|
Kodėl mums turėtų būti brangios
Kauno senosios kapinės?
1847 metais Kaune įsteigtos dabar vadinamos Senosios kapinės - tai mūsų gyvosios Lietuvos istorijos dalis. Čia atsispindėjo ir to meto miesto gyventojų konfesinė sandara. Didžiausią kapinių dalį - centrą užėmė katalikų sklypas, pietinė dalis buvo paskirta stačiatikiams, šiaurinėje dalyje buvo laidojami evangelikai, o šiaurės rytuose - musulmonai.
Šiose kapinėse laidojo ir Pirmojo pasaulinio karo aukas, čia amžinojo poilsio vietą rado ir Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai. Lėktuvų propelerių kryžiai žymėjo čia palaidotus žuvusius karo lakūnus. Netoli jų laikinai buvo palaidoti mūsų tautos didvyriai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Prie pagrindinio kapinių tako kairėje pusėje 1939 metų rugsėjį buvo supiltas kauburėlis ilgiausiai prie vykdomosios valdžios vairo išbuvusiam Juozui Tūbeliui. Šiose kapinėse buvo palaidotas vienas iškiliausių lietuviškų lėktuvų konstruktorių Jurgis Dobkevičius, daug mūsų krašto kultūrai nusipelniusių darbininkų, sovietinio didvyrio Čeponio gaujos nužudytos Elena Spirgevičiūtė ir Stasė Žukaitė. Jų antkapiniame paminkle buvo įrašyti labai prasmingi žodžiai: Tragiškai žuvo, gindamos mergaitės garbę. Jums kankinių vainikas - mums tautos garbė. Dabar E.Spirgevičiūtė yra viena iš kandidačių į Bažnyčios palaimintąsias. Šiaurinėje kapinių dalyje palaidotas nepriklausomybės kovose išgarsėjęs pirmasis mūsų kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, kurio kapavietė, deja, iki šiol nesurasta.
Šioje kapinių žemėje ir dabar ilsisi žuvę 1941 metų birželio sukilėliai, narsiai kovoję prieš sovietinius okupantus.
Šiose kapinėse buvo pastatyta daug gražių antkapinių paminklų, susijusių su mūsų kraštui nusipelniusių žmonių gyvenimo nuotrupa. Skulptoriaus V.Grybo sukurtas paminklas puošė lietuviškos mokyklos kūrėjo J.Vokietaičio kapą, pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą 1936 metais buvo pastatytas Dariaus ir Girėno mauzoliejus. 1930 metų liepą nežinomų karių, kritusių kovose ginant mūsų žemę, kapo vietoje buvo pastatytas dailininko Stasio Stanišausko sukurtas paminklas Žuvome dėl Tėvynės. Jis atidengtas spalio 27-ąją, minint Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių dieną.
Taigi šios kapinės žadino čia ateinančius žmones išlikti stiprius savo dvasia, neprarasti ryšio su praeitimi, su savo šaknimis, su savo istorija. Tas praeities žingsnių aidas su tikėjimo ir vilties išlikimu ypač čia reiškėsi sovietinės okupacijos pokario metais per mirusiųjų pagerbimo dieną - Vėlines. Vėlinės virsdavo gyvąja dvasine rezistencija, protestu prieš Lietuvos okupaciją. Šių įvykių sūkuryje teko dalyvauti ir man. 1955 metais, Vėlinių išvakarėse, su savo pogrindiniu jaunimo būreliu organizavau šiose kapinėse nelegalią talką. Tvarkėme lietuvių karių bei lakūnų kapus, o per pačias Vėlines aktyviai dalyvaudavome patriotinėse manifestacijose.
Šie žmonių sambūriai su savo protesto akcijomis gąsdindavo sovietinį okupantą - buvo pradėtas naikinti paminklas Žuvome dėl Tėvynės: 1956 metais iškapoti užrašai, heraldiniai bareljefai. Toliau - aptvertas aukšta tvora ir galiausiai visai sunaikintas. 1959 metais sunaikintos ir visos kapinės - visas čia buvęs tautos istorinis kultūrinis paveldas.
Atgimus Lietuvai, Kaune buvo įkurta įmonė Palikimas, kuriai vadovavo didelis savo krašto kultūros mylėtojas Jonas Voronavičius. LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 6 d. potvarkiu minėta įmonė įpareigota buvusiose Karmelitų, o dabar - Senosiose kapinėse atstatyti karinio paveldo objektus ir karių kapus.
Paminklas Žuvome dėl Tėvynės atstatytas 1994 m. spalio 28 d., o jo apdailos darbai baigti 1995 metų pavasarį. Atstatymo autoriai - skulptorius Robertas Antinis, dailininkas Ričardas Bankauskas, inžinierius Kęstutis Linkus.
Taip pat išvalyta atrasta nesunaikinta Dariaus ir Girėno mauzoliejaus požeminė dalis. Ketinta ją apgaubti stikliniu gaubtu įrengiant joje mūsų lakūnų didvyrių priminimo ženklus.
Renovuojant šias kapines, planuota jose pastatyti paminklą pokario Lietuvos partizanams, beveik dešimt metų priešinusiems sovietinei okupacijai. Čia taip pat turėjo būti pastatytas paminklas generolui Silvestrui Žukauskui, kuris, sumaniai vadovaudamas Lietuvos kariuomenei, nugalėjo lenkus prie Širvintų ir Giedraičių, išspręsdamas tuo pačiu ir Lietuvos likimą, jos nepriklausomybę. Projektuota pastatyti paminklą musulmonų kapų dalyje narsiam 1941 metų sukilėliui A.Tugan-Baranauskui.
Lengvabūdiškai likvidavus įmonę Palikimas, šie planai, deja, nebuvo įgyvendinti. Ar ne laikas vėl sukrusti? Minėti paminklai tikrai prisidėtų prie mūsų dvasinės kultūros ugdymo, prie istorinės atminties išsaugojimo. Gal reikėtų atgaivinti ir minėtą įmonę, kuri rūpintųsi ne tik paminklų statyba, bet ir jų priežiūra.
Dabar Senųjų kapinių svarbiausias akcentas paminklas Žuvome dėl Tėvynės, turintis ne tik vietinę reikšmę. Jis simbolizuoja visus, žuvusius dėl Lietuvos, žuvusius, kad mes būtume gyvi - tai ir nepriklausomybės laikų kariai, savanoriai, ir sukilėliai, ir pokario partizanai, ir 1991 metų sausio 13-osios bei Medininkų aukos. Šiam paminklui gyvybės teikė nuo 1994 metų prie jo reguliariai aukotos šv. Mišios. Jas aukojo, pritraukdamas didelius žmonių būrius, buvęs Šv. Kryžiaus bažnyčios parapijos klebonas kun. Algimantas Keina. Po jo išvykimo ši graži tradicija nutrūko. O reikėtų ją vėl atgaivinti. Čia, mano nuomone, turėtų iniciatyvą parodyti naujasis minėtos parapijos klebonas, kuris taip pat pasižymi nemažu veiklumu.
Šiuo metu paminklas tarsi šaukiasi mūsų pagalbos, ypač miesto savivaldybės, kuriai, kaip atrodo, tas visai nerūpi. Jo gyvastis nerūpi ir šalia esančiai Vinco Kudirkos vidurinei mokyklai. Jos mokiniai, kaip ir visa mokyklos bendruomenė, prižiūrėdama paminklą, šitaip galėtų realizuoti pilietinio patriotinio ugdymo uždavinius. Tai padėtų formuoti mokinių asmenybę, jų tautinę savigarbą. Čia galėtų atsirasti ir naujos mokyklos tradicijos minint ryškius Lietuvos istorijos puslapius.
Dabar vienišas paminklas Žuvome dėl Tėvynės dažnai išniekinamas: piktos rankos buvo nuplėštas vienas Vyčio kryžiaus ženklas, dabar jau nėra trijų šių heraldinių bareljefų, apdaužyti viršutiniai jo kampai, vis atsiranda teplionių žymės... Kada pažeidžiamos sovietinių karių ar žydų kapinės - prabylama visu balsu, o čia - tik tyla... Tą tylą praėjusiais metais lyg bandyta išsklaidyti vietinėje spaudoje, bet tuo ir viskas baigėsi.
Apleista Dariaus ir Girėno mauzoliejus išlikusi žemyninė dalis. Kai kurie miesto vadovai praėjusiais metais ją visai planavo sunaikinti. Tai turėjo atsitikti minint lakūnų skrydžio jubiliejines metines. Gerai, kad to neįvyko. Dabar ir čia tik nyki tyla.
Tą tylą norėjome sudrumsti praėjusiais metais birželio 16 dieną kreipdamiesi Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus Švietimo ir kultūros sekcijos iniciatyva į miesto merą Arvydą Garbaravičių dėl Senosiose kapinėse esamų paminklų apverktinos būklės. Gautas mero pavaduotojo E.Tamašausko, kuruojančio miesto kultūros dalykus, atsakymas su dideliu pažadų krepšiu. Tačiau realiai tie pažadai reiškė ir vėl nusistovėjusią tylą.
Praėjus metams, jau šių metų birželio m. 3 d., registruotu raštu šiuo reikalu pakartotinai kreiptasi į miesto galvą, priminti taip pat pernykščiai pažadai. Gautas jau ne mero pavaduotojo pasirašytas atsakymas, o Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus laikinai einančio vedėjo pareigas R.Noreikos raštas, kuriame rašoma, kad Urbanistikos skyriaus užsakymu Viešųjų pirkimų skyrius šiuo metu organizuoja konkursą Senųjų kapinių detaliam projektui parengti. Parengus detalųjį planą ir gavus finansavimą, bus atlikti Senųjų kapinių karinio paveldo atstatymo darbai.
Tai beveik praėjusių metų atsakymo kopija. Tik su raiškesniu paskutiniu sakiniu: Artimiausiu metu Komunalinio ūkio skyrius konkurso būdu parinks rangovą paminklo Žuvome dėl Tėvynės restauravimo darbams atlikti. Kaip sakoma - tiesiai į Dievo ausį... Apie Dariaus ir Girėno mauzoliejų nieko neužsiminta.
Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus Švietimo ir kultūros sekcijos bei Ąžuolyno kuopos iniciatyva, palaikant LKD Savivaldybės frakcijai, liepos m. 10 d. buvo organizuota paminklo Žuvome dėl Tėvynės aplinkos tvarkymo talka. Buvo šalinamos čia susikaupusios šiukšlės, butelių duženos. Pasodinome apie paminklą gėlių, uždegėme žuvusiems atminti žvakutes, sukalbėjome maldą. Gal šiuo mūsų pavyzdžiu bus išjudintas ir miesto savivaldybės atitinkamų tarnybų nerangumas. Gal ir pats meras bei jo pavaduotojas kultūrai labiau domėsis istorinio, kultūrinio paveldo likimu.
Visiems mums turėtų būti brangi šių kapinių žemė, joje esantys ir būsiantys paminklai. Tai visų mūsų dalis.
Zigmas TAMAKAUSKAS,
LKD Kauno skyriaus Švietimo ir kultūros
sekcijos pirmininkas, Kauno deputatų klubo narys
© 2004 "XXI amžius"
|