|
Vilniaus pasvaliečių bendrijai 15 metų
Aldona KAČERAUSKIENĖ
1989 m. gegužės 20 d. Rašytojų sąjungos klube Vilniuje įkurta Vilniaus pasvaliečių bendrija, kėlusi sau tikslą palaikyti artimus santykius su gimtaisiais kaimais ir miesteliais. Metus žvilgsnį atgal į penkiolikos metų nuotolį, galima teigti, jog šis tikslas pasiektas. Vilniuje gyvenantys pasvaliečiai dažnai lankosi savo tėviškėse, Pasvalio rajono žmonės taip pat dažni sostinės svečiai.
Penkiolikos metų Vilniaus pasvaliečių bendrijos įkūrimo sukaktis iškilmingai atšvęsta gražiuose Verkių rūmuose, kur dabar veikia Mokslų akademijos Botanikos institutas. Iš Krinčino parapijos Daukšių kaimo kilęs šio instituto direktorius Valerijus Rašumavičius supažindino atvykusius į jubiliejų svečius su rūmų istorija ir dabartimi, aprodė nepakartojamo grožio sales. Svečių buvo nemažai. Iš Pasvalio atvažiavo meras Gintautas Gegužinskas, doc.Genovaitė Jusaitienė, Mariaus Katiliškio bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, Eugenijaus Matuzevičiaus memorialinio muziejaus vedėja Stasė Šeštakauskaitė ir kt. Susirinko gausus būrys Vilniuje gyvenančiųjų.
Dešimt metų vadovaujantis Vilniaus pasvaliečių bendrijai akademikas Bronius Grigelionis priminė svarbiausius darbus. Kartu budėta prie Seimo tragiškąją 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, stovėta Baltijos kelyje, švęsti garsios Vileišių giminės atstovų jubiliejai Pasvalyje ir Vilniuje, Krinčine įkurtas Eugenijaus Matuzevičiaus memorialinis jubiliejus, paminėtos Pasvalio, Krinčino, Daujėnų įkūrimo sukaktys, išleistos knygos apie Pasvalį, Pumpėnus, Kriklinius, Daujėnus. Atgimimo pradžioje po atokiausius Pasvalio rajono miestelius pradėjo važinėti doc. G.Jusaitienės rūpesčiu organizuotos medikų brigados, tikrinusios kaimo žmonių sveikatą, veltui dalijusios vaistus. Ši praktika pasirodė tokia prasminga ir reikalinga, kad ambulatorija autobuse ir dabar atvažiuoja pas ligonius į jų gyvenamąsias vietas. Sunku čia suminėti visus nuveiktus darbus. Šiuo metu itin aktualu burti kaimo bendruomenes, šviesti žmones, padėti jiems susiorientuoti sudėtingo gyvenimo tėkmėje.
Anot doc. Antano Apynio, gyvenimas yra nepabaigiama kūryba, todėl vieni kitiems privalome padėti jį kurti gražų ir prasmingą.
Pasak Vaškuose gimusios prof. Vandos Zaborskaitės, socialinių grupių atskirtys nėra gilios. Žmonių bendravimas jas dildo. Norėtųsi susiėjimuose matyti daugiau jaunimo.
Įdomu buvo apžiūrėti Eugenijos ir Antano Vaišvilų surengtą tapybos parodą.
Daug Vilniaus pasvaliečių susirinko į Seimo rūmų galerijoje liepos 14-ąją atidarytą Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos Meno galerijos kūrinių parodą, atkeliavusią tiesiai iš Dailininkų sąjungos parodų salių. Šios Meno galerijos istorija sietina su mokyklos įkūrimu 1922 metais. Tuomet buvo įsigytas Antano Žmuidzinavičiaus tapytas paveikslas Nemunas ties Jurbarku. Atidarant naujus gimnazijos rūmus, nupirktas Petro Kalpoko Vakaras. Paskui mokinių tėvai padovanojo Jono Šileikos paveikslą Kauno Linksmakalnis. 1975 metais įvyko tylus meno galerijos atidarymas, organizuotas jau mirusio mokytojo lituanisto Romualdo Paškevičiaus ir poeto Mykolo Karčiausko. Dabar Meno galerijoje per pusantro šimto įvairių žanrų kūrinių. Kai kurie jų įtraukti į Lietuvos dailės registrų sąrašus. Į parodą Vilniuje atkeliavo tik maža dalelė Pasvalio P.Vileišio gimnazijos Meno galerijos kūrinių. Tai jau minėti A.Žmuidzinavičiaus, P.Kalpoko, J.Šileikos darbai, Leonardo Gutausko, Antano Martinaičio, Sofijos Veiverytės ir kitų žymių Lietuvos dailininkų kūriniai.
Pasinaudojus proga, buvo pasveikintas doc. Algirdas Dovydėnas, sulaukęs garbingo jubiliejaus. Jo vitražai puošia Pasvalio kultūros įstaigas.
Vilniaus pasvaliečių bendrijos pirmininku dar vienai kadencijai išrinktas akademikas B.Grigelionis, jo pavaduotojai tapo doc. G.Jusaitienė ir doc. A.Apynis. Valdyba atnaujinta naujais nariais. Jiems visiems linkime prasmingo, kūrybingo darbo.
Vilnius
© 2004 "XXI amžius"
|