Atnaujintas 2003 m. spalio 17 d.
Nr.80
(1184)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien

Katalikų
    bendruomenėse

Darbai
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Netikusios knygos

Dar nepabaigėme piktintis „Žaliais“, o vis naujų blevyzgų pasirodo, tad vėl turėtume, kuo piktintis. Šita naujesnė knyga yra Sąjūdžio 15-mečiui pritaikytas „Durnių laivas“. Dėl jos Sąjūdžio taryba jau pareiškė apgailestavimą (žr. „XXI amžius“ Nr. 73). Aišku, „Laivas“ neprilygsta „Žaliems“, nes garsiojo sovietinių laikų rašytojo knygoje tyčiojamasi iš dar gyvų esančių, o tai dar nėra visiškas satanizmas. Gal todėl yra tas nevisiškumas, kad priimta: gyvi gali gintis, todėl ne tokia didelė piktadarybė prieš juos negerybes kalbėti. O „Žaliuose“ negerybė yra ne prieš mirusiuosius, bet žuvusiuosius ir dar didvyriškoje kovoje už kitų laisvę – taigi tyčiojamasi iš didžiausio didvyriškumo ir aukos, stengiantis juos nuvertinti.

„Durnių laivas“ neprilygsta, tai gal ir nereikėtų apie jį kalbėti, ypač kad… jie džiaugiasi, kai apie juos kalbama. Žinome, kad ir šėtonas pyksta, kai apie jį niekas nieko nesako; peikia ar giria – jam tas pats, o jam baisu tik tada, jei užmirštamas.

Taip ir mes bjauriausias knygas vis tiek apšnekėsime. Jomis to ir siekiama. Ir skaitančiųjų tas bjaurias knygas bus daugiau negu tų, kurios giriamos, nes kam gi rūpi tiesa. Tiesą mano ir taip visi, kad žino, jog ji kartais būna nepatogi ar ir šiaip neintriguojanti, nes įprasta. Pramanai, ypač šlykštieji, yra visai kas kita: ir nervams žaidimėlis, kai jie pasidirgina.

Minėtojo pramano užmačia yra visai vykusi. Autorius, kažką vadinantis durnių laivu, pats rodosi teisėtas to laivo gyventojas. Kaip tokios vietos gyventojo tai ir dėstymas nykus, suveltas, vis apsižiūrint, ar nereikia kur įkišti žodžių „landsbergizmas“ arba „bažnyčia“, ir saikas neišlaikytas – nevykusiai, ne vietose, tad ir primena „baltąją karštligę“ – kas pasivaideno, tas ir parašyta.

Toks įvykdymas, o užmačia protinga. Skaitinys mat skirtas padoresniems žmonėms, kurie dar gerbia V.Landsbergį ir kitus žmones, sąžiningai Sąjūdyje besidarbavusius. Jeigu vien apie juos keiksmų būtų prirašyta – numestų ir neskaitytų tie, kuriems skirta, ypač todėl, kad autoriaus tendencijos žinomos. Kad toks skaitytojas domėtųsi, bent pusė knygos pridėta jau ne keiksmų, o tikrai esančių kompromituojančių faktų apie A.Brazauską, G.Kirkilą, Č.Juršėną. Žiūrėkite – visi vienodi! Visa valstybė – niekalas!.. Todėl nėra nei džiaugtis kuo, nei ką gerbti. Juoda neviltis ir nostalgija.

Toks yra autoriaus siekis, ir iš neįžvalgumo tikimasi rezultato. Apie V.Landsbergį faktų nėra, negi išgalvosi, o dar ir teismas gali būti tokius „faktus“ išgalvojus – dabar jau ir teisme šis tas kartais laimima. Todėl pasitikima, kad keiksmus ir faktus neįžvalgieji priims už viena, ir todėl vis tiek ką nors blogo apie V.Landsbergį pagalvos. Pratinsis blogai galvoti.

O kad rodytųsi ir faktų nors kiek esą, aprašinėjami vieno kito renginių įvairūs techniniai nesklandumai, manytina, kai kurie jų ir tyčia buvo daryti, – kokie nors užkulisiniai kvailoki pasisakymai, kurių taip pat galėjo tyčinių netrūkti.

Dirbant visada nesklandumų neišvengiama, o dar daugiau jų gali būti, kai tenka dirbti, agentams aplinkui zujant. Nors tokių nesklandumų būna, bet jie nugalimi, ir aprašinėjant galutinį rezultatą, jų nesijaučia, ir vaizdas gražus. O turint blogos valios, galima aprašinėti tik nesklandumus, ir tada tarsi ne melas, nes nesklandumai buvo, bet vien tik juos aprašius, viskas atrodo tarsi vykstanti nesąmonė – taip ir daro nesąmonių autorius, piešiantis savo paveikslą.

Bet padėkoti galima net ir tokį kūrinį parašiusiajam – gerai, kad nerašė jo prieš daugiau metų, kada nostalgija buvo stipresnė ir prisitaikymo vargas didesnis. Dabar žmonės jau prisitaikė ir gyvena. Medžiagiškai gyvena. Dvasia, aišku, pūdoma, ir ne tik šiuo kūriniu. Šitas – tik vienas taškelis tarp daugybės grandiozinių veiksmų ir skirtas dešiniesiems pribaiginėti, o jie geriau darytų, tokio jauko neprariję. Jeigu geriau nedarys, ir prarijusieji nenumirsime, - jeigu prieš tai buvome gyvi, nes visos priemonės dvasiai žudyti iš tikrųjų nužudo tik jau esančius lavonus.

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija