|
Karnavalas baigėsi. Kol kas
Petras KATINAS
Šiemetė rinkimų agitacinė cirko karuselė pagaliau
artėja prie pabaigos. Ji paliko kalnus šiukšlių įvairiausių lankstinukų,
netgi brošiūrų ir laikraščių. To šlamšto save reklamavusieji politikai
ir per mėnesį neišsišluos. Ko tik tame propagandiniame šlamšte nerasi.
Antai paksininkai savo agitacinėje brošiūroje bet kuria proga
akcentuoja žodį prezidentas. O jis, žinoma, tiktai vienas vienintelis
tas pats už Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus nušalintasis
R.Paksas. Įdomiausia, kad brošiūroje paskelbtas net kryžiažodis!
Jame, tarp kitų kvailų klausimų, ir toks: Prezidento žmonos vardas.
Čia jau aišku, kad ši naujovė yra paksininkų smegenų centro vadovo,
sąžinės kalinio, kyšio prievartautojo A.Butkevičiaus nuopelnas.
Žino žmogus, ką daro. Juk ne be reikalo ilgą laiką po Rusiją bastėsi.
Išmąstė, kad ne vienas mėgsta kryžiažodžius. Ir neišmes brošiūrėlės
tiesiai į šiukšlių dėžę, kurios jau ir taip perpildytos panašia
įvairiaspalve makulatūra. O šustauskininkai net savąjį laikraštį
išleido. Jame ne tiek agituojama už ubagų karalių ir princus, kiek
keikiama Tėvynės sąjunga, o labiausiai profesorius V.Landsbergis.
Tokiais bjauriais keiksnojimais nesisvaidė net valdžioje esantys
socialdemokratai ar darbiečiai, taip pat valstiečiai. Šie visi
yra labai gudrūs, patys patyli, o nuo pavadžio paleidžia rėksmingus
šunelius. Jeigu kalbėtume apie pasiskelbusius valstiečiais-liaudininkais,
tai jų kandidatai pristatomi kaip kokie šventieji, žinoma, nepamirštant
paminėti visų švenčiausios Kazimiros, kuri su Maskvos pagalba jau
savarankiškai tvarkosi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Moko aptingusius
europiečius, kaip anie turi mylėti ir gerbti Rusiją. Žodžiu, vykdo
savąją užsienio politiką, tuo pastatydama į gana nepatogią padėtį
užsienio reikalų ministrą ir Premjerą, kurie ėmė nedrąsiai lementi,
kad pasidomėsią tuo reikalu, pavyzdžiui, kodėl jau ne vieną kartą
draugė Kazimira, pasikvietusi Kaliningrado vicegubernatorių, aptaria
su juo kažkokius bendrus planus. Bet kokioje normalioje valstybėje
už panašius darbus ministrė bemat būtų išversta iš savo kėdės. Tačiau
šiai damai tokie dalykai nė motais. Ji puikiai žino, kad dabartinė
koalicija tvirtai susirakinusi viena grandine. Tad ir pažadai mažumėlę
paauklėti žemės ūkio ministrę, kad ši nesikištų, kur jai nereikia
ir nepridera, skirti tam pačiam naiviam elektoratui apmulkinti.
Gal ir pakvies Premjeras ant kilimėlio, tik jokiu būdu nebars,
o tiktai patars, kad kitą kartą būtų atsargesnė, darytų viską taip,
kad jokie žurnaliūgos neužuostų.
Apskritai rinkimų kampanija atrodė gana nykiai
ir primityviai. Vien A.Brazausko kas dešimt minučių per Nacionalinį
radiją skambėjęs šūkis Kartu mes galime viską! ką reiškia. O dar
reikšmingesnis jo reklaminis triukas: Rinkite labiausiai patyrusius!
Matyt, reikia suprasti, kad per 50 okupacijos metų šis vaikinas
su savo partija tikrai įgijo geros patirties. Aišku, ir su kuo A.Brazauskas
ragina rinkėjus būti kartu. Su ta pačia sena ir mažumėlę atsinaujinusia
nomenklatūra. Juk ne juokas: tie, kurių pilietinė ir politinė sąmonė
yra televizinio Klausimėlio lygio ir paprastai nuo pat nepriklausomybės
atkūrimo buvę kartu, dabar vis dar tebesižvalgo į darbiečius,
paksininkus, valstiečius. Tai etatiniai socdemų rinkėjai. Nesvarbu,
kad ir anie savi, socialiai artimi, bet vis tiek dalytis valdžia
ir su savais nesinori.
Ir kaip nesižvalgys, jeigu vienas paksininkų aktyvistas,
buvęs sostinės vicemeras Imbrasas žada kone visus aprūpinti pigiais
butais, pradėti visoje Lietuvoje neregėtas statybas, gydytojų algas
sulyginti vos ne su teisėjų ir t.t., ir pan. Žodžiu, gundomi fantastiškais
pažadais ne tik liumpenizuoti visuomenės sluoksniai, jau įpratę
gyventi iš visokių pašalpų ir dotacijų, ir kuriuos vargu ar galima
pavadinti piliečiais, bet ir mokslo paragavę žmonės. Juk kuris gi
nenorėtų gauti teisėjų atlyginimo ar įsikurti už valdiškus pinigus
pastatytame name.
Tiesa, kai kurie sociologai ir visuomenės nuomonės
tyrimų centrų specialistai prakalbo, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį
vyksiančiuose rinkimuose gali būti rekordiškai žemas. Nors visuomenės
nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus direktorius Vladas Gaidys
dėl rinkėjų aktyvumo nusiteikęs gana optimistiškai. Jis išmąstė,
jog rinkėjai paprasčiausiai jau pasiilgo rinkimų, nes paskutinieji
vyko tik 2004 metų rudenį, kai buvo renkamas Seimas. Todėl, anot
V.Gaidžio, tie išsiilgusieji plūste plūs prie balsadėžių. Duok
Dieve, kad taip atsitiktų.
Ypač tragiška padėtis tarp jaunimo. Jau kelinti
metai skelbiama, kad 92 proc. Lietuvos jaunų žmonių absoliučiai
nesidomi valstybės politiniu gyvenimu ir jiems viskas, populiariai
šnekant, dzin. Todėl jaunimo organizacijų tarybos veikėjai ir
vykdė informacinę pilietiškumo kampaniją Man ne dzin. Tiktai vargu
ar kas nors apčiuopiamo iš tos kampanijos išeis. Dabartinis jaunimėlis
jau atpratęs, tiksliau, atpratintas nuo visokių kampanijų ir kur
kas mieliau renkasi alaus barus. Matyt, todėl jauniems žmonėms protus
apšviesti ėmėsi net pats A.Brazauskas tapo Tarptautinių santykių
instituto dėstytoju. Čia jau iš tiesų kažkas nauja šio didžiojo
statybininko ir pragmatiko gyvenimo kelyje.
Neseniai europarlamentaras Aloyzas Sakalas, rašydamas
apie Vasario 16-osios reikšmę, pažymėjo, kad dabartinių Seimo narių
vertybių skalė visiškai kita nei buvo Steigiamojo ir Atkuriamojo
Seimų laikais. Kas tiesa, tai tiesa. Tad ką tada kalbėti apie į
savivaldybių Tarybas besiveržiančių keliais ir alkūnėmis žmonių
vertybių skalę! Išskyrus pigiausios prabos populizmą, jokių vertybių
nerasi. Netgi tariamieji socialdemokratai, kurių rinkimų štabui
vadovavo ne kas kitas, o pats irgi patyręs partinės propagandos
meistras Vyriausybės vadovas, išskyrus bendras frazes, primenančias
skaudančių dantų užkalbėjimus, negalėjo pasiūlyti nieko nauja. Užtat
politiniai marginalai, visokie Tvarkos ir teisingumo skelbėjai,
šustauskininkų rėksnių likučiai ar Lietuvos (teisingiau, LTSR)
liaudies sąjunga Už teisingą Lietuvą, vadovaujama šios grupuotės
garbės pirmininko liaudies rašytojo V.Petkevičiaus, idėjų turi
per akis. Jie dalijo rinkėjams ne alaus butelius, o savo idėjinio
vado epochos kūrinį Durniškes. Ten beveik visi paskelbti kvailais,
netgi buvę partijos bičiuliai brazauskininkai.
Užtat jau pradėjo skaičiuoti pelnus įvairiausios
reklamų agentūros ir televizijos kanalai. Jų kišenės iš tiesų neregėtai
išsipūtė. Aišku, savo dalį gavo ir didžiojo kaimyno viešųjų ryšių
specialistai. Tuo galima neabejoti. Neatsitiktinai vienas iš darbiečių
šulų, buvęs vidaus reikalų ministrus ir uspaskichininkų rinkimų
štabo vadovas Gintaras Furmanavičius, paklaustas, kokie gi viešųjų
ryšių specialistai talkina darbiečiams mulkinti mieluosius darbo
žmones, atsakė, jog, nesuderinęs su tais specialistai, negalįs
skelbti, kokia gi reklamos kontora rūpinasi piliečių protų apdorojimo
reikalais. Eksministras pažymėjo, kad šį kartą, skirtingai nuo buvusių
Seimo rinkimų, apsiribota lietuvių, o ne užsieniečių konsultacijomis...
Štai kaip sulietuvėjo Uspaskicho gvardija! Tačiau specialistai
specialistais, bet ir jų štampuojamų reklaminių klipų bei kito reklaminio
šlamšto nepakako. Į mūšį buvo mesta sunkioji artilerija. Štai Premjeras
ir visas socdemų politbiuras, Seimo pirmininkas pilietininkas
V.Muntianas, metę visus darbus į šoną, iki paskutinės dienos gastroliavo
po Lietuvą. Mat, kaip sakė viena iš labiausiai neišsižadėjusių
principų, į naujosios Klaros Cetkin vaidmenį pretenduojanti socdemų
politbiuro narė Milda Petrauskienė, jokie vaizdo klipai ar šūkavimai
per radiją neatstos to poveikio mieliesiems Lietuvos žmonėms,
kai pats A.Brazauskas su G.Kirkilu eina į žmones, paspaudžia jiems
rankas, vaikučių galveles paglosto. Tačiau vis tiek smagu, kad pagaliau
ta pliurpalynė ir ėjimas į žmones baigėsi. Pirmadienį daugelis
žmonių tikisi atsidusti lengviau. Ištuštės pašto dėžutės, būriai
agitatorių nebevaikščios nuo durų prie durų. Tačiau taip manantiems
ir norintiems pailsėti nuo rinkimų triukšmo džiaugtis dar per anksti.
Prasidės aršios grumtynės dėl merų, vicemerų ir kitų šiltesnių kėdžių.
O kautynės bus nuožmios. Tuo galima nė kiek neabejoti.
© 2010 XXI amžius
|