|
Rusai miršta nuo ekonominių reformų
Petras KATINAS
Rusijos mokslų akademijos akademikas Dmitrijus Lvovas, vadovaujantis Akademijos ekonomikos sekcijai, pareiškė, kad, po dvylikos radikalių rinkos reformų metų, pagal milijardierių skaičių Rusija nusileidžia tiktai Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Vokietijai. Tiktai nesuvokiama, kodėl, didėjant valstybės aukso rezervui, bendrajam vidaus produktui, šalyje dešimtys milijonų skurdžių, o benamių vaikių kur kas daugiau nei jų buvo po 1917 metų bolševikų revoliucijos, - sako akademikas D.Lvovas.
Kaip žinoma, prezidentas V.Putinas paskelbė, kad jo prioritetinis uždavinys skurdo sumažinimas. Jeigu tikėtume Rusijos statistikos komiteto pranešimais, tai šiuo metu Rusijoje skurdžių, tai yra tokių, kurių pajamos yra žemesnės nei pragyvenimo minimumas, yra mažiausiai 30 milijonų. Tačiau, Socialinių ekonominių problemų instituto duomenimis, skurdžių skaičius yra kur kas didesnis. Žemiau skurdo ribos gyvena mažiausiai 20 proc. Rusijos gyventojų, o 80 proc. (į tą skaičių neįeina oligarchai) pastaruosius dvejus metus pajamos žymiai sumažėjo.
Pasak akademiko D.Lvovo, skelbiamas gamybos didėjimas, infliacijos mažėjimas, rublio stabilumas yra svarbūs dalykai, tačiau tai tiktai technologiniai faktoriai. Paslaugų dalis transportas, mokesčiai už būstą šeimos biudžetui darosi vis sunkiau pakeliami. O tai reiškia, kad didelė dalis rusų maitinasi vis prasčiau. Be to, niekas nekreipia dėmesio į nuolatinį mirtingumo didėjimą, kurio mastai pasiekė grėsmingą lygį. Kai kurie sociologai mano, jog toks mirtingumo didėjimas tai narkomanijos, visuotinio girtuokliavimo ir vis didėjančių gamybinių traumų pasekmė. Tačiau, anot akademiko D.Lvovo, tai tik dalis tiesos. Reformos, nepaprastas oligarchų turtėjimas, visiškas valdininkų abejingumas žmonių reikmėms, milicijos susiliejimas su nusikalstamomis struktūromis sukėlė žmonėms netikrumo rytdiena jausmą. Baimė dėl savo ir vaikų ateities taip pat trumpina gyvenimą. Mes gyvename nuolatinio streso būsenoje, todėl širdies kraujagyslių susirgimai varo į kapus milijonus. Aš manau, jog nedelsiant reikia priimti įstatymą apie valdžios įsipareigojimus žmonėms. Kaip galima kokiam nors sveikatos apsaugos valdininkui kelis kartus padidinti atlyginimą, jeigu jo kuruojamoje srityje, jam išmintingai vadovaujant, mirtingumas padidėjo kelis kartus? klausia rusų akademikas. Neseniai Rusijos prezidento V.Putino patarėjas ekonomikos klausimais A.Ilarionovas labai neigiamai įvertino daugelio mokslininkų ir ekspertų siūlymus nedelsiant įvesti rentos mokesčius už gamtos išteklių naudojimą. Pasak A.Ilarionovo, toks mokestis nereikalingas. Tačiau tik todėl, kad gamtos ištekliai ypač nafta, miškai, retieji metalai be saiko ir dažnai pusvelčiui išvežami į užsienį sumokant tik simbolinius mokesčius, o kartais ir visai nieko nemokant. Visus pelnus pasiima oligarchai, dar labiau didindami žmonių skurdą. Net Kremliaus valdininkai pripažįsta, jog be naftos Rusija daugiau nieko neturi.
Rusijos ekonomikos apžvalgininkė Viktorija Chesina paklausė akademiko D.Lvovo: Vadinasi, kai nafta pasibaigs, mes visi būsime pasmerkti? D.Lvovas atsakė: Be jokios abejonės. Vyriausybė neturi jokios strategijos ir taktikos, kuri pagaliau pervestų ekonomiką iš žaliavų eksploatavimo į aukštų technologijų ekonomiką. Visos investicijos Rusijoje skiriamos ne mokslui, pažangioms technologijoms, o naftai. Jeigu taip tęsis ir toliau, tai, pagal Pasaulio banko prognozes, bendrasis vidaus produktas, kurio augimu taip giriasi V.Putinas, netrukus katastrofiškai sumažės. Bet juk BVP didėja? - klausė V.Chesina. Į tai akademikas atsakė trumpai: Kvailiams sekasi. Sekasi, nes kol kas aukštos naftos kainos.
Na, o tas BVP didėjimas paprastiems Rusijos žmonėms nieko gera neduoda. Atlyginimai ištisus mėnesius nemokami. Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje daugiau nei 230 tūkst. žmonių iš įvairių Rusijos regionų dalyvavo profsąjungų organizuotose protesto akcijose. Jie protestavo ne tik prieš vyriausybės planus sumažinti socialines garantijas, komunalinių paslaugų kainų didėjimą, bet svarbiausia prieš vis augančius įsiskolinimus dirbantiesiems. Paprasčiau kalbant, atlyginimų nemokėjimą. Štai 29 Rostovo srities Šachtų miesto angliakasiai badauja nuo birželio pradžios. Jie jau aštuonis mėnesius negauna atlyginimų. Kitame Rostovo srities mieste Novošachtinske autokolonų vartotojams atlyginimai nemokami daugiau nei metus. Nachodkos žuvų pramonės įmonių darbininkai jau seniai pamiršo tokius dalykus kaip algos.
Tuo tarpu kai vieni Rusijos žmonės badauja, šąla ir protestuoja, kiti maudosi piniguose. Neseniai Maskvos taikomojo ir vaizduojamojo meno salone buvo surengtas antikvariato aukcionas, kuriame buvo pardavinėjami Rusijos ir užsienio antikvarų kolekcijų daiktai ir paveikslai. Naujieji nuvorišai pirko antikvarinius XVIII-XIX amžiaus staliukus ir vazas nesiderėdami ir mokėjo už juos po 700 tūkst. ir daugiau eurų.
Na, o Rusijos Dūmos deputatai rado išeitį, kaip pagerinti skurstančios Rusijos provincijos žmonių gyvenimą. Esą tai yra todėl, kad visos valdžios institucijos yra Maskvoje. Todėl, dalį jų perkėlus į provinciją, žmonių gyvenimas staigiai pagerės. Štai Dūmos deputatas iš prezidentinės Vieningos Rusijos frakcijos V.Galčenko pasiūlė gana originalų įstatymo projektą: perkelti pačią Valstybės Dūmą į Nižnij Novgorodą, Federacijos Tarybą į Novosibirską, Aukščiausiąjį teismą į Omską, Arbitražinį teismą į Irkutską, o vyriausybę (!) į Jekaterinburgą. Centrinį banką siūloma perkelti į Krasnojarską... Bet ir tai dar ne viskas. Vidaus reikalų ministerijoje visiškai rimtai svarstomas klausimas įvesti Rusijos piliečiams, pirmiausia Maskvoje gyvenantiems atvykėliams iš kitų Rusijos regionų arba, trumpiau kalbant, tamsaus gymio žmonėms, biometrinius pasus. Tai yra tokius, kuriuose būtų piliečio pirštų antspaudai, veido geometrijos aprašymas, akių vyzdžių ypatumai ir t.t. Betrūksta tik numerių ant drabužių. Kaip būdavo Stalino koncentracijos stovyklose.
© 2004 "XXI amžius"
|