2001 metai
2002 metai
2003 metai

Popiežiaus vizitas ženklina Slovakijos
katalikų nuopelnų pripažinimą

Mindaugas BUIKA

Vyskupai pabrėžia ištikimybės tikėjimui praktinį įgyvendinimą

Sekmadienį palaimintaisiais bus paskelbti vienuolė sesuo Zdenka Šelingova (1916-1955) ir vyskupas Vasilis Hopka (1904-1976)

Be jokios abejonės, rugsėjo 11 dieną pradėtoje ir iki sekmadienio truksiančioje popiežiaus Jono Pauliaus II 102-oje apaštalinėje kelionėje už Italijos ribų, kurios metu jis trečią kartą lankosi pokomunistinėje Rytų Europos valstybėje Slovakijoje, vėl yra reikšmingas europinio dvasingumo aspektas. „Manau, kad visos pastarųjų metų jo kelionės turi šį bendrą vardiklį: priminti krikščionims, jog jie yra senosios ištikimybės Evangelijai tradicijos paveldėtojai, ir pabrėžti etinėje sumaištyje gyvenančiai šių dienų visuomenei Evangelijos vertybių buvimo Europos istorijoje, kultūroje ir tradicijose svarbą ir turtingumą“, - sako Šventojo Tėvo kelionių organizatorius monsinjoras Renatas Bokardas.

Šią vasarą, savo susitikimuose su maldininkais nuolat pabrėždamas Europos civilizacijos krikščioniškųjų ištakų reikšmę, Popiežius tuo pačiu ragino Bažnyčios vaikus nebijoti skelbti ir regimai liudyti savo ištikimybę tikėjimui kasdieniame individualiame ir bendruomeniniame gyvenime. Ne veltui slovakų vyskupai, parinkę jo apaštalinio vizito temą „Ištikimybė Kristui, ištikimybė Bažnyčiai“, kvietė tikinčiuosius aktyviai rengtis Šventojo Tėvo susitikimui pirmiausia per dvasinį atsinaujinimą: „asmeninę maldą, kaip sutikimą su Dievu“, dažnesnį sakramentų, ypač Atgailos, praktikavimą, dalyvavimą sekmadienio šv. Mišiose, artimo meilės darbus.

Taip pat buvo primintas Popiežiaus mokymas, kad „krikščioniška šeima yra mažoji namų Bažnyčia“, todėl, gilinant šį suvokimą, rekomenduota bendra šeimos malda - „ypač tinkama yra rožinio malda“, bendras Šventojo Rašto skaitymas ir visos šeimos dalyvavimas liturgijoje, taip pat tradicinių šeimos vertybių - abipusės meilės, tolerancijos ir atleidimo - stiprinimas. Atnaujinant bendruomeninį tikinčiųjų gyvenimą, pirmoji vieta tenka parapijai, kuri yra bendruomenės „dvasiniai namai“. Todėl, rengiantis Jono Pauliaus II vizitui, vyskupai paragino Slovakijos katalikus ne tik gausiau rinktis į pamaldas, kuriose būtų meldžiamasi už Kristaus vikarą, Popiežių, bet ir aktyviau dalyvaujama parapijos apaštalavimo, labdaros ir kultūrinėje veikloje, dosniau padedama šventovės remonto darbams ir kt.

„Šios dienos ypač reikalauja, kad mes būtume vienybėje su Bažnyčia“, - pabrėžė minėtame savo kreipimesi slovakų ganytojai, turėdami omenyje sustiprėjusį liberaliųjų ir kairiųjų jėgų puolimą Slovakijos laicistinėje žiniasklaidoje, kaltinant Bažnyčią šalies „vatikanizacija“, „bandymu visuomenę sugrąžinti į viduramžius“ ar net „katalikiškojo Talibano valstybinės santvarkos“ įvedimu. Vyskupai daro išvadą, kad „senosios naujosios“ antikrikščioniškos jėgos dabar Bažnyčią kritikuoja ne už išgalvotus santykius su „užsienio imperialistais“, kaip buvo tik prieš 15 metų esant komunistiniam režimui. „Šiandien Bažnyčia yra kritikuojama už pačios pagrindinės savo misijos vykdymą: Evangelijos ir gyvenimo pagal ją skelbimą“, - aiškina Slovakijos vyskupai, pabrėždami, jog tokiu būdu yra grasinama pačiai „Bažnyčios esmei, jos širdžiai“.

Nelengvi naujojo liberalizmo iššūkiai Bažnyčiai

Žymus slovakų kilmės Vatikano kardinolas Jozefas Tomkas, buvęs Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas, sako, kad netgi tvirti katalikai gali būti suklaidinti dėl tos „masyvios kampanijos“ prieš moralines vertybes, kuri vedama Slovakijos žiniasklaidoje. Bažnyčia Slovakijoje yra „liaudies Bažnyčia, ištikima tradicinėms vertybėms“, tačiau ji dabar iš visų pusių atakuojama, stengiantis visuomenei primesti liberaliąsias dogmas: seksualinę laisvę be atsakomybės, abortus, eutanaziją, homoseksualų sąjungas. „Žiniasklaida bombarduoja žmones ir manipuliuoja viešąja nuomone. Bažnyčia Slovakijoje neturi savo televizijos ir negali tam pasipriešinti“, - aiškino kardinolas J.Tomka savo interviu katalikų žinių agentūrai CNS popiežiaus Jono Pauliaus II vizito išvakarėse. Kardinolas pažymėjo, jog šios kampanijos tikslas „pakirsti Katalikų Bažnyčios Slovakijoje įvaizdį“ suvienijo liberalus ir buvusius komunistus.

Tokia priešprieša ypač išryškėjo įstatymdavystės srityje, kai, artėjant Popiežiaus vizitui, liberalūs politikai ir žiniasklaida aiškiai demonstravo nepakantumą Bažnyčios perspėjimams dėl siekimo liberalizuoti aborto įstatymą. Į dešiniųjų vyriausybinę koalicija įeinančios liberaliosios Naujosios piliečių sąjungos (ANO) siūloma įstatymo pataisa leistų aborto darymą išplėsti nuo dabartinių 12-os iki 24-ių nėštumo savaičių. Liberalų ir opozicijoje esančių kairiųjų balsais Slovakijos parlamente rugpjūčio mėnesį priimtą įstatymą vetavo šalies prezidentas Rudolfas Šusteris, o Bažnyčios mokymui ištikimi krikščionys demokratai (KDH), kurie taip pat įeina į vyriausybę, pateikė ieškinį Konstituciniam Teismui. Tačiau spalio mėnesį, anot vyskupų konferencijos atstovo spaudai Mariano Gavendos, „gyvybei, Bažnyčiai ir Popiežiui priešiškos ir savų interesų turinčios grupės“, matyt, vis tiek sieks šio įstatymo priėmimo, net jeigu tai grėstų dabartinės vyriausybinės koalicijos egzistencijai.

Tikimasi, kad lankymosi Slovakijoje metu Šventasis Tėvas palies abortų ir bendrai gyvybės gynimo problemą šalia kitų Bažnyčios ir valstybės santykių klausimų, tokių aktualių Slovakijai ir visam pokomunistinės Rytų Europos regionui. Tai ypač svarbu, nes spalio mėnesį Slovakijos parlamente taip pat turi būti sprendžiamas likimas naujojo švietimo įstatymo, kurį rengiant atsižvelgta į Šventojo Sosto ir Slovakijos konkordato nuostatas, numatant valstybės paramą katalikiškoms mokykloms ir universitetams, bei garantuojamas religijos dėstymas valstybinėse mokyklose. Laicistinėje žiniasklaidoje šio įstatymo numatomas priėmimas komentuojamas labai piktai ir įvardijamas kaip siekimas įtvirtinti Katalikų Bažnyčios „viduramžišką hegemoniją“ švietimo sistemoje, o gal ir visoje valstybėje. Tokią priešišką politinę ir publicistinę kampaniją Slovakijos sostinės Bratislavos arkivyskupas Janas Sokolas pavadino „sąmokslu prieš Bažnyčią“. Jos tolesnis vedimas „gali Bažnyčiai turėti blogesnių pasekmių nei buvusi komunistų režimo ateistinė propaganda“, - sakė ganytojas interviu dienraščiui „SME“.

Pagaliau negalima nepaminėti to fakto, kad prieš pat Popiežiaus vizitą Slovakijos spaudoje pasirodė pikta polemika dėl šio vizito finansavimo. Šalies vyriausybė įvairioms išlaidoms, susijusioms su Jono Pauliaus II apsilankymu padengti, iš biudžeto skyrė apie 80 milijonų kronų (beveik 2 mln. eurų). Nors šios lėšos gerokai mažesnės nei siūlė Užsienio reikalų ministerijos sudaryta komisija ir keturių miestų, kuriuose vizito metu lankysis Popiežiaus, savivaldybės, tačiau, kai kurių komentatorių nuomone, visas išlaidas turėtų padengti Katalikų Bažnyčia. Tokią diskusiją dėl pinigų, kurios anksčiau beveik nepasitaikydavo netgi Popiežiui lankantis nekrikščioniškoje šalyje, ypač žinant, kad Šventasis Tėvas yra oficialus valstybės svečias, Slovakijos seniausios diecezijos Nitros vyskupas Janas Korecas pavadino apgailėtina ir nekultūringa.

Kankinių beatifikacija skatina istorinės atminties išsaugojimą

Statistiniai Slovakijos duomenys tvirtina, kad trys ketvirtadaliai šalies gyventojų yra katalikai, tačiau sociologinės apklausos taip pat nurodo, jog apie 70 proc. slovakų remia minėtus siūlymus dėl aborto įstatymo liberalizavimo. Šis prieštaravimas kai kuriuos ganytojus skatina gana skeptiškai vertinti padėtį vietinėje katalikų bendruomenėje. Į atlaidus Slovakijos pagrindinėje Levočos Dievo Motinos šventovėje susirenka iki 700 tūkstančių žmonių, bet grįžę į namus daugelis jų balsuoja už komunistus, pastebi Banka Bystricos vyskupas Rudolfas Balažas, kuris, valdant komunistų režimui, 15 metų praleido kalėjimo nelaisvėje.

Jo nuomone, krikščionybės padėtį šalyje apsprendžia ne formalūs statistiniai duomenys, bet „faktiškas tikėjimo principų įgyvendinimas ir kiek stiprios yra Bažnyčios pozicijos visuomenėje. „Daugelis nesiryžta nuo tikėjimo viešai atsiriboti, nes jų tėvai, seneliai ir ištisos kartos buvo tikintieji. Tačiau jų tikėjimo pažinimas yra menkas“, - sako vyskupas R.Balažas. Buvusius keturis komunistinio režimo dešimtmečius jis palygina su biblijine 40 metų Babilono nelaisve, iš kurios slovakai išėjo būdami jau „pseudokatalikiška tauta“. Vidutinio amžiaus žmonių religinė praktika labai sumenkusi ir, kaip tėvai bei motinos, jie savo vaikams tikėjimo vertybių jau neperduoda. „Man nelabai malonu, kai mes save pasauliui išdidžiai pateikiame kaip katalikus ir krikščionis. Tai neatitinka tiesos“, - pabrėžia vyskupas R.Balažas.

Kardinolas J.Tomkas pripažįsta, kad dabartiniai Bažnyčios sunkumai Slovakijoje yra susiję su tuo, kad dabar šalies politinėje valdžioje yra tos kartos žmonės, kurie išugdyti pagal buvusio Čekoslovakijos komunistinio režimo ateistines programas. Dėl to Bažnyčia, žvelgdama į savo ateitį, pirmiausia turi orientuotis į jaunąją kartą. „Aš iš dalies optimistas dėl naujųjų kartų religinės ateities“, - sakė kardinolas minėtame interviu CNS. Jis pastebėjo, kad slovakų jaunimas gana noriai dalyvauja parapijos gyvenime, pasaulietinėse katalikų organizacijose, gana gausu dvasinių pašaukimų. Bėda yra ta, kad jauni žmonės, neturėję sunkaus komunistinės priespaudos patyrimo, nesistengia gilintis į šią istorinę praeitį, kurios priminimas yra būtinas.
Būtent todėl Popiežius, suvokdamas šios atminties praradimo pavojų, ir stengiasi beatifikacija pagerbti komunistinio režimo kankinius. Kaip tik jo vizito Slovakijoje kulminacija ir bus sekmadienį Bratislavoje aukojamos šv. Mišios, kurių metu Bažnyčios palaimintaisiais bus paskelbti Prešovo vyskupas augziliaras Vasilis Hopka (1904-1976) ir vienuolė sesuo Zdenka Šelingova (1916-1955), patyrę komunistinių lagerių nelaisvę ir kankinystę.

1945 metais Prešovo Rytų apeigų katalikų vyskupu konsekruotas V.Hopka buvo suimtas 1950-ųjų vasarį, netrukus po to, kai Čekoslovakijos komunistų režimas visiškai uždraudė šios Bažnyčios veiklą. (Apie 5 proc. Slovakijos katalikų, daugiausia gyvenančių rytinėje šalies dalyje, priklauso Rytų Katalikų (Unitų) Bažnyčiai, kuri buvo iš dalies legalizuota per 1968-ųjų vadinamąjį „Prahos pavasarį“ o visišką laisvę atgavo tik po komunistų režimo žlugimo 1989 metais.) Vyskupas V.Hopka, kaip įprasta, komunistų buvo apkaltintas „antivalstybine veikla“ ir nuteistas 15 metų kalėjimo. Patyręs fizinę ir psichologinę prievartą, jis dėl suprastėjusios sveikatos buvo perkeltas į izoliuotus senelių namus, kas faktiškai reiškė namų areštą. Vėliau dirbo pagalbinius darbus, sielovada tegalėdamas užsiimti tik pogrindyje. Beatifikacijos bylos tyrimas patvirtino, kad vyskupo V.Hopkos mirtis buvo tiesioginis rezultatas jo patirtų kentėjimų per tardymus ir kalėjimo nelaisvę.
Panašius ateistinės valdžios kankinimus patyrė ir Šventojo kryžiaus gailestingųjų seserų kongregacijos narė sesuo Zdenka. Po Antrojo pasaulinio karo dirbusi slauge ligoninėje, ji 1952 metais padėjo pabėgti sergančiam kunigui, kuriam komunistai buvo iškėlę neteisingus kaltinimus ir jam grėsė kalėjimo nelaisvė. Pati dėl šio žygdarbio suimta ir nuteista dvylika metų kalėjimo, sesuo Zdenka patyrė nežmonišką stalinistų tyčiojimąsi ir prievartą. Visiškai netekusi sveikatos, ji 1955 metų balandį buvo išleista į laisvę, bet neatsigavusi po trijų mėnesių mirė. „Kankinių asmenybės mums visuomet primena ištikimybės būtinumą, - sako monsinjoras R.Bokasdas. - Ne visi iš mūsų yra pašaukti kankinytei, bet visi mes pašaukti būti ištikimi krikštui. Prisiminimas kankinių gyvenimo ir liudijimo tampa stimulu kiekvienam ir visiems ištikimai laikytis krikščioniško gyvenimo įpareigojimų“.

Slovakų katalikai garbingai atlaikė išbandymus

Pirmoji krikščionių bažnyčia Slovakijoje buvo pastatyta ir pašventinta 826 metais. Kaip tik IX amžiuje Moravijos kunigaikščio prašymu Konstantinopolio patriarchas į šias žemes pasiuntė didžiuosius slavų apaštalus – graikų kilmės šventuosius Kirilą ir Metodijų. Šie žymiausi misionieriai, dabar paskelbti Europos globėjais, išvertė liturginius tekstus į slavų kalbą, kūrė bažnytines institucijas, krikštijo ir jungė tautas su Roma ir Konstantinopoliu. (Tuomet didysis krikščionių skilimas dar nebuvo įvykęs.) Šventųjų Kirilo ir Metodijaus vardai įamžinti nepriklausomos Slovakijos konstitucijoje. (Bažnyčios šaltiniai nurodo, jog kai kurie liberalūs politikai dabar nori jų vardus iš konstitucijos pašalinti.)

Dideliu išbandymu istoriškai pasirinktai slovakų katalikybei tapo XVI amžiuje Vidurio Europoje vykęs reformacijos procesas. Tuo metu dauguma slovakų tikinčiųjų buvo perėję į protestantiškąjį liuteronizmą. Tačiau vėlesniame šimtmetyje katalikybė atgavo savo pozicijas - čia svarbiausią vaidmenį suvaidino tai, kad slovakai priklausė katalikiškajai Habsburgų imperijai ir buvo valdomi vengrų. Dabar protestantai sudaro 5-7 proc. Slovakijos tikinčiųjų ir gyvena daugiausia šalies viduryje.
Kitu dideliu išbandymu visiems slovakų krikščionims buvo XX a. antroje pusėje šalį (iki 1993 metų čekai ir slovakai sudarė vieną Čekoslovakijos valstybę) valdęs okupantų primestas komunistų režimas, kuris pasižymėjo ypatingu priešiškumu religijai. Žlugus komunizmui, Slovakijos Katalikų Bažnyčia gana sparčiai atsigavo ir yra viena stipresniųjų regione. Kaip jau buvo minėta, apie 75 proc. iš 5,5 mln. Slovakijos gyventojų yra katalikai. Sielovadoje dirba 20 vyskupų, du su puse tūkstančio kunigų (apie 1,9 tūkst. diecezinių kunigų ir 600 kunigų vienuolių), 20 nuolatinių diakonų, 250 brolių vienuolių, 2800 seserų vienuolių, du tūkstančiai katechetų, 900 seminaristų.

Apie 90 proc. slovakų parapijų turi nuolatinius kunigus. Gerą dvasinių pašaukimų padėtį rodo tas faktas, kad 100 tūkst. katalikų tenka 21,1 seminaristas (du kartus daugiau nei vidutiniškai Europoje).
Slovakijos Katalikų Bažnyčiai priklauso apie 100 pradinių ir 50 vidurinių mokyklų, du universitetai. Šioje švietimo sistemoje mokosi bei studijuoja 37,5 tūkst. moksleivių ir studentų. Šalyje taip pat veikia dešimt katalikiškų ligoninių ir medicinos centrų, 20 katalikiškų globos namų seneliams ir invalidams, 18 našlaičių namų, du gyvybės gynimo centrai bei 24 reabilitacijos centrai.

Netrukus, spalio viduryje, Visuotinė Bažnyčia minės popiežiaus Jono Pauliaus II išrinkimo į šv. Petro sostą 25-ąsias metines, tad dabartinis jo vizitas Slovakijoje taip pat matomas šio jubiliejaus šviesoje. Popiežiškųjų ceremonijų vadovas vyskupas Pieras Marinis pabrėžia, kad ši Šventojo Tėvo kelionė ženklina jo pontifikato tamprų ryšį su daug iškentėjusiais Slovakijos ir viso Rytų Europos regiono katalikais, kurie, nepaisant neseniai pasibaigusių totalitarizmo persekiojimų ir izoliacijos, išsaugojo savo tikėjimą ir ištikimybę bei meilę Popiežiui. Paskutinę savo vizito Slovakijoje dieną Bratislavos aikštėje, kuri bus pavadinta Jono Pauliaus II vardu, pats Šventasis Tėvas galės iškilmingai atidengti jo garbei pastatytą monumentą.

Gražią dovaną didžiajam Evangelijos skelbimui yra parengęs ir slovakų jaunimas: šiandien per pamaldas Banska Bystricoje Popiežiui įteikiamas jaunų žmonių rankomis perrašytas ir gražiai oda įrištas Naujasis Testamentas. Prie šios 500 puslapių apimties ir dešimties kilogramų svorio knygos apie du mėnesius, pasiskirstę įvairiose Slovakijos diecezijose, darbavosi beveik 200 vaikinų ir merginų. „Šia perrašyto Naujojo Testamento dovana popiežiui Jonui Pauliui II mes norime pabrėžti, jog jaunimas supranta, kokie žodžiai yra žmonėms svarbiausi. Mes manome, kad Dievo žodžiai yra reikšmingiausi visiems“, - sakė Slovakijos episkopato Jaunimo reikalų skyriaus atstovas Ondrėjus Smidriakas.

© 2003 "XXI amžius"