| Transporto bendrovės
likimas
Benjaminas ŽULYS
Įstatymo pataisa sukėlė sumaištį
Maždaug prieš 68-erius metus Kaune, dabartinio
Vytauto prospekto pradžioje, buvo pastatyta ir įrengta Kauno autobusų
stotis. Tuomet tai buvo itin pažangus reiškinys iš Kauno autobusai
kursavo į įvairius Lietuvos kraštus, tenkindami tiek miestiečių,
tiek kaimo žmonių reikmes. Per daugelį metų atsirado daugiau maršrutų,
išaugo autobusų parkas jie modernėjo, tobulėjo, ir toliau dirbama
ta linkme. Tik stoties vieta liko ta pati, tas pats ir administracinis
pastatas, iš dviaukščio virtęs triaukščiu. Per tą laiką, dar sovietmečiu,
buvo atlikta vienintelė rimtesnė rekonstrukcija, o šiaip tenkintasi
vadinamaisiais kosmetiniais patvarkymais.
Šiandien Kauno autobusų stotis Kauno keleivinio
transporto bendrovės Kautra sudėtinė dalis. Pagrindinė šios organizacijos
veikla keleivių vežimas vietiniais, tolimojo susisiekimo ir tarptautiniais
maršrutais. Iš Autobusų stoties maršrutai driekiasi į Paryžių, Londoną,
Vieną, Briuselį, Varšuvą, Berlyną, Kopenhagą, kitus užsienio miestus.
Kasdien iš stoties išvyksta apie 400 - 500 autobusų. Be to, Kautros
bendrovė nuomoja įvairios klasės autobusus kelionėms Lietuvoje ir
užsienyje, joje veikia tarptautinė autobusų bilietų pardavimo agentūra,
smulkių siuntinių terminalas. UAB Kautra yra Lietuvos nacionalinės
vežėjų asociacijos Linava ir tarptautinės Europos vežėjų asociacijos
Eurolines narė, be to, įgaliotoji firmos Neoplan atstovė Lietuvoje.
Bendrovės akcijos, kurių nominali vertė siekė
apie 7,5 mln. litų, visą laiką buvo Kauno miesto savivaldybės turtas.
Pernai Kautros apyvarta siekė 27,3 mln. Lt, grynasis pelnas sudarė
pusantro milijono litų. Bendrovėje dirba 440 žmonių.
Bet situacija ima keistis, kai buvo nutarta bendrovę
Kautra privatizuoti. Tai dėsningas šių dienų reiškinys, būdingas
daugeliui stambesnių, itin stambių ar smulkesnių organizacijų. Kautros
įmonė į privatizuotinų bendrovių sąrašą miesto savivaldybėje buvo
įtraukta praeitų metų pavasarį. O privatizavimo aukcionas įvyko
gerokai vėliau sausio pradžioje. Pradinė privatizacijos kaina
buvo dešimt milijonų litų.
Bet prieš šį aukcioną, praėjusių metų gruodį,
Lietuvos Seimas priėmė Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisą,
kurioje sakoma, kad nuosavybės teisė į viešosios transporto infrastruktūros
objektus negali būti perleista kitiems Lietuvos ar užsienio fiziniams
ar juridiniams asmenims. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju
Kautrai priklausanti Autobusų stotis negali būti privatizuojama.
Čia ir susikryžiavo interesų ietys. Antai savivaldybės
Tarybos Socialdemokratų frakcijos vadovas Gintautas Labanauskas,
įgaliotas bendraminčių, siūlė sustabdyti bendrovės privatizavimą,
nes drauge buvo ketinama privatizuoti ir Autobusų stotį, o tai prieštarauja
įstatymo pataisai. Be to, esą privatizavimo sąlygose nėra garantijų,
kad dabartinės stoties vietoje naujieji šeimininkai neįrengs kokio
kazino, prekybos centro ar ko nors panašaus, o pati stotis bus nukelta
kur nors į miesto pakraštį. Esą panašiai atsitikę Alytuje, kai vietoje
buvusios Autobusų stoties išaugo prekybos centras Maxima. Tiesa,
kai kurių specialistų teigimu, tuometinė Autobusų stotis Alytuje
turėjo kelis milijonus litų skolos, kurią prekybos gigantas padengė.
Kaunietiškoje sutartyje nurodyta, kad naujieji
savininkai negali keisti bendrovės veiklos pobūdžio tarptautinių
pervežimų, o apie konkrečią Autobusų stotį nieko nekalbama. Bet,
anot vieno bendrovės specialisto, tie naujieji savininkai gali paleisti
kokius du tris autobusus tarptautiniais maršrutais, ir minėtoji
sąlyga liks nepažeista. O toliau darysią, ką norėsią. Bet miesto
pirmojo vicemero Kazimiero Starkevičiaus nuomone, saugiklių nuo
galimo naujųjų savininkų savivaliavimo yra nemažai. Privatizavus
bendrovę, į ją patenka ir Autobusų stotis. Penkerius metus naujieji
šeimininkai neturės teisės keisti organizacijos veiklos pobūdžio,
tai apsaugos ir jos sudėtinę dalį Autobusų stotį. O vėliau miesto
savivaldybė turėsianti teisę neišduoti leidimo vietoje Autobusų
stoties statyti kitą objektą tai irgi esąs saugiklis.
Ar tie saugikliai patikimi ?
Bet G.Labanausko, kitų privatizavimo priešininkų
nuomone, tuos įvairius saugiklius galima nesunkiai apeiti. Esą Kaune
buvęs ne vienas atvejis, kai pastatomas didelis pastatas, o po to
apsižiūrima, kad tam nėra leidimo, nesutvarkyti kiti dokumentai.
Tokio jau stovinčio objekto šeimininkai ir jų veiklos neprižiūrėję
valdininkai pabarami, kas nors simboliškai nubaudžiamas, ir tuo
viskas baigiasi.
Kautros privatizavimui nepritarė ir Kauno regiono
smulkiųjų ir vidutiniųjų verslininkų asociacija. Jos Verslo aplinkos
analizės komiteto pirmininkas Artūras Mackevičius sakė, kad Transporto
veiklos pagrindų įstatymo pataisa įpareigoja sustabdyti dabartinės
sudėties (t.y. su Autobusų stotimi B.Ž.) privatizavimą.
Vyriausybės atstovė Kauno apskričiai Rasa Noreikienė
tvirtino, kad apskrities pareigūnai neturi įgaliojimų stabdyti privatizavimo.
Čia iškilo kitas dalykas privatizuoti Kautros
bendrovę buvo numatyta praėjusių metų pavasarį, ir tam buvo rengiamasi,
o įstatymo pataisa priimta gruodžio mėnesį. Ne naujiena, kad vėlesni
teisės aktų pakeitimai atbuline data negalioja. Bet vėlgi konkrečiai
privatizuoti bendrovę buvo rengiamasi ir tai padaryta jau priėmus
minėtąją įstatymo pataisą. Tad kas teisus šioje painiavoje? Įdomu,
kad šioje situacijoje vieningos nuomonės neturi ir juristai vienų
nuomonė vienokia, kitų kitokia.
Bet dar įdomiau, kad, kai kurių šaltinių duomenimis,
Kautrai priklausanti Autobusų stotis, dėl kurios kryžiuojasi ietys,
oficialiuose bendrovės dokumentuose nefigūruoja. Ji esą ten įrašyta
kaip administracinis pastatas, o stoties teritorija apie jį pastatui
priklausantis žemės sklypas... Nežinia, kodėl bendrovės specialistai
Autobusų stotį savo dokumentuose apiformino kaip tik taip. Galima
tik spėlioti.
Bet, vienaip ar kitaip, Kautros privatizavimo
aukcionas įvyko numatytą dieną ir valandą. Jame dalyvavo dviejų
anoniminių pretendentų juridinių asmenų atstovai. Vienas jų
už objektą pasiūlė 10 mln. 10 tūkst. litų, kitas 11 mln. 110 tūkst.
Lt. Šioji korta ir mušė. (Priminsime, kad pradinė pardavimo kaina
buvo dešimt milijonų.) Įdomu, kad būsimasis nugalėtojas dokumentus
Privatizavimo tarnybai pateikė likus... vienai minutei iki paraiškų
priėmimo termino pabaigos.
Naujaisiais Kautros savininkais tapo bendrovė
Vinvesta bendrovės Hermio fondo valdymas antrinė įmonė.
Privatizavus UAB Kautra, bus papildytas miesto
Privatizavimo fondas, kuris dabar yra tuščias.
Mes nusiteikę iki galo dalyvauti projekte, tačiau
teisinės rizikos bus įvertintos, sakė Hermio fondo valdymas
kompanijos, kuriai priklauso Vinvesta, generalinis direktorius
Nerijus Dagilis. Pasak jo, gruodį priimti Transporto veiklos pagrindų
įstatymo pakeitimai verčia išanalizuoti situaciją. Tačiau, N. Dagilio
nuomone, tai, kad šio įstatymo pakeitimai draudžia nuosavybės teisę
į autobusų stotis perleisti privačiam kapitalui, greičiausiai nekelia
Kauno autobusų stoties nacionalizavimo grėsmės.
Apie tai, kad dėl Kauno autobusų stoties kilęs
ažiotažas gali kelti grėsmę Kautros privatizavimui, užsiminė Kauno
vicemeras Kazimieras Starkevičius. Pasak jo, jei ne pernelyg didelis
dėmesys Kautrai, jos privatizavimo aukcione tikriausiai būtų sulaukta
ir dalyvio iš Vakarų. Jei dalyvių aukcione būtų buvę daugiau, būtų
buvę galima tikėtis ir aukštesnės kainos, sakė jis. Pasak Kauno
vicemero, Kauno savivaldybės tarybos posėdyje numatoma dar kartą
patvirtinti, kad Kauno autobusų stoties paskirties keisti ir jos
iš esamos vietos iškelti negalima.
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"
|