|
Praregėję
Petras Katinas
Šeimyninė ranga valdžioje nieko nestebina, ypač
pokomunistinėse valstybėse. Aukščiausieji pareigūnai patogiai įtaiso
savo vaikus, brolius ir seseris, ir dar tolimesnius giminaičius
į šiltas pelningas valdžios vietas. Ryškiausias to pavyzdys buvęs
Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Žodis šeima tvirtai įėjo
į Rusijos politinį leksikoną. Panaši padėtis ir kitose NVS šalyse
- Azerbaidžane, Tadžikistane, Turkmėnijoje, Gruzijoje. Pavyzdžiui,
Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas, beveik oficialiai paskyręs
savo sūnų būsimuoju prezidentu. Tačiau neretai būna atvejų, kai
įžymių partinių veikėjų vaikai ir vaikaičiai laikosi tiesiog priešingų
pažiūrų ir jiems visai nepriimtini jų tėvų ir senelių veiksmai bei
pažiūros.
Štai keletas ryškiausių pavyzdžių. Didžiausio
pasaulyje kraugerio SSKP generalinio sekretoriaus Josifo Stalino
duktė Svetlana Alilujeva paprašiusi politinio prieglobsčio Jungtinėse
Valstijose ir ryžtingai pasmerkusi sovietinę sistemą. Aleksandras
Burdoskis Stalino vaikaitis, kino režisierius. Būti Stalino vaikaičiu
tai reiškia nešti labai sunkų kryžių. Niekada, jokiomis aplinkybėmis,
nė už pačius didžiausius pinigus nesutiksiu vaidinti Stalino vaidmens
kine, nors tokių pasiūlymų buvo gausybė, - sako A.Burdovskis. Rusijos
spaudoje buvo rašyta, jog šiam Stalino vaikaičiui už suvaidintą
savo senelio vaidmenį Holivudas ir kitos garsios kino ir televizijos
kompanijos siūlė net po keliolika milijonų dolerių.
Dar vienas Stalino giminaitis, jo provaikaitis
Josifas Džiugašvilis, dabar gyvenantis Gruzijoje, neseniai pasiprašė
politinio prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.
Buvusio Stalino laikų budelio ir užsienio reikalų
komisaro Viačeslavo Molotovo, SSKP centro komiteto nario 1921-1957
metais, aktyviai gynusio Stalino asmenybės kultą, vaikaitis Viačeslavas
Nikonovas niekur neemigravo, gyvena Maskvoje ir yra Politikos
fondo prezidentas, tačiau jo labai nekenčia Rusijos komunistai,
vadina Vakarų liokajumi ir panašiais žodžiais.
Maksimas Litvinovas - buvęs Sovietų Sąjungos užsienio
reikalų komisaras 1930-1939 metais. Jo sūnus Pavelas Litvinovas
- garsus disidentas, sugadinęs daug nervų Liubiankos kagėbistams.
P.Litvinovas labiausiai išgarsėjo 1968 metais, kai Maskvoje, Raudonojoje
aikštėje, organizavo protesto mitingą prieš Sovietų Sąjungos armijos
įsiveržimą į Čekoslovakiją. Ne mažiau garsi ir M.Litvinovo vaikaitė
Vera Čalidzė. Jos publikacijos Vakarų spaudoje ir pasisakymai per
BBC, Svobodos radiją, pasak buvusių Kremliaus pareigūnų, vos neišvarydavo
iš proto SSKP centro komiteto nusenusius politbiuro narius.
Pagaliau Nikita Chruščiovas, dar vienas SSKP centro
komiteto pirmasis sekretorius. Jo sūnus Sergejus Chruščiovas jau
seniai apsigyveno Jungtinėse Valstijose, gavo Amerikos pilietybę.
Nevengia atskleisti sovietinio režimo užkulisių.
Leonidas Brežnevas vienas labiausiai pagarsėjusių
SSKP CK generalinių sekretorių. Jo vaikaitis Andrejus Brežnevas,
pasinaudodamas garsia senelio pavarde, jau po Sovietų Sąjungos žlugimo
bandė įkurti kairuolišką partiją, kaip atsvarą tradiciniams komunistams,
kurie esą suburžuazėjo, išdavė Lenino, Stalino ir, aišku, jo senelio
priesakus. Tačiau Rusijos komunistų partijos vadovybė ir jos lyderis
G.Ziuganovas apkaltino A.Brežnevą, jog jį papirko B.Jelcino valdžia
siekdama, kad jis atitrauktų balsus rinkimuose į Valstybės Dūmą
nuo G.Ziuganovo komunistų.
Arkadijus Gaidaras sovietinio režimo liaupsintojas,
rašytojas, parašęs visoms sovietų mokykloms privalomą knygelę Timūras
ir jo būrys, apdovanotas ordinais ir medaliais, nuolat keliamas
pavyzdžiu kitiems sovietų rašytojams kaip socialistinio realizmo
bastionas, nepalaužiamas kovotojas už komunizmo pergalę. Jo vaikaitis
ne mažiau garsus B.Jelcino vadovavimo laikų reformatorius Jegoras
Gaidaras laikomas didžiausiu Rusijos liberalu. J.Gaidaras labai
nemėgo, kai kas nors primindavo jo senelio žygdarbius. Kartą jis
pareiškė: Man labiausiai norėtųsi, kad nuo manęs pagaliau atstotų
dėl to mano senelio.
Kitas sovietinis literatūros grandas - bene
pats didžiausias sovietinio režimo liaupsintojas Vadimas Koževnikovas,
iki šiol vadinamas sovietinės literatūros oligarchu. Jis nuolat
skundė savo kolegas centro komitetui ir KGB. Jo knygos, kuriose
literatūros net su žiburiu nerasi, buvo leidžiamos milijoniniais
tiražais, priverstinai verčiamos į visų broliškų respublikų kalbas.
Milijonai rublių plaukė į jo sąskaitą. Taigi šito rašytojo dukra
dabar gyvena JAV, Kolorado valstijoje, ir labai daug rašo apie sovietinio
režimo išsigimimą. Jai iki šiol negali atleisti Rusijos komunistai.
Štai ką visai neseniai apie ją rašė aršus imperininkas, Sovietų
Sąjungos atkūrimo šauklys, laikomas aršesniu patriotu netgi už
V.Žirinovskį, suplakantis savo laikraštyje Zavtra ortodoksinio
komunizmo ir stačiatikybės idėjas Aleksandras Prochanovas: Vadimo
Koževnikovo duktė nuolat pila pamazgas ant sovietinės santvarkos
ir jos laimėjimų. Žodžiu, dergia viską, kas buvo šventa jos tėvui.
Tai klasikinis renegato pavyzdys. Kada vaikai išduoda savo tėvų
ir ištisų kartų tikėjimo simbolius - tai mirtina nuodėmė
Na, o kaip Lietuvoje? Deja, mūsų komunistinių
veikėjų ir kolaborantų vaikai nepasekė Rusijos partinių tūzų vaikų
ir vaikaičių pavyzdžiu. Jie liko iki šiol ištikimi idealams. Išimtis
būtų nebent Stalino saulės nešėjo Antano Venclovos sūnus. Apie
kitus renegatus neteko girdėti.
© 2003 "XXI amžius"
|