Pirmasis puslapis
Krikščionybė
   ir pasaulis
Aktualijos
Kultūra
Atmintis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šaltą popietę nenykstančių vertybių oazėje

Vladas VAITKEVIČIUS

Rašytoja Rita Vinciūnienė

Knygos „Trilapis dobilas“ redaktorė Dovilė Zelčiūtė (viduryje) ir pranciškonas tėvas Severinas (dešinėje)

Sausio 9-ąją N-ojo gimtadienio (manau, sukaktuvininkė man atleis, jei išduosiu jos moterišką paslaptį ir pasakysiu tiesą, kad tik 60-ojo) sulaukusi jaunatviškai atrodanti rašytoja, Radvilėnų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Rita Vinciūnienė Maironio lietuvių literatūros muziejuje gausiai susirinkusiems jos kūrybos brangintojams pristatė savo etapinę, šįkart eskizų, knygą „Trilapis dobilas“.

„Šiandien Maironio namuose, - neeilinį kūrybos vakarą pradėjo muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, - svečiuojasi kauniečių mylima prozininkė ir, noriu pabrėžti, mokytoja Rita Vinciūnienė. Antroji miela viešnia – naujoji (septintoji) jos knyga, kurioje, kaip ir ankstesniuose rinkiniuose „Skaudus praregėjimas“, „Tėvo Severino pamokos“, „Sekmadienio kryžkelė“, girdime atviros sielos atodūsį, kalbėjimą iš širdies į širdį“.

Jubiliatė papasakojo apie savo kūrybinį kelią, apie reto vidinio grožio žmogų – vokietį pranciškoną tėvą Severiną, kurį jinai išmokė lietuvių kalbos, ir jis paskui Radvilėnų vidurinėje mokykloje maždaug metus dėstė tikybą ir, galima sakyti, daug padėjo rašytojai visiškai atsiverti Dievui. R.Vinciūnienė sakė esanti be galo dėkinga dvasingajai „Trilapio dobilo“ redaktorei poetei Dovilei Zelčiūtei, tam neskaudžiai pliaukšėjusiam botagėliui, vis raginusiam ją neapsnūsti, kurti, ieškoti meninio žodžio gelmių.

Kad tą gelmę R.Vinciūnienė ne viename savo kūrinyje pasiekė, liudijo aktorės Danutės Juronytės perskaityti saviti ir pavydėtinai įtaigūs autorės eskizai, poetės Aldonos Elenos Puišytės esminis pastebėjimas, kad „Trilapis dobilas“ ir kiti prozininkės kūriniai keri nepaprastu paprastumu, kad negatyvumą juose visada persveria viltis, tikėjimas, meilė ir atradimai.

Džiaugsmingai susirinkusiųjų sutikto tėvo Severino nuomone, R.Vinciūnienė būna ne tik susimąsčiusi, bet ir šmaikšti, žodinga. Ji dalyvavo keliose jo tikybos pamokose, gal jis ir turėjęs kokios nors įtakos rašytojai, bet „Tėvo Severino pamokas“ vis dėlto parašė jinai, o ne jisai. Tėvas Severinas įsitikinęs, kad Ritos „Trilapis dobilas“ yra ramybės iššūkis šiam nerimastingam, triukšmingam, prieštaravimų draskomam pasauliui ir, anot rašytojos, milžino šuoliais žengiančiai moderniai civilizacijai. Tą patvirtindamas perskaitė jos eskizą „Paskelbiau ultimatumą strazdams...“

Knygos dailininkė Jurgita Delonaitė prisipažino įsimylinti kiekvieną savo iliustruojamą poezijos ar prozos leidinį, bet jai ypač artima Dievo, tikėjimo tema, todėl stengėsi, kad „Trilapis dobilas“ būtų jaukių spalvų, patogaus formato, originalios išvaizdos knyga.

„Trilapio dobilo“ redaktorė D.Zelčiūtė sakė esanti laiminga, kad jai buvo patikėta rūpintis šiuo rinkiniu, kuriame tiek daug žalumos, vitališkumo. Gal todėl, kad jo autorė tikrąja to žodžio prasme gimė Antrojo pasaulinio karo apkase, bet išliko, nes stipriai įsikibo į gyvenimą. D.Zelčiūtė jautusi, kad redaguojami rašytojos tekstai skverbėsi į ją ir ją keitė. R.Vinciūnienė leido jai tiesiog begėdiškai „nukandžioti“, t.y. trumpinti, taisyti ir pan., savo kūrinius, bet dėl kai kurių žodžių ar tekstų vietų buvo labai tvirta, neperkalbama.

Humoro ir satyros meistras poetas Aleksas Dabulskis, „Skaudaus praregėjimo“ redaktorius, A.Ruseckaitės paklaustas, kaip jie, humoristai, jautęsi , kai R.Vinciūnienė, 1980 metais debiutavusi humoreskų rinkiniu „Taip susitinkame“, vėliau išsprūdo iš jų glėbio ir, „perbėgusi“ į kitą žanrą, nuėjo dievoieškos keliu, kartais juokais, bet dažniau rimtai teigė viliąsis, kad Rita gal dar sugrįšianti į humorą. Perskaitęs „Trilapį dobilą“, itin dorovingą ir moralią knygą, galutinai patikėjęs, kad rašytojos dievoieška ne poza, o vidinė psichologiškai būtinybė, kuo jis abejojęs redaguodamas „Skaudų praregėjimą“, o vėliau visą laiką galvojęs, kad tėvas Severinas tėra R.Vinciūnienės vaizduotės vaisius. A.Dabulskis sakė, kad apie „Trilapį dobilą“ gerai atsiliepė ir mieste jo užkalbintas poetas Algimantas Mikuta.

Maironio svetainėje ne kartą į klausytojus smelkėsi aukšta Kamilės Mačiulytės smuiko gaida, jai pritarė fortepijonas, kuriuo pasikeisdamos skambino Rima Mačiulienė ir Guostė Tamulynaitė.

Įpusėjus knygos sutiktuvėms, iš rašytojo, žurnalisto, kompozitoriaus, choro vadovo Antano Paulavičiaus 80-mečio minėjimo Kauno įgulos karininkų ramovėje atskubėjęs Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis perskaitė LRS pirmininko Jono Liniausko sveikinimą sukaktuvininkei, įteikė jai įspūdingą gėlių puokštę, perrišo tautine juosta ir palinkėjo Senamiestyje gyvenančiai rašytojai šviesių kūrybos tolių.

R.Vinciūnienė nuoširdžiai padėkojo renginio dalyviams, o leidžiant ką tik pristatytą knygą daugiausia padėjusiems bičiuliams įteikė puodelius, kuriuose įrašyti žodžiai – „Trilapis dobilas“.

Kaunas
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2003 "XXI amžius"