|
Baltijos tigrai ir kita egzotika
Petras KATINAS
Apie kiekvieną šalį daugelis žmonių turi savo įvaizdį.
Pavyzdžiui, Amerika pati turtingiausia ir galingiausia. Europa irgi pakankamai pasiturinti, bet pastaruoju metu įklimpusi savo problemose ir bandanti ieškoti kažkokio savojo naujojo kelio ir atsiriboti nuo JAV. Kinija daugiausia gyventojų turinti, sparčiai dinamiškai besivystanti valstybė, daugelį stebinanti, kaip tai atsitiko, jog, valdant komunistams, Kinija tapo tiesiog rojumi Vakarų investuotojams. Tų pačių Vakarų, kuriuos dešimtmečiais keikė kinų komunistai. Afrika nuskurdęs ir nuolat badaujantis regionas, AIDS židinys. O Rusija pastaruoju metu asocijuojasi su mafijos ir korupcijos šalimi. Kaip, beje, ir dauguma buvusios sovietinės imperijos respublikų. Na, o mūsų Lietuva? Atgimimo pradžioje idealistų pavadinta Šiaurės Atėnais, vėliau Europos centru, pagaliau vis dažniau imta vadinti švogerių valstybe. Tiesa, neseniai įtakingam Londono laikraščiui The Economist paskelbus Lenkijos rinkos ekonomikos tėvu vadinamo pokomunistinėse šalyse Z.Balcerovičiaus straipsnį apie spartų pastarųjų metų Lietuvos ūkio augimą, Lietuva buvo pavadinta Baltijos tigru! Analogija su kažkada milžinišką ekonominį šuolį padariusiomis Azijos valstybėmis Singapūru, Tailandu, Pietų Korėja. Šį Baltijos tigro pavadinimą bemat nusitvėrė valdančiosios partijos vadai ir ideologai bei ėmė aiškinti tautai, jog tas tigras tai ne Lietuva, o jų pirmininkas ir vienvaldis lyderis premjeras Algirdas Mykolas. Pasirodo, tik jo nenuilstamų rūpesčių ir begalinės išminties dėka nustebinome pasaulį, toli pagal ūkio augimo tempus aplenkę ne tik Latviją ir Estiją, bet ir kone visą pokomunistinę Rytų Europą.
Na, ką gi, tigras tai tigras. Nuskambėjome visoje
Europoje. Tiesa, mažiau nei dėl Vilniuje įvykdytos žinomos prancūzų aktorės Mari Tretinjan žmogžudystės, kurią įvykdė prancūzų komunistuojančio ir anarchistinio jaunimo numylėtinis vietinis popso princas B.Kanta. Atsirado net besidžiaugiančių šia tragedija. Juk ne juokas. Apie įvykį Vilniuje ėmė rašyti visos Europos laikraščiai ir visa kita žiniasklaida, tad daugelis europiečių sužinojo, jog Lietuvos sostinė yra Vilnius,o ne Ryga. Aišku, labiausiai džiaugėsi šiuo tragišku įvykiu sostinės viešbučio, kuriame įvyko šis šiurpus įvykis, savininkai. Netgi rimčiausių ir solidžiausių Europos dienraščių ir televizijos kompanijų žurnalistai bei šiaip smalsuoliai ėmė plūsti į tą viešbutį nesveiko smalsumo vedami, tarsi musulmonai į Meką.
Tiesa, pačioje Lietuvoje jau seniai prigijęs ne Baltijos tigro, o švogerių šalies įvaizdis. Ir jis neatsirado šiaip sau. Juk pakanka kokiam nors valdininkui įmerkti uodegą ten, kur nereikia arba padaryti kokią šunybę, bemat atsiranda visas taboras dar aukščiau stovinčių švogerių, ir apsivogusiam tautos tarnui nė plaukas nuo galvos nenukris. Jeigu nepakanka paprasto užtarimo, pasitelkiami nepriklausomi teisėjai ir prokurorai. Pagaliau bemat skubos tvarka priimamas atitinkamas įstatymas arba šūsnis pataisų jau galiojančiam, ir reikalas atliktas. Tai ypač dar kartą pasitvirtino išaiškėjus eiliniam skandalui dėl neišpasakyto daugelio švogerių gobšumo, pasigrobiant žemes. Pats ryškiausias tokios įstatymdavystės pavyzdys vasario 23 dieną įsigaliojęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Priimtas vadinamųjų žemdirbių gynėjų iniciatyva. Tariamai siekiant, kad šventa Lietuvos žemė nepakliūtų užsieniečiams, o atitektų pirmiausia valstiečiui R.Karbauskiui ir panašiems ūkininkams. Beje, šis ūkininkas, garsėjantis tuo, kad daugiausia iš visų praleidžia Seimo posėdžių, šiemet tapo turtingiausiu Seimo nariu ir didžiausiu žemvaldžiu, aplenkęs netgi V.Uspaskich ir K.Glavecko šeimynas. O dėl to, jog vienas iš Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos lyderių bei didžiausias žemvaldys nesiteikia lankyti Seimo posėdžių, tai irgi turi pakankamai svarią priežastį. Pasirodo, sveikata neleidžia. Mat Lietuvos klimatas labai nepalankus jo brangiai sveikatai, todėl tiesiog priverstas sėdėti savo viloje Ispanijoje. Ką gi, sveikata brangiausias turtas. Tai seniai žinoma tiesa. Be to, kam čia gaišti laiką posėdžiuose. Juk per kitus rinkimus naivūs rinkėjai vis tiek išrinks: vieniems rinkėjams vėl prisistatys kaip didžiausias jų gynėjas nuo kapitalistų, o kitiems atradęs pinigų, kurių turi apsčiai, nupirks alaus ir ledų.
Taigi minėtame įstatyme jo autoriai parodė visą savo išmintį, kompetenciją bei kitas geriausias savybes, surašydami į jį pačius absurdiškiausius ir niekur negirdėtus apribojimus. Sugalvota daugybė saugiklių, kuriais remiantis, kiekvienas žemę skirstantis valdininkėlis gali stumdyti žmones be galo, pagal principą nuo Ainošiaus pas Kaipošių. Tiesiog sunku suvokti įstatymo nuostatas, kad žemės pirmumo įsigijimo teisę turi pirmiausia valstybė ir artimiausias kaimynas. O jeigu nori įsigyti daugiau kaip tris hektarus žemės, privalai turėti pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą. Žodžiu, tokių absurdiškų saugiklių šiame įstatyme daugybė. Tik kas iš to. Tam juk švogerių šalyje įstatymai ir kuriami bei priiminėjami dargi skubos tvarka, kad jame būtų padarytos skylės, per kurias, anot vienos žinomos apžvalgininkės, ir dramblys įlįstų. Pasirodo, tą valstiečių gynėjų taip saugojamą Lietuvos žemę galima išmainyti. Na, kad ir į dviratį, skalbimo mašiną, dvidešimties metų senumo automobilį arba, kaip šaipėsi vienos televizijos laidos vedėjai, į vinių kilogramą ar kepurę. Kada ėmė aiškėti tokie absurdiški dalykai ir minėtame įstatyme specialiai paliktos landos, Seimo išminčiai pradėjo žadėti pataisyti įstatymą. Gal ir pataisys, bet iš to naudos bus tiek pat, kaip iš ožio vilnos. Karavanas jau seniai ir negrįžtamai nulingavo. Tad, generaliniam prokurorui Seime aiškinantis, kodėl Lietuvoje kilo sklypų skandalas, neliko nieko kito, kaip tik pareikšti iš Seimo tribūnos: Pataisos tą įstatymą padarė ydingą, ir tuo pasinaudojo žmonės, kurie linkę turtingai gyventi, ir praturtėjo labai greitai
Nors į išminties knygą tokią generalinio prokuroro sentenciją įrašyk. Aukso raidėmis.
O kad valdžios žmonės linkę turtingai gyventi ir
ypač Baltijos tigrų valdymo metais tapo išskirtine kasta, visiems daugiau negu aišku. Bet linkusiems turtingai gyventi ir labai greitai praturtėjusiems vis dar maža. Štai Finansų ministerija paskelbė dar vieną džiugią žinią. Nuo spalio 1-osios ministrai ir kiti aukšto rango valdininkai bus dar kartą pamaloninti, mat pusantro karto padidinamos Ministrų kabineto nariams ir jų lygių valdininkams reprezentacijai skiriamos lėšos. Tai yra svečių vaišėms, dovanoms, suvenyrams, na, ir gėlių puokštėms įvairiems aukštų valdininkų svečiams. Iki šiol ministrai tokiems reikalams galėjo išleisti vos po 2328 litus per mėnesį, o dabar galės tokiems svarbiems valstybiniams reikalams skirti po 3492 litus. Padalijus šią sumą, skirtą svečiams pamaloninti, iš visų ministrų, atsiras tik niekinga suma po kokius 40 tūkstančių litų per metus. Na, o visos Lietuvos mastu susidarys per 600 tūkstančių. Žinant, kad vėjais paleidžiami ar nežinia kokiais būdais atsirandantys milijonai atsiduria valdininkų kišenėse, tai iš tiesų mizeris. Anot Finansų ministerijos vadovų, paprasčiausiai nėra kitos išeities, kaip padidinti lėšas reprezentacijai. Mat Lietuvai stojant ir jai tapus Europos Sąjungos nare, labai padaugės svečių, atvykstančių į Lietuvą iš Briuselio, Strasbūro, Berlyno, Paryžiaus ir kitų Europos sostinių. Juk neapsikiaulinsi įteikdamas jiems Alitos putojančio gėrimo butelį. Taigi viską versti Europos Sąjungai tapo tiesiog išganymu, papildant valdančiųjų lovį. Tiesa, Finansų ministerija, vadovaujama kiekvieną litą skaičiuojančios ministrės, paaiškino, kad dėl papildomų fondų ministrų reprezentacinėms išlaidoms eiliniai mokesčių mokėtojai nenukentės. Esą šie pinigai atsiras iš sutaupytų ministerijų lėšų
Kitaip tariant, ministerijų klerkai, pradedant ministerijų sekretoriais, departamentų direktoriais, baigiant valytojomis, susimes po litą kitą ir vaišins bei apdovanos svečius. Atrodo, jau visiškai pribrendo būtinybė įsteigti dar
vieną valdininkų privilegijų departamentą. Juk dar nespėjo Finansų ministerija paskelbti reprezentacinių lėšų padidinimų, kaip bemat jos pavyzdžiu pasekė vidaus reikalų ministras. Kuo gi jis blogesnis už finansų ministrę, nors ir neužsiiminėja jokiais sambo ar kitu rytietišku kovų sportu. Nuspręsta atgaivinti sovietmečiu galiojusią tvarką įvesti valdininkams tarnybinius pasus. Tokius pačius, kokiais naudojosi okupacijos metais tiktai paties aukščiausiojo rango partiniai, komjaunimo ir ūkiniai funkcionieriai. Dabar gi net smulkioji valdančioji nomenklatūra nusprendė, jog neverta gaišti laiko pasienyje, nes nesusipratę pasieniečiai kartais paprašo ir automobilio bagažinę atidaryti. O ten kai ką ir nereikalinga gali aptikti. Todėl ir nurodyta, gink Dieve, nekliudyti šventųjų karvių. Įdomu, kad tarnybiniu pasu bus galima naudotis ne tik valstybinės tarnybos metu. Jie bus išduodami ketveriems metams. Visiškai suprantamas toks skubėjimas. Mat ne visi tigrai yra užtikrinti, kad po kitų Seimo rinkimų tebesėdės valdiškose kėdėse. Įdomiausia tai, jog tarnybinius pasus, be valdininkų, gaus ir kiti, susiję su valstybine tarnyba, asmenys. Matyt, nereikia aiškinti, kas tie kiti. Tai pirmiausia su valdančiąja partija susiję įvairūs apsukruoliai, partijos finansuotojai bei panašus aktyvas. Žurnalistai jau pastebėjo, kad šie tarnybiniai pasai labai jau primena tuos laikus, kai iš specparduotuvės viešbutyje Draugystė partiniai ir komjaunimo funkcionieriai nešdavosi specdegtinę, specžirnelius ar speckonservus. Visiems kitiems tekdavo pasitenkinti raguočių kanopomis ar silke Ivasi.
Todėl matant tokius Baltijos tigrų išsidirbinėjimus nejučiomis prisimeni šviesaus atminimo poeto ir aktoriaus Kęstučio Genio eilutes: Mes laiko dar turim visa amžinybė.
Skubėti? O kur? stebulė ta pati
Aplinkui ją sukasi pilka banalybė
Kibildi kibildi kibildi
© 2003 "XXI amžius" |