Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Valstybė
    ir bažnyčia
Atmintis
Darbai
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Įvertino ir pripažino dvasininko veiklą

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Liepos 6-ąją Prezidentūroje laukiant valstybinio apdovanojimo. Iš kairės: diakonas Andrius Šukys, dr. Aldona Vasiliauskienė, kan. Petras Baltuška ir Utenos rajono meras Alvydas Katinas Kun. Virgilijaus Liuimos nuotrauka

Sekmadienį, liepos 18-ąją, Daugailių (Utenos dekanatas) Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas garbės kanauninkas Petras Baltuška minės 50 metų kunigystės jubiliejų. Per tuos metus atlikti darbai parapijose stiprinant tikėjimą ir dvasingumą, ugdant jaunąją kartą, puoselėjant istorinį – kultūrinį paveldą, plečiant mokslo žinias bei vystant šviečiamąją veiklą nusipelnė valstybinio apdovanojimo – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino, kuris buvo įteiktas liepos 6-ąją – Valstybės dieną – Prezidentūros Baltojoje salėje.

1954 m. rugsėjo 12 d. Tarpdiecezinės kunigų seminarijos Kaune paskutinio kurso klieriką P. Baltušką, bijantis sovietinės valdžios pavojaus, vyskupas Kazimieras Paltarokas įšventino į kunigus (mokslus baigė jau dirbdamas). Seminarijos rektoriaus charakteristikoje rašoma, kad kun. P. Baltuška, pavyzdingas, drausmingas, pasižymėdamas taktu ir drausmingumu, ėjo dekano pareigas ir yra tinkamas dirbti pastoracinį darbą mieste ir kaime bei pedagoginį darbą (Panevėžio vyskupijos kurijos archyvas. Byla. P. Baltuška).

Per pusę amžiaus kunigas trijose parapijose dirbo vikaru: Palėvenėje (1954–1956), Anykščiuose (1956–1964) ir Zarasuose (1964–1970) (dvi dienas dirbo Vyžuonose). Po šešiolikos metų vikaravimo, paskirtas klebonu ir nuo 1970 metų dirba Daugailių parapijoje, tad 2005-aisiais minės 35 metų darbo šiame miestelyje jubiliejų. Be Šv. Antano Paduviečio parapijos, aptarnauja dar dvi parapijas: Vajasiškio (nuo 1990 m.) ir Juknėnų (nuo 1998m.). Kurį laiką teko pavaduoti sergančius kunigus Subačiuje, Karsakiškyje, Antašavoje ir kt.

Kun. P. Baltuškos darbuotėje išskiriama medžiaginė veikla – bažnyčių remontai, statybos darbai bei sielovadinė-dvasinė veikla. Kunigas, tvarkydamas bei remontuodamas architektūrinius paminklus – bažnyčias, atliko ženklius darbus išsaugant kultūrinį paveldą. Statydamas dvasinę – gyvąją Bažnyčią – iškilo ir kaip religinės kultūros puoselėtojas.

Iki skliautų sudegus Palėvenės bažnyčiai (nuo degančio vienuolyno užsidegė bažnyčios stogas) ir ją sovietinei valdžiai užrakinus, kunigas Petras su zakristijonu išgelbėjo Švenčiausiąjį Sakramentą, bažnytinius drabužius. Jis rūpinosi bažnyčiai atstatyti reikalingomis medžiagomis. Klebonas Pranas Masilionis, SJ, lankėsi įvairiose instancijose prašydamas, kad vėl atidarytų pasaulietinės valdžios užrakintą ir užplombuotą bažnyčią, kurią jau buvo suplanavę paversti šokių sale.

Anykščiuose talkino atstatant sudegusį bažnyčios bokštą, prisidėjo prie biusto vysk. A. Baranauskui pastatymo bažnyčioje. Zarasuose apskardino bažnyčią (du tūkstančius skardos lapų sunešė ant nugaros, vėliau – nudažė). Daugailiuose (per karą stogas buvo suvarpytas kulkų, bažnyčioje buvo sprogę net aštuoni sviediniai, tad sudraskytos sienos) per pirmus metus sutvarkė bažnyčios išorę: pats nuskuto sienas, jas atnaujino, vėliau dekoravo bažnyčios vidų, uždėjo naują skardinį stogą. Rengiantis bažnyčios šimtmečio jubiliejui (1983) buvo sudėti langai, padaryti suolai, lubos padengtos stiklo vata, bažnyčios vidus iškaltas lentelėmis, įstatyti antrieji langai. 1985 metais bažnyčia antrą kartą nudažyta. Klebonas sutvarkė bažnytinius drabužius, aprangą procesijų dalyviams ir kitus procesijų reikmenis, nupirko tautinių drabužių, vėliavų, adorantėms padaryti klaupteliai.

Vajasiškyje taip pat remontuota bažnyčia: nudažyta išorė, stogas, sudėtos grindys, dveji langai, lubos apšiltintos vata.

Juknėnuose, uždarius vaikų lopšelį–darželį, kun. P. Baltuškos rūpesčiu įrengti maldos namai-koplyčia.

Jaunas kunigas atsidūrė valdžios akiratyje, kai 1963-iaisiais kartu su dekanu kun. Jurgiu Žitkevičiumi sveikatos apsaugos ministrui parašė raštą, kad Anykščių ligoninėje kunigai negali aptarnauti tikinčiųjų. O vėliau nebuvo nė vieno oficialaus rašto, rašyto valdžiai, po kuriuo kunigas Petras nebūtų pasirašęs ir nebūtų rinkęs parašų Panevėžio vyskupijoje: dėl Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grąžinimo, dėl Vilniaus Arkikatedros, dėl vysk. Julijono Steponavičiaus ištrėmimo, dėl nuteistų kunigų Sigito Tamkevičiaus, Alfonso Svarinsko, Juozo Zdebskio bei kitų. Ši veikla – tai kun. P. Baltuškos dvasinės kovos su okupantais išraiška.

Kunigo organizacinei veiklai priskirtinas savanorių pagerbimas, ne vieno kryžiaus pastatymas, paminklų atstatymas, koplytstulpis prie Baibių (Zarasų r.) pagrindinės mokyklos. Jis nuo 1990 metų dėstė tikybą Daugailių, vėliau ir Vajasiškio, Baibių bei Radeikių mokyklose. Klebono iniciatyva 1992-aisiais Daugailių pagrindinėje mokykloje įkurtas tikybos kabinetas. Kunigas – aktyvus mokyklose vykstančių renginių dalyvis, džiaugiasi net ir mažiausiais mokinių laimėjimais. Palaiko ryšius su ne viena šalies mokykla, žymiais žmonėmis tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje.

Nuo 1965 metų kun. P. Baltuška pradėjo susirašinėti su Romos popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) pirmininku kun. Antanu Liuima, SJ, jo prašomas siuntė į Romą knygas lituanistikos bei istorinėmis temomis, žodynus (išsiuntė apie 2000 knygų). Susirašinėjimų ratas plėtėsi – ir dabar palaiko ryšius su žymiausiais Daugailių krašto žmonėmis.

Garsindamas Daugailių parapijos žmones, diegdamas dvasingumą, skelbia straipsnius „XXI amžiuje“, „Katalikų pasaulyje“, „Utenyje“, jubiliejiniuose bei moksliniuose renginiuose skaito pranešimus, sako pamokslus. Reikia pasakyti, kad kunigas rūpinasi katalikiška spauda, užsako ją ne tik sau, bet ir parapijiečiams (parapijos vaikams užsako „Kregždutę“, ypatingą dėmesį skiria „XXI amžiui“).

Išskirtini kunigo darbai įamžinant arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 05–1957 11 08) vardą. Arkivyskupas paskelbtas Dievo Tarnu – jam užvesta beatifikacijos byla. Kun. P. Baltuška straipsniais spaudoje, pranešimais konferencijose, pamokslaudamas bažnyčiose atlieka svarbų mokslinį bei šviečiamąjį darbą, kad mūsų tautoje kuo greičiau ir plačiau taptų žinoma M.Reinio asmenybė, kuo greičiau sulauktume Beatifikacinės bylos rezultatų ir mūsų tauta greta Šventojo Kazimiero, Palaimintojo Jurgio Matulaičio turėtų oficialiai pripažintą Palaimintąjį o vėliau ir Šventąjį Mečislovą Reinį. Garbės kan. P. Baltuškos iniciatyva Daugailių bažnyčios šventoriuje arkiv. M. Reiniui supiltas simbolinis kapas, pastatytas kryžius, padarytas biustas, užrašyti atsiminimai, tvarkoma arkivyskupo tėviškė Madagaskare (Utenos – Zarasų r. riba), Utenos savivaldybėje įkurta Arkivyskupo M. Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisija (kun. P. Baltuška – vienas aktyviausių komisijos narių) bei fondas, dar sovietmečiu surinkta ir išsaugota nemaža eksponatų.

Kun. P. Baltuška surinko daug vertingų eksponatų, tapusių pagrindu Daugailių pagrindinės mokyklos muziejui (muziejų tvarko istorijos mokytoja Rita Jurkevičienė).

Garbės kanauninkas – aktyvus Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys. Skaito pranešimus mokslinėse konferencijose. Be renginių jau minėtam arkiv. M. Reiniui, yra skaitęs pranešimus apie kunigus J. Prunskį, A. Liuimą, J. Čepėną; kalbėjo konferencijose, kituose renginiuose, apie Daugailių krašto žymias asmenybes yra sukaupęs ir parengęs mokslinės medžiagos, kuria mielai dalijasi su tyrinėjančiaisiais ar besidominčiaisiais šia tematika. Dėl kunigo šviečiamosios veiklos, jo iniciatyva, be jau minėtų asmenybių, iškelti Kvikliai, Miškiniai, Čepėnai.

Nuo gimnazijos laikų pradėjęs kaupti knygas, dabar jų turi per 15 tūkstančių. Kun. P. Baltuškai talkinant, dienos šviesą išvydo per dešimt knygų (Gerhardo Krolio „Jėzaus pėdomis“, Lelote „Gyvenimo problemos sprendimas“, „Arkivyskupas Mečislovas Reinys“ ir kt.).

Didžiulį šviečiamąjį ir ugdomąjį darbą atlieka itin prasmingi kunigo pamokslai, liudijantys dvasininko erudiciją, ne vienas jų išspausdintas periodinėje spaudoje. Kun. P. Baltuška geba į pamokslus įterpti poezijos posmų, literatūrinių pamąstymų, nūdienos aktualijų.

Bažnytinė vadovybė, įvertindama kun. P. Baltuškos nuopelnus, 2001 m. spalio 15 d. suteikė garbės kanauninko titulą.

Apie kun. P. Baltušką rašyta rajoninės bei respublikinės spaudos puslapiuose, kalbėta mokslinėje konferencijoje „Rytų Lietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika”. Pranešimas „Kanauninkas Petras Baltuška –religinės kultūros puoselėtojas” išspausdintas straipsnių rinkinyje „Rytų Lietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika” (Vilnius, 2002. P. 305–329).

Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios garbės kanauninkas kun. P.Baltuška – pasiaukojanti, Dievo meilę liudijanti asmenybė, atliekanti reikšmingų darbų mokslo bei kultūros srityse. Jis tapo pavyzdžiu ne vienam šio krašto jaunuoliui, pasirinkusiam dvasininko kelią ar įvairias pasaulietinės veiklos sferas.

Tad Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas garbės kanauninkui kunigui P.Baltuškai yra prasmingos dvasininko veiklos įvertinimas ir pripažinimas.

© 2004 "XXI amžius"