| Telšių vyskupijoje
Šilalės dekanate
Tik senovėje taip būdavo
 |
Šv.Mišias aukoja klebonas
kun. Stasys Toleikis |
 |
|
Atlaidų kulminacija Telšių vyskupo
dr. Jono Borutos, SJ, aukojamos šv.Mišios
|
POŽERĖ. Nedidelėje Kristaus Atsimainymo
bažnyčioje jau nuo seno vyksta Kristaus Atsimainymo atlaidai, į
kuriuos suvažiuoja tikintieji iš atokiausių Žemaitijos kampelių.
Melsdamiesi prie Kristaus Atsimainymo statulos tikintieji šiuose
atlaiduose patiria nuostabių Dievo malonių.
Pirmus metus aptarnaujantis Laukuvos parapiją,
tuo pačiu ir Požerę, jaunas klebonas kun. Stasys Toleikis padarė
viską, kad atlaidai būtų kuo iškilmingesni, pilni maldos dvasios.
Buvo pakviesta kunigų, išdabinta bažnyčia, įrengtas lauko altorius,
sustatyti šventoriuje suolai, kad būtų kur prisėsti senyvo amžiaus
žmonėms.
Rugpjūčio 9-osios vakarą atlaidai prasidėjo vakarinėmis šv.Mišiomis,
kurias aukojo klebonas kun. S.Toleikis. O rugpjūčio 10-osios, sekmadienio,
rytą į Požerę plūstelėjo minios tikinčiųjų, buvo daug jaunimo ir
vaikų. Pirmąsias šv. Mišias aukojo kun. S.Toleikis, o pamokslą pasakė
Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos Žemaičių
Kalvarijos propedeutinių kursų direktorius kun. Jonas Ačas. Jis
aiškino Kristaus Atsimainymo prasmę, pateikė vaizdingų pavyzdžių
iš kasdienio gyvenimo. Votyvą, skirtą jaunimui, aukojo kun. J.Ačas.
Jis pasakė dar vieną pamokslą, šį kartą jaunimui, susietą su atlaidais.
Vidurdienį atlaidų dalyviai sutiko garbingiausią
svečią - Telšių vyskupą dr. Joną Borutą, SJ, lydimą generalvikaro
prelato Juozo Šiurio, Telšių vyskupijos kurijos sekretoriaus kun.
Remigijaus Saunoriaus ir Telšių kunigų seminarijos prefekto kun.
Eligijaus Astrausko. Dėl tikinčiųjų gausybės šv. Mišias teko aukoti
lauke, prie bažnyčios. Per pamokslą vyskupas ragino melstis, atsiversti
ir priimti amžiną Dievo Meilę.
Paskui prasidėjo iškilminga atlaidų procesija
aplink bažnyčią šventoriuje subangavo didžiulė žmonių jūra. Tik
senovėje tokie atlaidai Požerėje būdavo ir dabar, pradėjus dirbti
naujajam klebonui S.Toleikiui, tokie vėl tapo, - džiaugėsi tikintieji
įspūdingais atlaidais.
Pasibaigus pamaldoms, Požerės pagrindinės mokyklos
stadione koncertavo Laukuvos ir Palentinio kaimo kapelų muzikantai,
dainininkai ir šokėjai.
Pranciškus ŽUKAUSKAS
Autoriaus nuotraukos
Restauruota bažnyčia
TENENIAI. Čia baigta restauruoti
Šv. Barboros bažnyčia. Metus trukusios restauracijos metu buvo sustiprinti
pamatai, pakeisti supuvę sienojai, stogo ir bokštelio laikančiosios
medžio konstrukcijos, stogo skardos danga, bažnyčia iš naujo apkalta
lentomis. Bažnyčia ir varpinė sudaro pastatų kompleksą, pastatytą
1731 metais iš kirviu tašytų eglinių rąstų. Šv. Barboros bažnyčioje
išlikę daug autentiškų elementų, būdingų Žemaitijos medinių bažnyčių
architektūrai. Maldos namų pagrindinio pastato fasado plotis atitinka
jo aukštį. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktai architektūrinę
ir kraštovaizdinę vertę turinčiai bažnyčiai atnaujinti Kultūros
vertybių apsaugos departamentas skyrė 150 tūkstančių litų. Ją restauravo
UAB Kauno restauracija ir UAB Telšių meistras.
Pagal Eltą
Atlaidų svečias - seminarijos
rektorius
KVĖDARNA. Švč. Mergelės Marijos
Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje iš trijų čia esančių altorių vienas
skirtas šv. Baltramiejui. Kasmet, išskrendant gandrams, čia švenčiami
Šv. Baltramiejaus atlaidai.
Šiemet, rugpjūčio 24-ąją, į Kvėdarnos bažnyčią
gausiai rinkosi tikintieji. Kvėdarniškis klebonas kun. Kazys Žąsytis,
padedamas savo pagalbininko kun.Algirdo Lukšio, pasistengė atlaidams
suteikti tikro dvasingumo.
Pirmąsias atlaidų šv.Mišias - Votyvą aukojo kun.
A.Lukšas, o pamokslą, susietą su Šv.Baltramiejaus diena, pasakė
Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius,
teologijos daktaras kan. Algis Genutis. Be to, šis garbus svečias
aukojo atlaidų Sumą ir pasakė dar vieną pamokslą.
Kaip ir įprasta atlaiduose, vyko procesija aplink
bažnyčią, giedojo Kvėdarnos bažnyčios choras, kunigams per šv. Mišias
patarnavo kvėdarniškiai berniukai, adoravo kvėdarniškės mergaitės.
Iš toliau atvykusieji į atlaidus gėrėjosi gražiai
tvarkoma bažnyčia, jos švara, tvarka, skoningu interjeru. Atrodo,
jog kiekvienas bažnyčioje esantis daiktelis yra padėtas savo vietoje,
o pati bažnyčia neperkrauta gėlėmis ar menkaverte atributika.
Žilvinas PRANAITIS
© 2003 "XXI amžius" |