Apie istorikų svarstymus
dėl Antrojo pasaulinio karo
Neseniai eterio bangomis nemaža kalbėta apie Antrojo
pasaulinio karo pabaigą. Ne vienas istorikų svarstė Vokietijos ir
vokiečių, kaip vienintelių to karo sukėlėjų, kaltę. Tai sovietinė
koncepcija, sėkmingai infiltruota į tarptautinę sąmonę jau nuo Niurnbergo
proceso laikų, kai SSRS atstovas kaltintojas tame buvusių Vokietijos
vadovų teisme užprotestavo Molotovo-Ribentropo pakto duomenų įtraukimą,
o Vakarų šalių atstovai kaltintojai nuolankiai sutiko. Vis dėlto
mes Lietuvoje turėtume dar būti nepamiršę 1989 metų. Baltijos kelio
manifestacijos, pažymint šio nusikaltėliško dviejų totalitarinių
valstybių sandėrio, iš tikrųjų pradėjusio karą, 50-ąsias metines
ir reikalaujant grąžinti tuo sandėriu parduotą Baltijos šalių laisvę.
Nepamirškime ir daugelyje atkurtos Lietuvos valstybės teisinių aktų
įtvirtintos nuostatos apie 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos
karinį smurtą ir agresiją prieš Lietuvą, apie šios okupuojančios
valstybės nuo tada ir vėliau įvykdytus Lietuvoje būtent karo
nusikaltimus. Neprisiminti kitos, greta su Vokietija, Antrojo
pasaulinio karo sukėlėjos SSRS darbų ir atsakomybės tai tebesitęsiantis
Europoje matymo ribotumas, gal ir mąstymo priklausomybė. SSRS nusikaltimai
žmonijai, susiję su Antruoju pasauliniu karu ir veiksmais po to,
prasideda Stalino ir Hitlerio 1939 metų sandėriu, vadinamuoju Molotovo-Ribentropo
paktu.
Vytautas Landsbergis
© 2004 "XXI amžius"
|