|
Tėvynė - nesibaigianti giesmė
Ji gali skambėti kiekvieno širdyje, kiekvienoje bažnyčioje, mokykloje, kiekviename kultūros židinyje, kiekvieno tikinčio lietuvio namuose, nes Antano Paulavičiaus dainos, giesmės, lietuviškos šv.Mišios jau įamžintos garso kasetėje ir kompaktinėje plokštelėje. Taip jo natų leidinys Prisikėlusiai Tėvynei, pasirodęs 2003 metais, aprobuotas Kauno arkivyskupijos, įgavo garsinį pavidalą. Tik ką pasirodžiusi poeto ir kompozitoriaus A. Paulavičiaus kompaktinė plokštelė (rėmėjai - Rasa ir Kazimieras Starkevičiai) turi savitą stilių, labai artimą mūsų aukštaičių nuoširdžiai lyrikai. Negalima nesižavėti jo dainų bei giesmių melodingumu, giliu dvasingumu.
Pateiktoje plokštelėje ir garso kasetėje daug dainų sukurta B.Brazdžionio tekstais. Čia kompozitorius įamžino tautos Pranašo ilgesingą Velykų himną, Kaunui dedikuotą didžiojo Poeto viltį Ypatingai, nuostabaus grožio odę Lietuvos motina, kurią su nepaprastu jauduliu atlieka solistas D. Sadauskas. Todėl ir klausytojas negali nesijaudinti. Arba širdį verianti daina Žalias vėjas ( žodžiai P. Širvio). O kokia tikra poeto mirtis kūrinyje Kūryba (žodžiai Just. Marcinkevičiaus), kaip suplazda Poezijos paukštė ir plasnoja klausytojo širdyje (žodžiai R. Keturakio), koks stiprus jausmas mus jungia su tautos rezistencija dainose Tremtinio sapnas (žodžiai K. Bradūno), Partizano laiškas motinai (žodžiai R. Ylos), ir gili muzikinė išraiška dainoje Aukštam smilčių kalnely (eilės A.Puišytės). Ir paties kompozitoriaus tekstai savo nuoširdumu nenusileidžia kitiems poetams. Jis pats, ištvėręs tremtį, žino, kas yra gimtinė. Todėl dainoje Malda gimtinei meldžia: ...debesėli baltapūki, kur skrendi tu iš namų..., tu paklok man patalėlį - čia užmigsiu amžinai... O jo giesmėje Marija - Aušros žvaigžde atgyja vaikystės dienų gegužinių pamaldų šventas Marijos paveikslas ...Marija, mes kojas tavo ir rankas šventas žaliais berželiais padabinsim...
Visų minėtų dainų, įrašytų skirtingu laiku, atlikėjai yra gerai žinomi mūsų šalyje: Kauno Šv.Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios choras (meno vad. A. Mišeikis), vyrų choras Perkūnas (meno vad. P. Jurkonis), solistai: Vincentas Kuprys, Tomas Ladiga, Danielius Sadauskas, Giedrė Jakelaitytė, Klaipėdos muzikinio teatro solistai Gitana Lapinskaitė ir Artūras Kozlovskis, taip pat paties A. Paulavičiaus vadovaujami žinomi kolektyvai - farmacininkų moterų ansamblis Salvija bei vyrų ansamblis Girių aidas. Profesionalūs ir akompaniatoriai: Lietuvos muzikos akademijos docentė Melita Diamandidi, tos pačios akademijos dėstytoja, žymi vargonininkė Renata Marcinkutė bei talentingas pianistas Povilas Jaraminas, taip pat muzikos ansamblis Ainiai ir kt. Tik įsidėkite plokštelę į grotuvą arba kompiuterį, pasiklausykite ir įsitikinsite, kaip viskas čia meniška, lietuviška ir miela.
Savo lyrinės poezijos muzikos stilių A. Paulavičius meistriškai ir su įkvėpimu perkėlė į svarbiausią sakralinės muzikos formą - lietuviškas šv. Mišias. Taip gimė kūrinys gimtąja kalba, liaudies dainų intonacijomis, išreiškiantis visos tautos jausmus. Tai Pagarba, Meilė, Dėkingumas mūsų kryžkelėse rymančiam Rūpintojėliui. Dievo valia kompozitoriui buvo leista išvengti svetimų intonacijų. Jis savo jautria širdimi išgyveno lietuviškų šv. Mišių Aukos ekstazę.
Daina, giesmė visais amžiais Absoliuto akivaizdoje išreiškė širdžių artumą, tautos minčių ir jausmų bendrumą. A.Paulavičius savo kūryba kaip tik ir siekia to. Todėl reikėtų, kad visi, ypač jaunimas suprastų, kas mums yra giesmė, pakylėta iki maldos. Juk ateina laikas atskirti grūdus nuo pelų, ateina laikas priminti, kas tauru ir gražu.
Norėčiau paklausti, kodėl Lietuvos radijas ir televizija pamiršta nuostabias mūsų tautos dainas? Kodėl eterį užvaldo tik menkavertės dainuškos, kodėl nuolat įnirtingai reklamuojama nelietuviška ir standartinė užsienio estrados muzikantų produkcija? Žinoma, tai labai pelningas šou biznis. Betgi lietuvių širdys ilgisi savos dainos. Todėl aš tikiu ir noriu, kad kiti patikėtų, jog A. Paulavičiaus kompaktinė plokštelė Tėvynė - nesibaigianti giesmė popmuzikos jūroje bus gaivus gurkšnis iš tyro lietuviško šaltinio.
Vytautas Kairys
© 2004 "XXI amžius"
|