Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Literatūra
Lietuva
Mums rašo
Atmintis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Gyva kultūros istorija

Benjamino Kondrato dvitomis „Kūrėjų pėdsakais“

Benjaminas Kondratas (pirmoje eilėje ketvirtas iš dešinės) „Kūrėjų pėdsakų“ pristatyme Plokščiuose Gedimino Jokūbaičio nuotrauka

Lituanistas mokytojas ekspertas Benjaminas Kondratas skaitytojams pateikė solidų, gausiai iliustruotą dvitomį veikalą „Kūrėjų pėdsakais“.

Pasak knygų autoriaus, daugybė šviesių žmonių išgarsino gimtąjį Lietuvos kraštą. Kiekvieną istorijos šimtmetį jie iškilo tartum ryškūs švyturiai, savo širdies taurumu, šviesos troškimu, savo gyvenimo pavyzdžiu rodydami kelią į gražesnę dieną, prasmingesnį gyvenimą. Pasak prof. A.Zaborskaitės, yra vietovių, įaugusių į mūsų literatūrinę sąmonę: rašytojų gimtinės ar šiaip vietos, kuriose jų ilgai gyventa, kurta, susitikinėta su plunksnos draugais, arba vietos, kur ilsisi brangūs mums gimtosios literatūros kūrėjų palaikai...

Nuo seno daugelio menininkų kūrybą formavo gimtasis kaimas, pro kurį plukdė vandenis upė, upelė ar greta tyvuliavo ežeras, niūravo pelkė, gal galulaukėje stūksojo piliakalnis.

Savo dvitomyje B. Kondratas pasakoja apie tokius mūsų literatūros žmones kaip Kristijonas Donelaitis, Jonas Basanavičius, Salomėja Nėris, Mačys Kėkštas, Juozas Tysliava, Kazys Bradūnas, Julija Švabaitė-Gylienė, Petras Keidošius bei daugybė kitų. Jų dvitomyje pateikta daugiau nei kelios dešimtys.

Anot B. Kondrato, mokykloje įgytos žinios apie rašytojus, jų gyvenimą nušvinta visai naujais atspalviais, kai geriau pažįstame kūrėjo asmenybę, jo gimtąją aplinką, darbo, kūrybos vietas. „Visur, matyt, ieškome pradžios. Iš kur atėjo Skerdžius, Veronika, Tarutis? Duoną ir žodį gimdo ta pati žemė“, – teigia rašytojas R. Sadauskas. Literatūros mylėtojams rūpi paklaidžioti takais, kuriuos kažkada mynė kūrėjo kojos, pamatyti tuos pastatus, medžius, daiktus, kuriuos regėjo, turėjo, lietė rašytojas.

B. Kondrato – išskirtinio darbštumo literatūros biografo – pasakojimai retsykiais atrodo tarsi novelės apie poetus ir prozininkus, žurnalistus ir kultūros barų darbuotojus, kunigus ir pedagogus – šviesuolius, kilusius, dirbusius ar iškeliavusius Amžinybėn Užnemunėje – Zanavykijoje (pirmasis tomas) bei Vilkaviškio ir Karaliaučiaus kraštuose (antrasis tomas). Tai pasakojimai ir apie didingas, žymias asmenybes ir apie „vieversius“, kuriuos girdėjo ir tebegirdi kaimų, bažnytkaimių senbuviai.

Biografas nuolat akcentuoja: kūrėjai stengdavosi kalbėti apie save ir pasaulį remdamiesi dvasine veikla. Būtent dvasine veikla žmogus tarsi pagilina save, sudvasina, sureikšmina savąjį gyvenimą – jo laikinumą, anot poeto Justino Marcinkevičiaus, „atremia į ką nors didingesnio“.

Šitaip kuriama nacionalinė kultūra, kaupiama, ugdoma tautos dvasinė patirtis. Be šito žmogus jaučiasi vienareikšmis, vienadienis, nemato ir nesuvokia nei savo darbo, nei buvimo prasmės. B. Kondratas savo enciklopediniame dvitomyje kaip tik ir pabrėžia žmogiškosios, tautinės kultūrinės atminties svarbą. Biografas gilinasi į praeitį, ją apmąsto.

Autorius antrojo tomo įvade teigia: „Nemažai knygos skyrelių parašyta publicistiniu stiliumi: faktinė medžiaga paįvairinama dienoraščių, laiškų, atsiminimų ištraukomis, kurios leidžia pažinti kūrėjo asmenybę, jo pažiūras, kartais – ir tragišką likimą. Ji gali ne tik plėsti skaitytojo intelektą, bet ir ugdyti jausmus, žadinti vaizduotę. Tačiau yra ir skyrelių, kuriuose pateikiama tik faktinė medžiaga. Todėl tokios struktūros skyrelių knyga – tai tarsi savotiška kūrėjų mozaika. Skaitytojai pastebės, kad per kūrėjų biografijas atsiskleidžia daug Lietuvos istorijos momentų, mūsų tautos kančios keliai“.

Tenka tiesiog stebėtis B.Kondrato kruopštumu, kantrybe ir atkaklumu renkant šiam dvitomiui medžiagą, ją kūrybiškai apibendrinant, kol visa tai patenka į skaitytojo rankas.

Šia proga būtinai dera pastebėti, kad B. Kondratas brandina kitas knygas, kuriose pateiks Sūduvos ir Dainavos kraštų kūrėjų literatūrinius portretus.

Benjaminas ŽULYS

© 2004 "XXI amžius"