Atnaujintas 2002 m. kovo 1 d.
Nr. 17
(1024)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas
Susitikimai
Pasaulis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai


Šešėlis ant žymiųjų Lietuvos diplomatų atminimo

Tą šešėlį metė garbaus amžiaus LR Seimo narys daktaras Kazys Bobelis savo interviu "Kauno dienai" (2002 m. vasario 15 d., Nr.38) Nepriklausomybės dienos išvakarėse. Sveiku protu sunku suvokti, kaip galėjo krikščioniškos partijos lyderis savo asmeninį kerštą mirusiems, daug Lietuvai nusipelniusiems Lozoraičiams paversti politiniu įrankiu būsimų Lietuvos prezidento rinkimų akcijoje.
Dr.K.Bobelis tai daro niekingai slėpdamasis už kitų nugarų, manipuliuodamas Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos autoritetu bei jos leidiniais. Jis žino, kad 1996 metais šios sąjungos išleistas dokumentų rinkinys "Užkulisiai" jau tapo bibliografine retenybe ir jo šmeižikiškus pareiškimus daugelis neturės galimybės patikrinti. Taigi patikės aukštais K.Bobelio, jo paties žodžiais tariant, "tyro kaip krištolas", reitingais.
K.Bobelis remiasi minėtoje knygoje pateiktomis KGB vadovų ir jų agento J.Slavino, sekusio Stasį Lozoraitį, ataskaitomis, kuriose nėra nė mažiausių įrodymų, kad Lozoraičių veikla buvo skirta ne Lietuvos, o kitų valstybių interesams. Dėmesys, KGB skirtas S.Lozoraičiui, turėjusiam didelį tarptautinį autoritetą, ir jėgos, mestos jam sekti, bei agento parinkimas rodo, kokia svarbi tai buvo asmenybė sovietų represinėms struktūroms. Jų pačių teigimu, S.Lozoraitis buvo viena iš centrinių lietuviškos emigracijos figūrų ir savo veikla labai pavojingas sovietų valdžiai. Yra duomenų, kad S.Lozoraitis gerai žinojo apie J.Slavino, kaip KGB agento, veiklą ir, būdamas puikus diplomatas, stengėsi jį neutralizuoti bei panaudoti Lietuvos išlaisvinimo reikalui.
Pasinaudoję K.Bobelio patarimu ir pavartę ne tik "Užkulisius", bet ir 1996 metais Lietuvos ir užsienyje leidžiamos lietuviškos spaudos puslapius sužinosime, kad jau tais metais rinkimų kampanijos metu jis bandė apšmeižti velionį S.Lozoraitį ir sulaukė didelio visuomenės, tarp jų ir "Užkulisių" leidėjų, pasipiktinimo. Dėl šmeižto, paremto neteisingu ir iškreiptu pateiktų KGB dokumentų interpretavimu, knygos leidėjai buvo pasiryžę net paduoti K.Bobelį į teismą. K.Bobelis savo šmeižikišką pareiškimą prieš S.Lozoraitį atšaukė ("Kauno diena", 1996 m. birželio 12d., Nr.136). Nesuprantama ir keista, kodėl jis vėl iš naujo kelia šį klausimą, siedamas jį netgi su prezidento Valdo Adamkaus vardu.
Yra žinoma, kad įvairios lietuvių emigrantų organizacijos užsienyje turėjo skirtingą požiūrį į kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės strategiją ir taktiką. Tuo atžvilgiu ryškiai skyrėsi S.Lozoraičio ir K.Bobelio pozicijos. S.Lozoraitis siūlė įvertinti pasaulio politinę situaciją, diplomatinėmis ir informacinėmis priemonėmis Lietuvoje stiprinti nacionalinę savimonę, kovoti su rusifikacija, propaguoti lietuvišką kultūrą, stiprinti katalikybę. Tuo tarpu K.Bobelis siūlė ekstremistines kovos priemones: kurti sovietinėje Lietuvoje diversines ir teroristines organizacijas.
Tuo metu buvęs nuomonių skirtumas dabar neturėtų tapti priežastimi nepamatuoto keršto savo oponentams, tuo labiau - po jų mirties. Matyt, K.Bobelio diktatoriškas bruožas, apie kurį viename klausime užsiminė "Kauno dienos" korespondentas, ir dabar vyrauja jo veikloje.
Duoto K.Bobelio interviu "Kauno dienai" dvasia dar kartą parodo esminius šių dviejų lietuviškos emigracijos veikėjų skirtumus: S.Lozoraičio inteligencija, platus, analitinis požiūris į reiškinius, didelė tolerancija - ir K.Bobelio paviršutiniška, neobjektyvi, kupina arogancijos pozicija, šiuo metu vaikantis pigaus populiarumo.


Ambasadoriaus Stasio Lozoraičio atminimo komiteto vardu:
Marija GARŠVINĖ
komiteto pirmininkė
Nariai: Birutė PONIŠKAINTIENĖ,
Juozas PONIŠKAITIS,
Vladas BRAZAUSKAS,
Dalia BRAZAUSKIENĖ,
Antanas ŠAVIRA,
Dalia PASCHASKIENĖ,
Dangira MALECKIENĖ,
Vytautas GARŠVA

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija