ne visų nelaimių Lietuvoje priežastis. Kaip tada reikėtų suprasti Prezidentą? Būdamas JAV V.Adamkus gyrė "Williams", rajone - koneveikė, o dabar - vėl lyg ir pagyrė. Tokie dalykai nepuošia valstybės.

 

© 2002 "XXI amžius"