|
Ir kalinės šluostėsi ašaras
Šiandien tenka girdėti, kad vaikai savo nusenusiais tėvais, ypač neturtingais, nenori rūpintis, juos, ligotus, išveža į senelių namus ar duoda gydytojams kyšius, kad priimtų į slaugos ligonines ir netrukdytų jiems linksmai gyventi. Taip būta ir seniau. Prancūzų rašytojas O.Balzakas, gyvenęs XIX a. pirmoje pusėje, romane Tėvas Gorijo pasakoja, kaip tėvo Gorijo dvi turtingos dukros palieka vieną mirštantį neturtingą tėvą (jis savo turtus anksčiau atidavė dukroms), o pačios išvažiuoja į balių.
Tokių atvejų pasitaiko ir šiandieniniame civilizuotame pasaulyje. Jų yra ir Lietuvoje. Todėl Panevėžio rajono Krekenavos kultūros centro meno vadovė, režisūros specialistė Zofija Lindušienė su krekenaviečiais pastatė dramaturgo kun. Kazimiero Čiplio-Vijūno, kurio 100-ąjį gimtadienį šiemet minėjome, mėgėjų scenai skirtą dramą Motinos meilė.
Dramoje pasakojama apie pasiaukojamą motinos meilę vaikams ir jų vėluojantį dėkingumą bei skausmą. Senutė motina po 20 nesimatymo metų su sūnumi bankininku Juozu atvažiuoja pas jį miestan. Sūnaus namuose puota, prisirinkę daug svečių, todėl sūnus liepia tarnaitei pavalgydinti motiną, palydėti į stotį, duoda kelionei tris litus ir tegul važiuoja namo: jis neturi laiko su motina pabūti, pakalbėti. Motina išvažiuoja. Tarp svečių buvo jo klasės draugas su savo sena motina. Jis pasiūlo tostą už motinas, už jų meilę vaikams, už bemieges naktis, nuvargusias rankas. Svečiams išvykus, sūnus Juozas supranta, jog jis išvijo seną motiną, kuri buvo jo labai pasiilgusi, todėl leidosi į jai sunkią kelionę, kad tik savo sūnų pamatytų. Deja, nors pamatė, bet jai buvo liepta kuo greičiau važiuoti namo. Todėl dabar sūnus su savo žmona važiuoja kaiman lankyti išprašytos motinos. Motiną randa mirties patale. Mirdama ji dar spėja palaiminti sūnų ir marčią. Sūnus, supratęs savo klaidą, verkia
Kadangi dramos tema aktuali ir šiandien, ji buvo rodoma krekenaviečiams motinoms, tėvams, jaunimui, vaikams, kad vaikai ir vaikaičiai viską suprastų, neklystų ir neatsisakytų senatvėje ligotų tėvų, senelių. Spektaklį krekenaviečiai nuvežė parodyti į Panevėžio moterų pataisos namus tegul jos pamato ir viską supranta, kad nedarytų ateityje klaidų. Spektaklio pasižiūrėti susirinko daug šių namų gyventojų. Žiūrėdamos dramą, moterys šluostėsi ašaras. Tai rodo, kad jos dar nepraradusios žmogiškų, motiniškų jausmų. Suklydo, nusikalto, bet, viską apgalvojusios, supratusios, gali grįžti į doros kelią ir laimingai dirbti, gyventi.
Spektaklį dar rodė J.Pranckūnienės paprašyti Lukoševičių giminei. Ir čia neapsieita be ašarų. Dar žada parodyti Žibartonių, Naujarodžių, Surviliškio bendruomenėms tegul pasižiūri, tegul supranta ir vaikai, tenepalieka, neužmiršta savo ligotų, senų tėvų
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|