|
Kas sulipdys sudužusį puodą?
Petras KATINAS
Kad ir kaip baigtųsi dar vienas politinis skandalas dėl trijų Seimo narių V.Andriukaičio, V.Kvietkausko ir A.Vidžiūno, kuriuos Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba apkaltino ėmus kyšius iš Rubicon group bendrovės valdybos pirmininko A.Janukonio, bet nėra abejonės, kad šiuo skandalu pasinaudos (ir jau naudojasi) ne tik radikaliosios populistinės jėgos pačioje Lietuvoje, bet ir mūsų nedraugai užsienyje. Matyt, nereikia priminti, kokiame užsienyje. Tame pačiame, kur dabar liejamos graudžios ašaros dėl priesaikos sovietinei armijai neišdavusio R.Pakso ir geriausios Maskvos draugės K.Prunskienės. Tiesa, vis mažiau kyla abejonių, kad visas šis politikos triukšmas, kurį kai kas vadina tragikomedija, buvo surengtas specialiai, siekiant paveikti rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų rezultatus. Visai nesvarbu, jog STT direktorius Valentinas Junokas be paliovos aiškina, kad jokio politinio užsakymo nevykdęs, kad jo tarnyba atlieka tik įstatymais numatytą darbą ir niekada nesiderina prie jokių rinkimų, nesistengia kam nors įtikti ar patikti. Tai, kad kaltinimai kyšio paėmimu parlamentarams buvo politinis susidorojimas ne tik su įtariamaisiais, bet ir siekimas diskredituoti Seimą kaip valstybės instituciją, iš dalies parodo ir balsavimas Seimo laikinojoje komisijoje, kuri balsų dauguma rekomendavo parlamentui leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris įtariamuosius korupcija kolegas. Komisija sutiko, kad būtų duotas leidimas patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip būtų suvaržytos jų laisvės, išskyrus kardomąsias priemones. Beje, įtariamieji patys ne kartą prašė, kad būtų panaikintas jų parlamentinis imunitetas, o teisėsaugos tarnybos kuo greičiau galėtų atlikti tyrimą. Prieš leidimą patraukti korupcija įtariamus kolegas V.Andriukaitį, V.Kvietkauską ir A.Vidžiūną baudžiamojon atsakomybėn balsavo laikinosios komisijos nariai R.Šukys, N.Medvedevas, G.Purvaneckienė ir pats komisijos pirmininkas A.Salamakinas. Tačiau septyni komisijos nariai palaikė Generalinės prokuratūros reikalavimą. Tai, kad net tarp komisijos narių buvo tokių, kurie norėjo pasinaudoti susidariusia situacija, ypač parodė komisijos nario, vieno socialdemokratų partijos vadų J.Bernatonio pozicija. Jis balsuojant dėl komisijos išvadų susilaikė ir prieštaravo, kad būtų panaikintas Tėvynės sąjungos frakcijos nario A.Vidžiūno neliečiamumas. Taigi komunistiniu ortodoksu vadinamas J.Bernatonis dar kartą pademonstravo sugebėjimą laviruoti bet kokiose aplinkybėse. Tik neaišku, kokiais tikslais. Negi J.Bernatonis aukotų savo parteigenosą Vytenį? Šioje istorijoje yra dar vienas gana įdomus dalykas, į kurį atkreipė dėmesį politikos apžvalgininkas V.Vasiliauskas. Aišku, atkreipė ir kiti, bet viešai prabilo kol kas tik jis vienas. Labai keista, jog šią parlamentarų bylą tirti pavesta rusei prokurorei Frolovai, kaip ir rusas prokuroras tiria Mažeikių naftos bylą. Vargu ar tai tiktai paprasti sutapimai. O dėl STT vadovo V.Junoko, tai šis sovietinio OBChSS (kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu) veteranas irgi iš tos pačios kompanijos. Taigi Seimas po kelias valandas trukusių batalijų atmetė laikinosios komisijos siūlymą leisti patraukti tris Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn. Tokį sprendimą lėmė valdančiosios Socialdemokratų partijos pozicija, su kuria keistai sutapo ir opozicijoje esančių liberalcentristų nuostata. Nepaisant to, kad Seimo pirmininkas A.Paulauskas ragino parlamentarus leisti tris įtariamuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes tik taip pavyktų nustatyti tiesą, socialdemokratai jo balso neišgirdo. Senųjų ir naujųjų nomenklatūrininkų partija žaidžia kažkokius tik jai vienai žinomus žaidimus. Kad įvyksta tokie žaidimai, vėliau pripažino ir Seimo Pirmininkas, tik sakė nežinąs, ko jais siekiama.
Na, o įtariamasis V.Andriukaitis po balsavimo dar kartą pademonstravo sugebėjimus padaryti sau reklamą. Jis ne pirmą kartą atsisakė Seimo nario mandato, pareikšdamas, kad nori, jog teisėsaugos pareigūnai galėtų jį apklausti kaip socialdemokratą ir paprastą pilietį, neturintį parlamentaro imuniteto. Pasak V.Andriukaičio, jis tuo žingsniu stengiasi apsaugoti Seimą nuo kompromitavimo ir siekia pats apginti savo garbę. Tokį savo partijos bičiulio žingsnį labai gyrė Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, pareiškęs, kad V.Andriukaitis vyriškai eina nuogas į dilgėles. Tiesa, ne visai nuogas. Mat parlamentaras sakė dar iki liepos 20 (pareiškime atsistatydinimo datą nurodė netgi liepos 28-ąją) dienos jis būsiąs labai reikalingas Seimui, nes turįs atlikti keletą gerų darbų Lietuvai. Vienas jų pateikti aukščiausiajai valdžiai ir teisėsaugai Mažeikių naftos privatizavimo bylos jo surinktą medžiagą. Tai aiškiai teatralizuotas gestas, siekiant parodyti daliai visuomenės, koks jis yra kovotojas už teisybę, bet svarbiausia įgelti Tėvynės sąjungai, kuri vienintelė maišo ne tik socialdemokratų, bet ir jų būsimųjų sąjungininkų (ar šeimininkų) V.Uspaskich darbiečių kortas. Aišku, V.Andriukaitis per tas įtemptas dienas nė nesirengia analizuoti Mažeikių naftos galimą perėmimą į Lukoil ar Gazprom rankas, t.y. į absoliučią Rusijos priklausomybę.
Tačiau nelabai ir svarbu, ar atsidurs įtariamieji Seimo nariai teisme ar ne. Tikslas pasiektas. Dabartinis Seimas dar kartą diskredituotas, visuomenėje sukelta sumaištis: paprastam žmogui lieka neaišku, ar kalti tie trys Seimo nariai, ar gavo visišką indugenciją. Radikalai trina rankas ir ploja katutėmis. R.Paksas ir K.Prunskienė vėl pradėjo savo vojažus po Lietuvos miestus ir kaimus. Jeigu nušalintasis prezidentas R.Paksas įkūrė savo vardu pavadintą koaliciją Už tvarką ir teisingumą, tai nuo jo nė per milimetrą stengiasi neatsilikti bičiulė K.Prunskienė. Savo juoduoju arkliuku ji pasirinko žemdirbius ir pažadėjo dar du kartus apkeliauti Lietuvą. Ji paskelbė sparčiai kurianti Kazimiros Prunskienės Seimo rinkimų koaliciją, kurios pagrindinis dėmesys bus skiriamas kaimo problemoms. Belieka tiktai pasigailėti to Lietuvos kaimo, kurio palankumo siekia raudonoji trijulė R.Paksas, K.Prunskienė ir, žinoma, V.Uspaskich, nė vienas jų nežinantis tikrųjų kaimo problemų. Jeigu V.Uspaskich ir R.Paksas deklaruoja laimėti daugumą būsimajame Seime, tai gintarinės ledi planai mažumėlę kuklesni. Ji pasitenkintų tik 25 Seimo narių mandatais. Pasak jos, šio tikslo siekti jai padės K.Bobelis, dar keli krikščionys demokratai, Lenkų rinkimų akcija. Apie pagalbą iš rusų tautinės mažumos ekskandidatė kažkodėl kukliai nutyli.
Liepos pradžioje lankydamasis Kauno rajone R.Paksas paskelbė, kad jo ateities planai kur kas didesni. Tiesiog grandioziniai, kurių galėtų pavydėti net rusų oligarchas. Pirmiausia pasiekti, kad Lietuva pagal korupcijos lygį patektų į pasaulio skaidriausių valstybių penketuką
Tikriausiai visi buvusieji SSKP gensekai karste apsiverstų, išgirdę apie skrajojančio Rolando planus, prieš kuriuos nublanksta visi jų skelbti istoriniai penkmečiai ir septynmečiai. Bet ir to dar maža. R.Paksas pažadėjo įkurti dvejus parlamento rūmus, nes nuo to priklausys, kad visiems Lietuvoje būtų gera gyventi. Prie tos gerovės prisidės ir Pakso-Mazuronio planuojamas apskričių panaikinimas, ir Lietuvos suskirstymas į keturis regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ir Žemaitiją. Tas regioninis suskirstymas atsispindi ir erelių partijos, tapusios, anot vieno šmaikštaus politologo, šlapių vištų partija, herbe, kuriame keturios žvaigždės simbolizuoja keturis Lietuvos regionus. Beje, iš vieno paksininkų Liberaldemokratų partijos aktyvisto jau teko girdėti, jog regionams bus suteiktos labai plačios autonominės teisės. Na, panašios į tas, kokios buvo Sovietų Sąjungos autonominėse respublikose. Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokie planai tėra tiktai vis labiau nusišnekančio erelio svaičiojimai. Tai viena iš valstybės griovimo formų, labai panaši į tą, kuri vyko pirmaisiais atkurtosios nepriklausomybės metais kuriant Pietryčių Lietuvos vadinamąją lenkų autonomiją. Bet kodėl gi neskelbti tokių utopijų, jeigu Konstituciją paniekinusio politinio marginalo šalininkų ir gerbėjų agresyvumas ir fanatizmas tapo panašus į kažkada Rusijoje klajojusius įvairaus plauko apsišaukėlius pranašus, pavadintus klikušomis? Kitaip tokių ir pavadinti negalima. Juk šiomis dienomis kažkoks Mečys Miknevičius, R.Pakso koalicijos Kauno regiono koordinacinės tarybos pirmininkas, savo stabą pavadino
Dievu(!)
Vykstant tokiems dalykams, jokiu būdu negalima pavydėti pradėjusiam eiti savo pareigas aštuntajam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui. Tiesa, Prezidento priešininkai, jau nekalbant apie įvairias žvaigždžių ir planetų išsidėstymo žinoves, pasivadinusias astrologėmis, ėmė pranašauti, kad V.Adamkaus laukia sunki dalia, netgi katastrofa, nes Prezidentas, skaitydamas priesaikos tekstą, mažumėlę suklydo, o priesaikos tekstą patvirtinant Konstitucinio Teismo pirmininkui E.Kūriui pasirodė, kad Seimo kanceliarijos parengtame parkeryje nėra rašalo
Žinoma, tai nieko nereiškiančios smulkmenos, bet keista, kad ir iš jų sugebama išpešti politinės naudos. Galima neabejoti, jog panašaus blusinėjimo Prezidentas susilauks jau artimiausioje ateityje.
Iš įvairių pakampių jau pasigirdo piktas šnypštimas dėl tris mėnesius laikinai ėjusio Prezidento pareigas Artūro Paulausko kalbos V.Adamkaus inauguracijos ceremonijoje. Pirmiausia K.Prunskienei, R.Pakso mylėtojams ir daliai socialdemokratų labai nepatiko A.Paulausko žodžiai, kad jis esąs laimingas, jog gali grąžinti valstybės vairą į padorias rankas. Taip pat ir tai, kad A.Paulauskas pažymėjo, jog R.Pakso priesaika buvo netikra, kaip buvo netikra ir pagalba valstybės Konstitucijai. Jis taip pat apgailestavo, kad R.Paksą išrinkę žmonės tapo lengvatikiais ir tam tikros politinės jėgos netruko pasinaudoti tokiais žmonėmis. Nežinia, kodėl taip nervinasi pralaimėjusieji. Juk ir premjeras A.Brazauskas nedviprasmiškai pareiškė, kad V.Adamkus tampa ne tik Konstitucijos, bet ir demokratijos garantu.
Tokie palankūs aukščiausių valstybės pareigūnų vertinimai, aišku, turėtų nuteikti optimistiškai. Bet nereikia būti dideliu pranašu, kad suprastum, jog prezidento V.Adamkaus laukia tikrai nelengvi uždaviniai. Bent jau artimiausiais mėnesiais tikėtis pasiekti visuomenės vienybės ir santarvės, kad ir minimalios, nėra prasmės. Ką kalbėti apie paprastus žmones, jeigu atvirai nesutaria netgi valdžios institucijos. Ir ta priešprieša tiktai dar labiau didės artėjant Seimo rinkimams. Ji bus kurstoma visais įmanomais būdais. Be abejo, bus dar labiau išpūstas ne tik trijų Seimo narių skandalas. Atrodo, bręsta dar didesnis. Jau beveik atvirai kalbama, kad keli Seimo nariai įsipainioję į kur kas bjauresnę avantiūrą. Esą kai kurie Baudžiamojo kodekso straipsniai buvo priimti pagal mafijos kontrabandininkų karaliumi vadinamo A.Karaliaus, dabar kol kas sėdinčio Lukiškėse, reikalavimus ir rekomendacijas. Bet ir tai dar ne viskas. Jeigu Generalinė prokuratūra bei STT ir toliau knaisiosis ieškodami Seimo narių juodų darbų, tai, be abejo, pastarieji iškels ir klausimą dėl, švelniai kalbant, ne ką baltesnių teisėsaugininkų, prokurorų ir teisėjų. Pirmiausia paklaus, kodėl ir už kiek buvo paleisti už rankos sučiupti stambiausią Lietuvoje narkotikų siuntą gabenę jau seniai žinomi du banditai. Prokurorai lemena, kad už piniginį užstatą. Beje, tokio masto narkomafijos tūzams šitokio dydžio užstatas tolygus keliolikai centų. Abu pasižadėję niekur neišvykti mafijos krikštatėviai jau kitą dieną ramiausiai išvyko nežinoma kryptimi. Visi šie skandalai, be abejonės, grindžia kelią į valdžią V.Uspaskich radikalams bei gatvės rėksniams. Tad jau netrukus Prezidentas gali susidurti su dilema tvirtinant naująją Vyriausybę ir Premjerą. Ir netgi labai norėdamas, jis negalėtų nepatvirtinti būsimuosius Seimo rinkimus laimėjusių kandidatų į Vyriausybę. Šiaip ar taip, V.Adamkus ne R.Paksas ir jam Konstitucija yra šventas dalykas. O tikėtis, kad supainiota ir pati susipainiojusi visuomenė per du tris mėnesius atsipeikės, gali nebent didžiausi optimistai.
Be abejonės, tautiečių, kaip ir Prezidento, laukia dar didesni siurprizai. Belieka tikėtis, kad iš palyginti jaunų ir energingų, pakankamai gerai visuomenei žinomų prezidento V.Adamkaus patarėjų suburta komanda sugebės ne tik atstatyti Prezidentūros reputaciją, kurią į purvą sumynė nušalintasis prezidentas R.Paksas ir nežinia iš kokių pasviečių ištraukti patarėjai R.Ačas, G.Šurkus ir dauguma kitų. Todėl visiškai galima pritarti Lietuvos žinių dienraščio apžvalgininkui, pareiškusiam, kad sugrįžusiam prezidentui V.Adamkui teks ne tik atkurti erelių partijos suterštą pasitikėjimą Prezidentūra, bet ir iš paskutiniųjų šukių mėginti surinkti visiškais niekais virtusį partijų, Seimo, teisėsaugos prestižą. Padėjusiam atvesti Lietuvą ES ir NATO glėbin V.Adamkui teks pamėginti tapti Prezidentu, parodysiančiu žmonėms, kad valstybės institucijos dirba jiems, o ne atvirkščiai.
© 2004 "XXI amžius"
|