Šešėlis ant žymiųjų Lietuvos diplomatų atminimo
Tą šešėlį metė garbaus amžiaus LR
Seimo narys daktaras Kazys Bobelis savo interviu "Kauno dienai"
(2002 m. vasario 15 d., Nr.38) Nepriklausomybės dienos išvakarėse.
Sveiku protu sunku suvokti, kaip galėjo krikščioniškos partijos
lyderis savo asmeninį kerštą mirusiems, daug Lietuvai nusipelniusiems
Lozoraičiams paversti politiniu įrankiu būsimų Lietuvos prezidento
rinkimų akcijoje.
Dr.K.Bobelis tai daro niekingai slėpdamasis už kitų nugarų, manipuliuodamas
Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos autoritetu bei jos leidiniais.
Jis žino, kad 1996 metais šios sąjungos išleistas dokumentų rinkinys
"Užkulisiai" jau tapo bibliografine retenybe ir jo šmeižikiškus
pareiškimus daugelis neturės galimybės patikrinti. Taigi patikės
aukštais K.Bobelio, jo paties žodžiais tariant, "tyro kaip
krištolas", reitingais.
K.Bobelis remiasi minėtoje knygoje pateiktomis KGB vadovų ir jų
agento J.Slavino, sekusio Stasį Lozoraitį, ataskaitomis, kuriose
nėra nė mažiausių įrodymų, kad Lozoraičių veikla buvo skirta ne
Lietuvos, o kitų valstybių interesams. Dėmesys, KGB skirtas S.Lozoraičiui,
turėjusiam didelį tarptautinį autoritetą, ir jėgos, mestos jam
sekti, bei agento parinkimas rodo, kokia svarbi tai buvo asmenybė
sovietų represinėms struktūroms. Jų pačių teigimu, S.Lozoraitis
buvo viena iš centrinių lietuviškos emigracijos figūrų ir savo
veikla labai pavojingas sovietų valdžiai. Yra duomenų, kad S.Lozoraitis
gerai žinojo apie J.Slavino, kaip KGB agento, veiklą ir, būdamas
puikus diplomatas, stengėsi jį neutralizuoti bei panaudoti Lietuvos
išlaisvinimo reikalui.
Pasinaudoję K.Bobelio patarimu ir pavartę ne tik "Užkulisius",
bet ir 1996 metais Lietuvos ir užsienyje leidžiamos lietuviškos
spaudos puslapius sužinosime, kad jau tais metais rinkimų kampanijos
metu jis bandė apšmeižti velionį S.Lozoraitį ir sulaukė didelio
visuomenės, tarp jų ir "Užkulisių" leidėjų, pasipiktinimo.
Dėl šmeižto, paremto neteisingu ir iškreiptu pateiktų KGB dokumentų
interpretavimu, knygos leidėjai buvo pasiryžę net paduoti K.Bobelį
į teismą. K.Bobelis savo šmeižikišką pareiškimą prieš S.Lozoraitį
atšaukė ("Kauno diena", 1996 m. birželio 12d., Nr.136).
Nesuprantama ir keista, kodėl jis vėl iš naujo kelia šį klausimą,
siedamas jį netgi su prezidento Valdo Adamkaus vardu.
Yra žinoma, kad įvairios lietuvių emigrantų organizacijos užsienyje
turėjo skirtingą požiūrį į kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės
strategiją ir taktiką. Tuo atžvilgiu ryškiai skyrėsi S.Lozoraičio
ir K.Bobelio pozicijos. S.Lozoraitis siūlė įvertinti pasaulio
politinę situaciją, diplomatinėmis ir informacinėmis priemonėmis
Lietuvoje stiprinti nacionalinę savimonę, kovoti su rusifikacija,
propaguoti lietuvišką kultūrą, stiprinti katalikybę. Tuo tarpu
K.Bobelis siūlė ekstremistines kovos priemones: kurti sovietinėje
Lietuvoje diversines ir teroristines organizacijas.
Tuo metu buvęs nuomonių skirtumas dabar neturėtų tapti priežastimi
nepamatuoto keršto savo oponentams, tuo labiau - po jų mirties.
Matyt, K.Bobelio diktatoriškas bruožas, apie kurį viename klausime
užsiminė "Kauno dienos" korespondentas, ir dabar vyrauja
jo veikloje.
Duoto K.Bobelio interviu "Kauno dienai" dvasia dar kartą
parodo esminius šių dviejų lietuviškos emigracijos veikėjų skirtumus:
S.Lozoraičio inteligencija, platus, analitinis požiūris į reiškinius,
didelė tolerancija - ir K.Bobelio paviršutiniška, neobjektyvi,
kupina arogancijos pozicija, šiuo metu vaikantis pigaus populiarumo.
Ambasadoriaus Stasio Lozoraičio atminimo komiteto vardu:
Marija GARŠVINĖ
komiteto pirmininkė
Nariai: Birutė PONIŠKAINTIENĖ,
Juozas PONIŠKAITIS,
Vladas BRAZAUSKAS,
Dalia BRAZAUSKIENĖ,
Antanas ŠAVIRA,
Dalia PASCHASKIENĖ,
Dangira MALECKIENĖ,
Vytautas GARŠVA
© 2002 "XXI amžius"