| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Žemės deklaravimo pamokos Benjaminas ŽULYS
Reikėjo ne vieną raginti Pagal numatytą tvarką nuo šių metų gruodžio 1-osios iki kitų metų balandžio pradžios šalies kaimo žmonėms bus išmokėtos tiesioginės išmokos už pasėlių plotus ir žemės ūkio naudmenas. Ūkininkai su nekantrumu laukia to meto, nes dažnam pinigų stinga. Tik tie pinigai pasiekiami ne taip lengvai ir paprastai. Reikėjo įveikti nemažai reikalavimų, kad viskas stotųsi į savo vietą ir neštų žmonėms naudą. Vienas svarbiausių - pasėlių deklaravimas. Tai ganėtinai sudėtingas su daugybe niuansų darbas. Paraiškos turėjo būti pateiktos iki liepos 1-osios. Jei kas nesuskubo, tas terminas buvo pratęstas iki liepos 26-osios, bet šiuo atveju už kiekvieną pratęstą darbo dieną iš ūkininko bus atskaičiuota po vieną procentą paramos vertės. Ypač atkreiptas dėmesys, kad deklaruoti plotai būtų sutvarkyti pagal geros agrarinės būklės ir kitus reikalavimus. Pavyzdžiui, ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis ar sideracinis pūdymai (tam tikra žaliojo tręšimo sistema, kai apariami kai kurie dar žali augalai). Juodasis pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas, tuo sunaikinant piktžoles ir pagerinant dirvožemio kokybę. Pievos ir ganyklos turi būti geros būklės, ne rečiau kaip kartą per metus tuos plotus nušienaujant, žalią masę ar šieną reikia iki rugpjūčio pradžios iš lauko išvežti. Be to, ariamoje žemėje, pievose, ganyklose neturi būti krūmynų, kitų menkaverčių augalų, nuo praeitų metų likusių sustabarėjusių kiečių, pelynų, usnių, kitokios menkavertės augmenijos likučių ir kt. Žinoma, padaryti tokią tvarką šiek tiek kainuoja, reikia įdėti daugiau triūso, bet neilgai trukus šios pastangos atsipirks su kaupu. Tokie ir kiti reikalavimai skatina pažangesnį ūkininkavimą, geresnę tvarką ūkininkų laukuose, tuo pačiu - didesnę naudą tiek kiekvienam ūkiui, tiek visam kaimui. Šiemet iki liepos 1-osios deklaracijas pateikė 214 tūkstančių ūkininkų. Tai išties daug, nes pernai savo pasėlius ir žemės ūkio naudmenas deklaravo tik 53 tūkst. žemės naudotojų. Dera pasakyti ir tai, kad šiemet reikėjo įdėti daug organizacinio, agitacinio darbo, kad žmonės savo labui deklaruotų žemės plotus. Juos tai daryti ragino rajonų savivaldybių merai, žemės ūkio skyrių, konsultavimo tarnybų, žemdirbių savivaldos organizacijų, seniūnijų specialistai, taip pat ir šalies Vyriausybės atstovai, primindami, kad mes privalome pasiimti tuos pinigus, kurie mums numatyti. Nežinia, kodėl mūsų ūkininkai kai kada būna tokie neaktyvūs, nors jiems siūlomi pinigai - tuo tenka vien stebėtis... Bet žmonės, nors paraginami, gal kai kur ir pabarami, pajudėjo. Jie deklaravo apie 2,3 mln. hektarų. Tokio ploto užtenka, kad paimtume mums skirtus pinigus. O jų - 512,8 mln. litų. Dar apie 100 mln. gaus ūkininkai, gyvenantys nenašiose žemėse. Tai jau gerokai daugiau nei pusė milijardo litų. Galima palyginti, kad pernai už pasėlius ir kitas žemės ūkio naudmenas buvo priskaičiuota ir išmokėta tik 44,8 mln. litų, kad už javų pasėlius nebuvo jokių išmokų. Šiemet buvo sudėtinga ir tai, kad apie 160 tūkst. ūkininkų su žemės deklaravimo reikalais susidūrė pirmą kartą. Tai vienur, tai kitur kilo įvairių neaiškumų, nesusipratimų. Visą veiklą iš dalies apsunkino ir tai, kad šiemet deklaracijas reikėjo užpildyti kitaip nei pernai. Su tokiais sunkumais nesunkiai susidorojo stambieji ūkininkai, nes jie jau buvo įgiję nemažai patirties įvairiuose organizaciniuose reikaluose. Taip pat būta nemažai sunkumų dėl pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų žemėlapių nubraižymo, plotų matavimo. Kai kada žmonės pyko, nervinosi dėl, jų požiūriu, nereikalingų formalumų, sunkiai suvokiamų žodinių aiškinimų, komentarų, pareigūnų priekabumo, kitų dalykų. Bet tai - gyvenimas, juolab žinant, kad tokios apimties žemė mūsų kaime deklaruojama pirmą kartą. Neaiškumai... Europos Sąjungoje Įdomu, kad iki liepos pradžios žemėlapius užsisakė ir pasiėmė 265 tūkst. ūkininkų, o žemę deklaravo, kaip sakyta, 214 tūkst. Nedeklaravusieji, tai daugiausia vieną hektarą ar kiek daugiau žemės turį savininkai, nors dalis jų į seniūnijas vis dėlto atėjo. Nemažai žemėlapių pasiėmė ir savininkai, kurie žemės nedirba, o ją nuomoja, tad pinigai tenka ne tam savininkui, bet tam, kas ją dirba - šis irgi sutvarkė dokumentus paramai gauti. Ir ją gaus. Bet tai neesminiai nukrypimai, kurie įtakos lėšų gavimui neturės. Gerai ir tai, kad aukštieji mūsų šalies pareigūnai nusprendė nepaklusti kai kuriems ES standartiniams reikalavimams. Pagal juos deklaracijas reikėjo pildyti Nacionalinės mokėjimo agentūros padaliniuose. Bet Lietuvoje visi formalumai atliekami arčiausiai kaimo žmogaus - seniūnijose. Žinoma, ten darbo krūvis žymiai padidėjo, užtat kaimo žmogus nebuvo stumdomas. Dabar vėl nerimą kelia kitas Europos Komisijos galimas potvarkis. Ten jau planuojama kitais metais visoms ES narėms nustatyti deklaravimo pabaigą - gegužės 15 dieną. Aš tai vadinu nesąmone, kai nuo Sicilijos iki Helsinkio numatyta ta pati sėjos baigimo data, - tokį variantą komentavo Lietuvos žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis. - Be to, pas mus nesusiformavę ūkiai, jų labai daug, mes neįpratę laiku pasirūpinti savimi. Naujas etapas - patikra Kitas tiesioginių išmokų gavimo etapas - deklaravimo patikros. Jos sudaro ne mažiau nei 8 proc. visų deklaruotų ūkių. Patikrinti vietose tenka apie 20 tūkst. valdų, šio darbo rezultatai paaiškės rugpjūtį, o gal kiek vėliau. Bet jau ir dabar galima kai ką pasakyti. Ne viename deklaruotame ūkyje rasta įvairių pažeidimų. Tikrintojai yra gan reiklūs. Jei jie pasirašo dokumentą, kuriame teigiama, kad deklaracijoje surašyti duomenys atitinka tikrovę, tai prisiima atsakomybę už lėšas, kurios ūkininkui bus išmokėtos. Kai kurių ūkių šeimininkai nepatenkinti, kad prie jų esą kabinėjamasi ir pan. Bet iš tikrųjų, jei paaiškėtų, kad patikros rezultatai dokumente neatitinka tikrovės, tikrintojas patirtų didelių nemalonumų. Ne paslaptis, kad ne vienas ūkininkas svarsto, kad tikrintojas gal atvyks pas kaimyną, kitur, bet tik ne pas jį, todėl galima rizikuoti, nepaisyti žemės priežiūros, kitų reikalavimų. Žinoma, būna ir taip, nežinia, kaip atrodo žemės, pasėliai kituose maždaug 92 proc. ūkiuose, į kuriuos tikrintojai kojos neįkėlė. Šiemet žemės tikrinamos ir vadinamuoju nuotoliniu būdu, kai pasėlių plotai fotografuojami iš palydovo. Pasiekta tokia technikos pažanga, kad nuotraukose aiškiai matyti, kur kas auga, kaip atrodo pievos, ganyklos ir kita. Manoma, kad po patikros kaimo žmonės dar šį rudenį gaus apytikrių žinių, kiek už 2004 metų deklaruotus pasėlius kitas naudmenas jiems priskaičiuota išmokų pagal atskiras kultūras ir iš viso. Tos preliminarios žinios nuo galutinių labai skirtis neturėtų. EPA-ELTA nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |