Šiluvos atlaidai -
Lietuvos žmonių
pagarba Švč. Mergelei Marijai
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Sekmadienį, rugsėjo 7 dieną, iš ankstaus ryto Dievas
padovanojo žydrą, vaiskų dangų virš Lietuvos. Tądien prasidėjo žinomiausi
Lietuvoje atlaidai. Tradicinę katalikų eiseną Tytuvėnai-Šiluva kaip
padėką ir pagarbą visų mūsų Motinai Švč. Mergelei Marijai šiemet
vedė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas
Boruta, SJ. Giesmės, maldos buvo padėka Dievui už atgautą nepriklausomybę,
už tuos, kurie nepaisė persekiojimų, kalėjimo ir prisidėjo prie
tikėjimo ir laisvės vilties išsaugojimo. Eisenoje, be Kelmės, Šiaulių,
Telšių, Vilniaus, Kauno parapijų, vyskupijų tikinčiųjų, tradiciškai
dalyvavo TFP - tarptautinės katalikiškos Tradicijų, šeimos ir nuosavybės
gynimo organizacijos nariai. 1990 metais ši organizacija nustebino
pasaulį, surinkdama 5 212 580 parašų paremti Lietuvos laisvei. Eisenoje
tradiciškai dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, Kovo 11-osios Nepriklausomybės
Akto signataras Antanas Račas, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas
Rytas Kupčinskas ir daug kitų garbių Lietuvos žmonių.
Šiemet į Šiluvą buvo einama ir nuo Raseinių, nuo
Dubysos kalno, Katauskių kaimo pusės. Procesijai vadovavo Kauno
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Bemaž kilometrinė maldininkų eisena
su giesmėmis artėjo prie Šiluvos. Dešimtys aukso, sidabro siūlais
parapijų kruopščiai išsiuvinėtų vėliavų puošė procesiją. Prie miestelio
ribų abi eisenas pasitiko Šiluvos religinės bendruomenės atstovai.
Pagrindinės šv. Mišios vyko aikštėje priešais
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Baziliką. Šv. Mišių aukoje
dalyvavo Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas su žmona Laima ir
sūnumi, Seimo narys prof. V. Landsbergis, Vytauto Didžiojo universiteto
rektorius V. Kaminskas, kiti svečiai, vietinės valdžios atstovai.
Šv. Mišias koncelebravo arkivyskupas S. Tamkevičius,
apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peteris Stefanas Zurbrigenas,
Telšių, Šiaulių vyskupai J. Boruta, E. Bartulis ir didžiulė grupė
Lietuvos kunigų. Per pamokslą arkivyskupas S. Tamkevičius sakė:
Šių metų Šiluvos atlaidų metu mūsų dėmesys kryps į Gailestingąją
Dievo Motiną, kurią Šiluvoje vadiname Ligonių Sveikata. Mūsų dėmesys
kryps ir į Šventąjį Tėvą, kurio vizito Lietuvoje dešimtmečio data
sutampa su atlaidų švenčių iškilmėmis. Popiežius Jonas Paulius II
prieš dešimt metų aplankė Dievo Motinos apsireiškimo vietą ir pabučiavo
tą akmenį, ant kurio prieš 400 metų apsireiškimo metu stovėjo Švč.
Mergelės Marijos kojos. Šventasis Tėvas linkėjo Lietuvos žmonėms
apaštalo Pauliaus žodžiais: Jūsų širdyse tebeviešpatauja Kristaus
ramybė. Jis sakė, kad lengvai galime suprasti, kaip karštai tikrosios
ramybės yra išsiilgusi tauta, kuri šitiek metų kentė žeminančią
prievartą, tautinio savitumo naikinimą ir dusinančią, nežmonišką
ideologiją.
Šventasis Tėvas pamatė, kad atgautoji laisvė dar
nereiškė gyvenimo suklestėjimo, kad ji gali atverti kelius apie
kiekvienam klausiančiajam jame gyvenančią viltį. Taika tvirta, kai
ji remiasi tuo, kas gyvena aukštybėse.
Arkivyskupas dr. P. S.Zurbrigenas sakė, kad Dievo Motina pasirinko
mažą Lietuvos kaimelį - Šiluvą ir išgarsino jį visame pasaulyje,
ypač Europoje. Tai Dievo Motinos laiminimas Lietuvai.
Po šv. Mišių ir arkivyskupo palaiminimo tikintieji
buvo pakviesti prie Šiluvos dvasinio centro. Dvylika metų puoselėta
mintis įrengti dvasinį centrą pagaliau tapo realybe. Šis centras
- kunigų parengiamojo kurso auklėtinių buveinė. Čia būsimieji kunigai
galės gyventi per mokslo metus, kad arti stebuklingo Dievo Motinos
paveikslo jaustų jos globą, laiminančią jų būsimą kunigystės kelią.
Kitas centro uždavinys - būti prieglobsčiu maldininkams, atvykstantiems
į Šiluvą. Bus galima rengti konferencijas dvasine tema, rekolekcijas,
seminarus. Stengtasi padaryti šią vietą visos arkivyskupijos širdimi,
kur Švč. Mergelės Marijos užtarimu jaustume arčiau ir Dievo globą.
Prezidentas R.Paksas ir arkivyskupas S.Tamkevičius perkirpo šių
namų atidarymo kaspino juostelę. Valstybės vadovas šiems namams
padovanojo religinio turinio paveikslą. Arkivyskupas S.Tamkevičius
paminėjo daugiausia prisidėjusius prie šio pastato statybos žmones
ir organizacijas. Tai Renovabis fondas Vokietijoje, Italijos ir
JAV vyskupų konferencijos, Eugenija ir Kęstutis Vaicekauskai, neseniai
Amžinybėn išėjusi Julija Marcinkevičiūtė, kuri padovanojo čia stovėjusį
jos namelį ir jai priklausiusį žemės plotą. Padėka viešai pareikšta
kun. V. Poškui, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonui kun.
V.Grigaravičiui, Kauno Švč. Jėzaus Širdies parapijai, Palaimintojo
Jurgio Matulaičio misijai Amerikoje (JAV), Klivlendo parapijai,
Cicero parapijai, visiems Šiluvos piligrimams, Kauno Arkikatedros
Bazilikos tikintiesiems, dr. P.Šnaideriui, fondui Lucci sol est,
kunigui prof. Kęstučiui Trimakui ir kt. Arkivyskupas S.Tamkevičius
savo dekretu suteikė Kauno arkivyskupijos garbės rėmėjo vardą ir
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos medalį: Kauno arkivyskupijos Ekonomo
tarnybos inžinieriui Egidijui Juodeliui, Kauno Kristaus Prisikėlimo
parapijos klebonui kun. Vytautui Grigaravičiui, AB Kaminta generaliniam
direktoriui Stasiui Kaminskui, bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės
Genesa direktoriui Ričardui Skamarauskui, UAB Nematekas vadovams
Egidijui ir Kęstučiui Vaicekauskams, Kauno Švč. Jėzaus Širdies parapijos
klebonui kun. Virginijui Veprauskui, Kauno arkivyskupijos Ekonomo
tarnybos vyr. ekonomo pavaduotojui Gintautui Tamkevičiui.
Arkivyskupo dekretu, siekiant įamžinti Šventojo
Tėvo Jono Pauliaus II apsilankymą Šiluvoje, remdamasis Vatikano
valstybės sekretoriato 2003 m. liepos 10 d. raštu, kuriuo pareiškiamas
popiežiaus Jono Pauliaus II sutikimas, Šiluvos dvasiniam centrui
suteikiamas Jono Pauliaus II vardas. Tad oficialus centro pavadinimas
skamba taip: Šiluvos Jono Pauliaus II namai. Centras tikrai įrengtas
su visais patogumais. Yra puiki šiuolaikinė koplyčia, sporto ir
konferencijų salės, klierikų celės, valgykla, virtuvė, dušai. Šalia
- ūkinės paskirties pastatai. Šiluva tampa patrauklia katalikybės
sklaidos šventove. Lietuvai Marija stebuklingu būdu yra padėjusi,
pasirodydama Šiluvoje, padės ir ateityje apsisaugoti nuo Bažnyčios
priešų.
Autoriaus nuotraukos
© 2003 "XXI amžius" |