Atnaujintas 2004 rugpjūčio 18 d.
Nr.61
(1264)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Virtualios gamtos atspindžiai fotografijoje

Gabrielė KUIZINAITĖ

menotyrininkė

Kaune, „Fuji“ galerijoje, jau antrą kartą šiais metais pristatytas šiuolaikinis vengrų fotomenas. Pirmą kartą šioje galerijoje veikė grupinė vengrų fotografijos paroda, kuri vadinosi „Lūžtanti šviesa“, o birželį eksponuota Andreos Batorfi personalinė fotografija „Atspindžiai“. Šios fotoparodos kuratoriai – Vengrijos Respublikos ambasada, Vengrijos institutas Taline ir „Fuji“ galerija Kaune.

Andrea Batorfi, jaunosios šiuolaikinės kartos atstovė, gimė 1967 metais Budapešte, Vengrijoje. Pradėjo fotografuoti, daryti koliažus, tapyti. Nuo 2002 metų dalyvauja grupinėse parodose, taip pat rengia ir personalines parodas.

A.Batorfi fotografijose vyrauja gamtos vaizdai – peizažai. Jos fotografijas galima susieti su šamanizmu, meditacija ir mandalomis. Taip pat jaučiama lyrizmo ir poetikos įtaka. Stebint šios menininkės fotografijas jaučiama transmeditacinė būsena. Žiūrėdamas šias fotografijas gali apie nieką negalvoti, ramiai atsipalaiduoti.Taip pat jose per estetinę prizmę galima įžvelgti būties ir filosofijos prasmę. Menininkės pasirenkamas objektas – medis. Autorė fotografuoja medžio šakų konstrukciją bei medžio lapų struktūrų detales.

Gamtos tematika populiari ne tik šiuolaikinėje vengrų fotografijoje , bet ir tarp lietuvių menininkų. Autorė gamtos peizažus fotografuoja vaikštinėdama po gamtą ir užfiksuoja tai, ką mato fotoaparato objektyve. Menininkė naudoja specifinę fotografijų atlikimo technologiją. „Nuotraukos tam tikrą dalį , kuri bus kompozicijos ašis, perdarau su veidrodžiais. Po to supjaustau gabaliukais ir naujai sudėlioju. Taip gimsta nauja fotografija, kurioje matoma virtuali gamta: tai statiška , tai dinamiška, bet visada sutvarkyta pagal parengtus eskizus – padarau tikslius kompiuterinius vaizdo variantus“, – sako fotografė A.Batorfi.

Taigi galima drąsiai teigti, kad menininkė dirba kompiuterine technologija, o į pagalbą pasitelkia veidrodį tam, kad išgautų aukšto meninio lygio veidrodinius atspindžius fotografijų meninei kompozicijai pagyvinti. Įdomiausias meninis aspektas yra tas, kad šioje fotoparodoje vienas gausus meninių fotografijų ciklas su skirtingais fotografijų pavadinimais. Visus šiuos pavadinimus galima susieti su meditacija, tikėjimu, filosofija ir būtimi. Kiekvienas pavadinimas turi tam tikrą reikšmę ir prasmę, kuris yra užmaskuotas fotografijos kompozicijos sudedamosiose dalyse.

Šioje fotoparodoje eksponuoti ciklai „Mandala“, „Būtybės“, „Atspindžiai“ ir „Vartai“. Kiekvienas fotografijų ciklas yra savaip patrauklus, išsiskiria savita menine kompozicija ir spalvų koloritu, o kiekvieno ciklo pavadinimas priverčia įsigilinti ne tik į fotografijoje vaizduojamą objektą, bet ir susidomėti fotografijos pavadinimu, todėl kad šių fotografijų pavadinimuose glūdi labai daug gilių prasmių, kurios yra paslėptos po jais.

Ciklas „Mandala“ siejasi su Rytų tikėjimu. Fotografijose pavaizduotos gražios žydinčios medžių šakos. Meninę kompoziciją pagyvina mėlynas dangaus fonas. Keliose šio ciklo fotografijose vyrauja šviesių spalvų meninis koloritas. Fotografijose medžio šakos pavaizduotos tarsi voratinklis, ir tai sukelia mitiškumo ir paslaptingumo įspūdį. Šio ciklo fotografijų meninė kompozicija visiškai užbaigta.

Ciklą „Būtybė“ galima susieti su būtimi, būties fragmentais ir egzistencija. Šio ciklo fotografijose menininkė itin jautriai įsijaučia fotografuodama savo pamėgtą objektą – medžio šakų konstrukciją ir stengiasi parodyti, kad visa, kas egzistuoja gamtoje, yra gyva ir turi savo būtį, tai yra būtybė.

Fotografijoje „Būtybė – 7“ pavaizduotos medžio šakos. Jos tarsi voratinkliai, persipinantys su dangumi. Labai ryškiai matosi meninių atspindžių efektas. Vyrauja ruda ir mėlyna spalvos. Jaučiamas gamtos atgimimas.

Savitumu labiausiai išsiskiria fotografija „ Atspindžiai“. Šioje fotografijoje vėlgi pavaizduotos medžio šakos, persipinančios su lapais. Vyrauja ruda ir geltona lapų spalvos. Ši fotografijos kompozicija padalyta pusiau. Pagrindine kompozicijos ašimi tarsi perskirti du skirtingi metų laikai. Vienoje kompozicijos pusėje galime įžvelgti rudenį, o kitoje – pavasarį.

„Būtybė – 14“. Tai, ko gero, įspūdingiausia šio ciklo fotografija. Joje pavaizduotas medis. Tikriausiai jis fotografuotas naktį, nes vyrauja tamsus fonas. Iš išsikerojusių medžio šakų galima įžvelgti susidariusią geometrinę trikampio formą. Trikampio viduje matosi ryškūs veidrodinių atspindžių efektai, kurie sukuria nuotakos nuometo įspūdį. Ši fotografija sukelia romantišką nuotaiką.

Savitumu ir originalumu išsiskiria fotografija „Vartai – 6“ . Čia vyrauja senovinio tipažo koloritas – ruda ir balta spalvos. Tai romantiškas peizažas: iš medžio šakų susidaro įsivaizduojamas trikampis, tarsi vartų, kurie leidžia įeiti į ežerą, iliuzija. Stebint šią fotografiją apima mistinė nuotaika.

Ši paroda buvo puiki proga ne tik susipažinti su šiuolaikinės vengrų fotografės A.Batorfi kūryba, bet ir galimybė pamatyti paslaptingą Vengrijos gamtos grožį per skaitmeninio fotoaparato objektyvą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija