Grupinis teisėjų elito portretas

Valdas Vasiliauskas

Mūsų visuomenę ištikęs visiškas moralinis išsekimas. Ir čia teismai ir teisėjai per septyniolika metų pasidarbavo iš peties, kad žmonės kartu su žlugusiomis viltimis sulaukti teisingumo prarastų tikėjimą pačia valstybe ir jos ateitimi.

Šią savaitę Seimas pagaliau pradeda svarstyti ilgai lauktą Teismų įstatymo pakeitimo įstatymą, dėl kurio jau antrus metus laužomos ietys.

Net buvo kilusi įtampa tarp prezidento ir Seimo, kai parlamentarai įstatymo projektą, kaip pernelyg daug keliantį abejonių, netikėtai išbraukė iš dienotvarkės.

Tai tas atvejis, kai situacija Lietuvos teismuose reikalauja greitų ir ryžtingų permainų, tačiau negalima ir skubėti, kad nebūtų padaryta lemtinga klaida. Ir Lietuvos žmonės vėl liktų apmulkinti. Galbūt – jau paskutinį kartą.

Pirmąkart visuomenė buvo apgauta, kai, atkūrus nepriklausomybę, visa senoji teismų sistema kontrabanda buvo pertempta į naują epochą.

O juk seniesiems „liaudies teismams“ teisingumas rūpėjo kaip pernykštis sniegas – teismai ir įstatymai tebuvo tik partijos politikos įrankis.

Pritaikant socialistinę teisę naujiesiems laikams, ypač daug nuveikė paskutinis Tarybų Lietuvos ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministras Pranas Kūris, kuris pirmąją savo profesinio gyvenimo pusę paskyrė „buržuazinio teisingumo“ kritikai, o antrąją – Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismui Liuksemburge stiprinti.

Profesorių pelnytai galima būtų tituluoti Lietuvos dabartinės teismų sistemos krikštatėviu.

Dabar mūsų visuomenę ištikęs visiškas moralinis išsekimas. Ir čia teismai ir teisėjai per septyniolika metų pasidarbavo iš peties, kad žmonės kartu su žlugusiomis viltimis sulaukti teisingumo prarastų tikėjimą pačia valstybe ir jos ateitimi.

Tačiau ko kito buvo galima buvo laukti iš teisėjų korpuso, perimto iš okupacijos laikų.

„Pranas Kūris, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, aukštos prabos konformistas. Jam aukščiausia valdžia ne įstatymas, o LDDP grupės draugų interesai.

Į Aukščiausiąjį Teismą prezidento nukreiptas įvaizdžiui pagerinti“, – rašė prieš mirtį viena sąžininga teisėja, LDDP laikais išvyta iš Aukščiausiojo Teismo.

Ši pacituota buvusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko P. Kūrio charakteristika – pati nekalčiausia.

Skaitant šios teisėjos, stovinčios Dievo akivaizdoje, kai kiekvienas žodis gali būti paskutinis, todėl įgyjantis testamento vertę, išpažintį, piestu šiaušiasi plaukai: kokie nenaudėliai ir menkystos Lietuvoje vykdo teisingumą.

„A. V., Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas, degradavusi asmenybė, gudrus kyšininkas.

Jo Dievas pinigai. Tai be sąžinės ir padorumo per KGB viršininkavęs sovietiniame Aukščiausiame Teisme, įsitrynęs prie viršininkų ir nepriklausomoje Lietuvoje“.

„J. Š., KGB bendradarbis, su LTSR sportininkais dažnai vykdavęs kaip „sirgalius“.

„Č. J., buvusio patarėjo (prezidento) Andrikio geras bičiulis, padėjęs „reformuoti“ teisėtvarką.

Patekęs į Aukščiausiąjį Teismą per KGB mafiją Lietuvos nepriklausomybės metais už tai, kad nenuteisęs prie Katedros suimtų demonstrantų 1989 metais.

Žinoma, tai padaręs inspiruotas iš šalies geram imidžui sudaryti. Civilinių bylų pirmininku AT paskirtas už tai, kad būdamas AT teisėjas, prezidento naudai išsprendė neteisėtai privatizuotą valdišką butą. Labai silpnas teisininkas, kaip ir jo draugas A. V., nesąžiningas ir nedoras žmogus“.

Tai apie buvusius, LDDP laikų Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Jiems nenusileidžia ir tuomečio Apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų teisėjų žiedas.

„V. M., Apeliacinio teismo pirmininkas. Klusnus LDDP statytinis“. „A. A., kolegų nuomone, kyšininkas, mafijos statytinis“.

„G. S. labai panašus kaip teisėjas A. A.“. „R. M., taip pat kyšininkė". „V. V., nespjaunantis į kyšį“. „A. D. iš Druskininkų atkeltas į Apeliacinį teismą teisėjas, gudrus, turi teisininko galvą. LDDP klano parankinis“.

„R. K. – kyšininkė“. „P. J. – kyšininkas“, „S. G. – senas kyšininkas“. „L. U. - kyšininkė“. „Z. S. - nukreipta A. ir J. kaip žvalgė, kyšininkė, pasišildžiusi rankas doleriais, įsivaikinant beglobius vaikus užsieniečiams“.

„S. L., S. P. ir V. R., gerokai pagerianti trijulė. V. R. Aukščiausiojo Teismo teisėjo R. antroji žmona – chroniška girtuoklė. Šiuo metu lyg ir apsigydžiusi, gydydama nulaužtą koją ir nervus“.

Toks groteskiškas grupinis Lietuvos teisėjų elito portretas buvo nutapytas prieš penkiolika metų, tačiau vargu ar ir dabar jis būtų patrauklesnis – ne vienas čia minimas veikėjas ir toliau sėkmingai teisėjauja, o į „kyšį nespjaunantis“ V. V. yra vienas iš teisminės valdžios vadovų, dažnai besisukiojantis Prezidentūroje.

Uždaras, nuo visuomenės visiškai nepriklausomas ir niekam neatsiskaitantis teisėjų klanas visiškai išsigimė.

Už šio grupinio portreto rėmų liktų absoliuti dauguma dorų Lietuvos teisėjų, kurie kantriai tempia visą sunkaus darbo naštą, tačiau kuriems klano hierarchijoje, dabar pasivadinusioje teismų savivalda, skirtas statistų vaidmuo.

Prisidengdamas teismo ir teisėjų nepriklausomumo principu, šis klanas nė nemano atsiverti visuomenei.

Taip pat – ir rengdamas naująją Teismų įstatymo redakciją, išlaikydamas iniciatyvą ir projekto ruošimo kontrolę savo rankose.

Dabartinis, trečiasis, vadinamas Juliaus Sabatausko variantas galutinai įteisintų šią teisminės valdžios klaninę struktūrą, apimančią ir universitetus (privilegijos mokslininkams darant teisėjo karjerą), ir Prezidentūros kanceliariją (kandidatų į teisėjus antrankos monopolija), ir Konstitucinį Teismą, kurio politizuoti nutarimai susaistytų visus teismus.

Kiekvieną pasiūlymą iš šalies įstatymo projektą rengianti grupė sutinka kaip priešo ataką, tarkim, Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus pastabas ar Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus labai stiprų variantą.

Mat šie pasiūlymai, siekiantys sugrąžinti vienodą teismų praktiką ir Aukščiausiojo Teismo, kaip vienintelio kasacinio teismo, statusą, sunaikintų uždarą, dirbtinai sukurtą Administracinių teismų piramidę.

Kritus šiam korupcijos židiniui, galbūt griūtų ir visas didysis, dabar Lietuvą valdantis klanas.

Štai kodėl šią savaitę pradedamas svarstyti įstatymas kelia tiek aistrų. Tai bus mūšis ne tik dėl teismų sistemos, bet ir visos valstybės ateities.

WWW.lrt.lt

© 2010 „XXI amžius“