Atnaujintas 2002 m. sausio 4 d.
Nr.1
(1008)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Darbai
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Netekome garbingo prelato

A.A prel. Kazimieras Dulksnys (1910-1935-2001)

Panevėžio vyskupija 2001-aisiais neteko penkto kunigo, vyskupijos patriarcho prelato Kazimiero Dulksnio.
Kazimieras gimė 1910 m. vasario 9 d. Juozo ir Veronikos Dulksnių šeimoje, buvo jauniausias. Be jo dar augo du broliai ir keturios seserys. Ilgaamžiai, bet jau mirę tėvai buvo vidutiniai Skodinių kaimo (Kupiškio parapija) ūkininkai.
Mokėsi K.Dulksnys Kupiškio pradžios ir vidurinėje mokyklose, Rokiškio gimnazijoje, 1928-1931 metais - Kauno kunigų seminarijoje, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos fakultete. 1935 m. birželio 15 d. arkivyskupas Juozapas Skvireckas Kauno Arkikatedroje jį įšventino kunigu.
1935 m. birželio 21 d. kun. K.Dulksnys skiriamas Ramygalos, o nuo 1936 m. sausio 8 d. - Pasvalio vikaru. Ketvertui mėnesių išsiunčiamas į Užpalius vikaru. 1942 m. gegužės 27 d. paskiriamas į Tauragnus parapijos administratoriumi, o 1947 m. gegužės 5 d. perkeliamas į Rokiškį klebonu ir dekanu.
1949-aisiais sovietinė valdžia reikalavo pasirašyti prieš popiežių, kaltino šmeižtu, esą popiežius - karo kurstytojas. Nepasirašė, todėl Rokiškyje negalėjo dirbti. Nepasirašius ir kitiems kunigams, valdžiai nepavyko sukurti tautinės Bažnyčios. 1949 m. rugsėjo 30 d. vyskupas K.Paltarokas paskyrė į Panevėžį, Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios administratoriumi. 1951 m. rugpjūčio 14 d. pakeliamas Panevėžio Katedros kapitulos kanauninku.
1954 m. lapkričio 30 d. įgaliojamas atstovauti Panevėžio vyskupijos reikalams Tarpdiecezinės kunigų seminarijos Ekonominės komisijos posėdyje Kaune.
1957-aisiais sovietinė valdžia mėgino įkišti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją pasaulietį ateistą dėstytoją "auklėti", sekti klierikus. Vyskupui K.Paltarokui priešinantis, kad nebūtų seminarijoje tokio "dėstytojo", ir įgaliotas kanauninkas K.Dulksnys seminarijos posėdy pareiškė nesutikimą. Dėstytojas į seminariją nebuvo paskirtas. Sovietinė valdžia nedovanojo. 1957-aisiais, prieš šv.Kalėdas, Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir jos klebono kan.K.Dulksnio namuose buvo padaryta krata, klebonas suimtas. Nuteistas dvejiems metams kalėjimo, kalėjo Mordovijos lagery. Vyskupas K.Paltarokas 1957 m. gruodžio 16 d. jį pakėlė prelatu.
1959-ųjų lapkritį prelatas grįžo iš Mordovijos, tačiau jam neleido apsigyventi savoje vyskupijoje. 1959 m. gruodžio 4 d. raštu apgyvendinamas Kaišiadorių vyskupijoje, Merkinėje, altaristu. 1962 m. balandžio 4 d. paskyrimu perkeliamas į Nedzingę administratoriumi.
1963 m. birželio 7 d. raštu prel. K.Dulksniui leidžiama grįžti į Panevėžio vyskupiją - jis skiriamas Krekenavos parapijos klebonu. Skatinamas kuo greičiau nuvykti, nes reikia nuraminti Krekenavos parapijiečius, kurie ne tik Vilniun nuvyko, bet ir Maskvą kelis kartus pasiekė, reikalaudami, kad būtų grąžintas iš Krekenavos ištremtas klebonas. O Maskvoje juk lankosi užsieniečiai.
1983 m. sausio 10 d. prelatas tampa kapitulos pirmininku, o gegužės 9-ąją išrenkamas Panevėžio vyskupijos kapituliniu vikaru, nes vyskupas Romualdas Krikščiūnas išvyko iš Panevėžio.
1989 m. balandžio 2 d. vyskupas Juozas Preikšas prelatą paskyrė generalvikaru. Prelatas Katedroje dirbo pastoracinį darbą, ilgėjosi naujų pašaukimų kunigystėn, meldėsi už katalikiškas šeimas, nes jos yra pirmoji seminarija kunigystėn. Lygiavosi kasdieniniu gyvenimu į Kristaus Evangeliją, švietė optimistine asmenybės laikysena ne tik šventėse, bet ir kasdienybėje. Taip jis praėjo ištikimo, garbingo, nuoširdaus 66-erių metų kunigystės gyvenimo kelią, tarnaudamas Dievui ir tėvynei, ir 92-aisiais savo amžiaus metais, iškankintas sunkios ligos, 2001 m. gruodžio 9 d. užgeso Viešpatyje.
"Nuo šiol bus palaiminti, kurie miršta Viešpatyje. Taip, - sako Dvasia, - jie turi atsiilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi" (Apr 14,13).
Prelatas testamente reiškia padėką "visiems už viską gera ką patyriau ar miręs sulauksiu, nuoširdžiai dėkoju, o jei kuo būčiau nusikaltęs, prašau atleisti. Skiriuosi su viltimi vėl su visais susitikti laimingoje amžinybėje".
Velionis buvo pašarvotas Katedros kriptoje. Laidotuvių dieną, gruodžio 12-ąją, palaikai buvo atlydėti į Katedrą. Laidotuvių šv.Mišioms vadovavo vyskupas J.Preikšas. Koncelebracijon įsijungė Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras ir generalvikaras vysk. Juozas Tunaitis, monsinjorai, kanauninkai, kunigai, kurių dalyvavo apie 50. Pamokslą pasakęs kan. Bronius Antanaitis nuoširdžiai kapitulos vardu padėkojo vyskupams, monsinjorams, kanauninkams, kunigams - visiems koncelebrantams, Katedros klebonui, klierikams, giesmininkams, maldininkams, sesei Pranutei, gydytojams, seselėms, išreiškė užuojautą ir padėką giminėms ir visiems geradariams. Gausiai susibūrusieji Katedroje į šv. Mišių auką velionio palaikus palydėjo ir į Katedros kapines. Čia prel. K.Dulksnys palaidotas tarp bendradarbių, o dangun jo vėlę telydi angelai.
Kan. Vytautas Masys ir mons. Juozapas Antanavičius prabilo atsisveikinimo žodžiais.

Kan. Bronius ANTANAITIS

© 2001 "XXI amžius"

 


Prel. Kazimieras Dulksnys

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija