Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Mums rašo
Ora et labora
Gimtas kraštas
Provincija
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pagarba „politizuotam“ Filipinų kardinolui

Mindaugas BUIKA

Pastaruoju metu kardinolo Chaimės Sino sveikata gerokai pablogėjo

Kaip ir buvo galima tikėtis, rugsėjo 15 dieną, tai yra praėjus vos porai savaičių po to, kai Filipinų sostinės Manilos arkivyskupas kardinolas Chaimė Sinas, vienas žymiausių Bažnyčios hierarchų Azijos žemyne, paminėjo savo 75-metį ir tuo pačiu metu įteikė atsistatydinimo raštą, popiežius Jonas Paulius II patenkino šį jo prašymą ir naujuoju Manilos metropolijos ordinaru paskyrė 71 metų arkivyskupą Gaudensijų Rozalesą, iki šiol valdžiusį Lipos arkivyskupiją. Kardinolas Ch.Sinas, išbuvęs Filipinų sostinės arkivyskupu beveik tris dešimtmečius – nuo 1974 metų, buvo priverstas pasitraukti iš ganytojo pareigų ne tik dėl kanonais numatytos amžiaus ribos, bet ir dėl susilpnėjusios sveikatos: jau daug metų jis serga diabetu, jam kasdien daroma inkstų dializė, o šį pavasarį per šv. Mišias jis patyrė vidutinio stiprumo insultą, po kurio atsigavo globojamas savo brolio gydytojo Ramono Sino.

Vargu ar šių dienų sekuliarizuotame pasaulyje dar galima rasti tokių nepaprastai įtakingų savo šalies ne tik dvasiniame, bet ir socialiniame, net politiniame gyvenime Bažnyčios hierarchų, koks Filipinuose yra kardinolas Ch.Sinas. Jo reikšmę padidino ir tas faktas, kad Filipinai tėra tik viena iš dviejų Azijos valstybių (kita – mažasis Rytų Timoras), kurioje katalikybė yra vyraujanti religija. Iš 75 milijonų Filipinų gyventojų 86 proc. yra katalikai. Kardinolo Ch.Sino ilgametės pastoracinės veiklos laikotarpiu dėl urbanizacijos ir demografinės pažangos Manila išaugo į daugiau kaip 10 milijonų gyventojų turintį miestą. Pastaraisiais metais ši didžiulė arkivyskupija buvo padalyta į šešias mažesnes diecezijas, todėl kardinolo Ch.Sino įpėdiniui našta bus žymiai mažesnė.

Tarptautinė žiniasklaida, pranešdama apie rugpjūčio 31 dieną kardinolo Ch.Sino minėtą 75-ąjį gimtadienį, - tą sekmadienį jis Manilos katedroje aukojo šv. Mišias drauge su jo pagerbti atvykusiais beveik 100 Filipinų episkopato narių, - pirmiausia priminė, kad šio ganytojo pastangomis be kraujo praliejimo vykusių sukilimų metu buvo nušalinti du šalies politiniai vadovai. Labiausiai žinoma 1986 metų Rožinio revoliucija, kai per vietos katalikų radiją „Veritas“ kardinolas Ch.Sinas pakvietė visus katalikus prisidėti prie sėkmingo sukilimo prieš diktatorių Ferdinandą Markosą, kuris šalį beveik 20 metų valdė įvestos karinės padėties pagalba. Ganytojas taip pat suvaidino reikšmingą vaidmenį 2001 metais reikalaujant priešlaikinio atsistatydinimo Filipinų prezidento Žozefo Estrados, vedusio nepadorų gyvenimo būdą ir švaisčiusio valstybės lėšas, kad patenkintų savo malonumus.

Kardinolas Ch.Sinas negailėjo kritikos ir kitiems šalies vadovams dėl jų klaidų ir prasilenkimo su žmogaus teisių ir Bažnyčios mokymo normomis. 1994 metais jis mobilizavo šimtų tūkstančių filipiniečių protesto manifestacijas prieš valstybinę kontraceptikų propagavimo politiką, taip stengiantis sumažinti spartų šalies gyventojų daugėjimą. 1996 metais, kai tuometis prezidentas Fidelis Ramosas norėjo įvesti griežto saugumo įstatymus kovai su išplitusiu musulmonų mažumos ekstremizmu, kardinolas pasmerkė šias antidemokratines priemones, pavadinęs jas „valstybiniu terorizmu“, ir minėti įstatymai taip ir liko neįgyvendinti. Šiemet liepos mėnesį Maniloje įvykusį grupės karininkų maištą Bažnyčia griežtai sukritikavo kaip neteisėtą. Tačiau po maišto taikaus sureguliavimo, Manilos katedroje surengtose padėkos pamaldose, dalyvaujant dabartinei Filipinų prezidentei Glorijai Arojo, kardinolas Ch.Sinas pastebėjo, jog maištininkams reikia dėkoti už tai, kad jie priminė apie korupciją ir kitas valdžios blogybes.

Pastaruoju metu ne tik visuomenės sluoksniuose, bet ir Bažnyčioje pasigirdo kardinolą Ch.Siną kritikuojančių balsų dėl jo „politiškumo“ ir kišimosi į valstybės reikalus. Į tai viename interviu Reuters žinių agentūrai ganytojas atsakė: „Bažnyčia turi dalyvauti savo tautos gyvenime. Iš tikrųjų Bažnyčios ir valstybės atskyrimas galioja, tačiau šis atskyrimas nereiškia izoliacijos. Tai reiškia kritiniu vertinimu paremtą bendradarbiavimą dėl bendrojo gėrio“. Kritikuodamas politinius lyderius dėl korupcijos bei demokratijos stokos, kardinolas Ch.Sinas tuo pat metu visada rodė didelį jautrumą paprastų žmonių poreikiams, rūpinosi socialinio teisingumo praktiniu įgyvendinimu, pagelbėdamas benamiams, bedarbiams, kaliniams.

Kardinolas Ch.Sinas gimė 1928 m. rugpjūčio 31 d. skambų Naujojo Vašingtono vardą turinčiame miestelyje, Filipinų kalnuotoje Aklano provincijoje. Jo tėvai – kinų tautybės Chuanas Sinas ir filipinietė Maksima Lačika – iš viso turėjo 16 vaikų. Kunigo šventimus gavo 1953 metais, vyskupu konsekruotas 1967-aisiais. Iš pradžių buvo Charo vyskupu augziliaru, o nuo 1972 metų – ordinaru. 1974 metais buvo paskirtas Manilos arkivyskupu ir 1976-aisiais popiežiaus Pauliaus VI pakeltas kardinolu.

Su žinia apie sergančio kardinolo Ch.Sino įpėdinio paskyrimą Vatikano nuncijus Filipinuose arkivyskupas Antonijus Frankas pareiškime dar nurodė, kad Šventasis Tėvas padėkojo kardinolui „už besąlygišką pasiaukojimą ir meilę jo globai patikėtiems žmonėms ir ištikimybę Petro įpėdiniui, už jo nuolatinį krikščioniškų vertybių pabrėžimą visuomeniniame gyvenime ir jo nepaliaujamas pastangas ginant bendrąjį gėrį“. Filipinų prezidentė G.Arojo, kuri kardinolo Ch.Sino 75-mečio proga įteikė jam brangią dovaną – žiedą su deimantu, pabrėžė, kad jis buvo tikras gerasis ganytojas tikinčiųjų bendruomenei: „Jis vedė mūsų žmones per sunkiausius istorinių išbandymų laikotarpius“. Ji pažadėjo, kad filipiniečiai ir toliau klausys kardinolo „išmintingų bei meilės kupinų patarimų daryti tai, kas teisinga ir reikalinga“. Nors jis atsistatydino, tačiau jo dvasinis vadovavimas tautai „liks gyvas“.

Pats kardinolas Ch.Sinas savo pareiškime nurodė, kad po atsistatydinimo jis įžengė „į naują vėlyvųjų gyvenimo metų laikotarpį“, dėkojo už tai, ką galėjo duoti geriausio Dievui ir tėvynei. Paprašęs atleidimo visų tų, kuriuos „galbūt suklaidino ar įskaudino“, kardinolas taip pat prašė mylėti, gerbti ir rodyti klusnumą jo įpėdiniui arkivyskupui G.Rozalesui, kuris „nusipelnė didžiausios meilės ir pagarbos“. Beje, arkivyskupas G.Rozalesas Manilos dieceziją gerai pažįsta, nes nuo savo vyskupiškos konsekracijos 1974-aisiais iki 1982 metų buvo kardinolo Ch.Sino augziliaru.

Naujasis Manilos arkivyskupas taip pat dėkojo kardinolui Ch.Sinui „už viską, ką jis davė Bažnyčiai Filipinuose ir šaliai“, jai ištikimai tarnaudamas. „Jo paveldas ir charizma nėra prarasti, - sakė arkivyskupas G.Rozalesas. – Savo sielovadinėje veikloje aš stengiuosi užtikrinti jo pastoracinio darbo tęstinumą“.

© 2003 "XXI amžius"