|
Ilgai slėptos eilės
Zenoną Beniulį daugelis Anykščių krašto gyventojų pažinojo kaip tuomečio Elmininkų bandymų stoties eksperimentinio ūkio agronomą, puikų specialistą, reiklų ir principingą pareigūną, jautrų ir nuoširdų žmogų. Jis agronomo darbui Elmininkuose atidavė ne vieną savo gyvenimo dešimtmetį. Tiktai Sąjūdžio laikais, Anykščių krašte vykstant mitingams, atsiskleidė visai kitoks Z.Beniulio talentas. Ne kartą žmonių sambūriuose nuskambėdavo išraiškingai jo skaitomos eilės apie laisvę ir nepriklausomą Lietuvą, apie laiką nusimesti okupantų jungą, miško brolių kovas. Prasidėjusį Atgimimą elmininkietis poetas Z.Beniulis pasitiko patriotiniais eilėraščiais. Savo kūrybos anksčiau jis niekur nespausdino, po darbo, laisvalaikiu, eiliavo savo malonumui. Apie šį Zenono pomėgį žinojo tik jo artimieji ir patys geriausi bei patikimiausi bičiuliai. Naivu būtų ir galvoti, kad koks nors spaudos leidinys sovietmečiu galėjo skelbti Z.Beniulio eilėraščius patriotinius posmus, skirtus Lietuvos partizanams, tremtiniams ir politiniams kaliniams, kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Elmininkiečio posmuose nebuvo nė žodžio, liaupsinančio sovietinę Lietuvą, komunistų partiją.
Gimęs ir augęs Suvalkijos krašto ūkininkų šeimoje, Z.Beniulis nuo mažens pamilo žemę, svajojo darbuotis gimtinėje ir būti naudingas Lietuvai. Pokario metais Zenono tėvai, pavadinti liaudies priešais, buvo ištremti į Sibirą, iš kur namo sugrįžti jiems jau nebuvo lemta jie ten atgulė amžinajam poilsiui. Z.Beniulis tik per stebuklą išvengė tremties, tačiau jam teko palikti studijas aukštojoje mokykloje ir slapstytis. Visi, kas jį pažinojo, gerai įsidėmėjo Zenono savybes: sovietmečiu jis nepataikavo valdžioms ir kompartijų veikėjams, o jei reikėdavo, bet kokiam vadukui tiesiai išsakydavo nuomonę, neveidmainiavo. Buvo ir išliko tikintis, atlikdavo religines apeigas, netapo ateistu, kaip atsitiko sovietmečiu su daugeliu aukštesnes atsakingas pareigas užimančių žmonių. Atgimimą pasveikinusio eilėmis Z.Beniulio kūriniai pasirodė šalies poetų rinktinėje Eiliavimai, anykštėnų literatų kūrybos rinktinėje Marčiupys, anykštėnų sąjūdiečių leidinyje Žiburys. Poetas svajojo kada nors išleisti ir savo poezijos rinktinę, tačiau nespėjo. 1996-ųjų rudenį, likus porai mėnesių iki jo 75-ojo gimtadienio, Zenonas iškeliavo Amžinybėn. Tačiau garbingą gyvenimą kelią nuėjusio sodžiaus literato kūrybos rinktinę neseniai parengė ir išleido jo bendraminčiai anykštėnai Marčiupio literatų klubo nariai. Z.Beniulio kūrybos knyga buvo pavadinta labai prasmingai Ilgai slėptos eilės. Širdyje brandintos, paprastuose sąsiuviniuose ar užrašų knygelėse užrašinėtos, nuo piktavalių žmonių akių slėptos, sovietmečiu niekur nepublikuotos eilės dabar tapo prieinamos visiems. Nors po mirties išsipildė poeto, Lietuvos patrioto svajonė...
Vytautas Bagdonas
© 2004 "XXI amžius"
|