|
Poetė, nepabūgstanti bedugnės
Vilniaus leidykla Homo liber šiemet išleido 1931 metais Vaškuose (Pasvalio r.) gimusios, o dabar Panevėžyje gyvenančios Irenos Smilgaitės eilėraščių ir poetinių miniatiūrų knygą Tyla pilna tavęs.
Viskas praeina, kaip ir strazdo giesmė beržo viršūnėje, kaip ir tavo daina ramų saulėlydį... Tai gal ir sustokim savo žemėje po savo gimtinės senu medžiu, gal čia ir išgirskime Smilgos dainą, slystančią ežero banga slidžia... Nebijok! Giedantis meilės giesmę paukštis išgirs ir šios knygelės giesmę, nes paukštis niekada negieda skausmo giesmės... taip šio rinkinio pradžioje poetas, prozininkas ir literatūros tyrinėtojas Viktoras Alekna supažindina skaitytojus su I.Smilgaitės poezijos pasauliu.
Likimas nepašykštėjo autorei sunkių išbandymų, bet vis dėlto neprivertė giedoti vien tik skausmo giesmės. Matyt, todėl, kad nevilties akimirką poetė tikėjo ir prašė:
Atgyk džiaugsmo žole,
sudyk tiesos želmeniu,
sužvilgėk palaimos rasa
ant beržo smilkinio,
ties ramybės brasta,
mano Viešpatie!
Aš Tave, Viešpatie...
Arba:
Sutrumpinkim nuotolį
nuo diegiančio skausmo
nakties pavėsy
iki spurdančio džiaugsmo.
Sutrumpinkim nuotolį...
Naujai skamba I.Smilgaitės religiniai eilėraščiai (skyrius Nušvisk atradimo džiugesiu). Labai paveikūs eilėraščiai Viena tyla, Dulkių apneštoj šalikelėj. Dabar religinė tema masina būrius prastų eiliuotojų, ir jų kūriniai tėra žodžių, neturinčių beveik jokios potekstės, sangrūda.
Saikingai jausminga ir autorės meilės lyrika, ypač eilėraštis Mėlynasis akordas (skyrius Pasikalbėkime tyla). Gal kiek silpnesni eilėraščiai Ar ateisi dar kartą..., Tik pasišauk...., dar vienas kitas.
Ne vienas, atrodytų, paprastas autorės eilėraštis apie gamtą turi filosofinę potekstę (eil. Juodasis strazdas, Ta gėlė kukli..., Alyvos žydėjimas, Kažkoks...).
Apie negatyvias šiandienio pasaulio aktualijas verčia mąstyti eilėraštis Kauliukas mestas (skyrius Ten sugulę sapnai).
Šešių skyrių knyga iliustruota pačios autorės, joje išspausdinta vienuolika (gal ir per daug) poetės eilėraščių faksimilių, viršelį puošia poetės ir prozininkės Joanos Danutės Žilaitytės piešinys.
Poezija ir yra tas kalbėjimas apie visumą, netelpančią kasdienybės delne, apie dvasios skrydį virš bedugnės, rašo I.Smilgaitė, o aš drąsiai teigiu, kad Tyla pilna tavęs neleidžia abejoti šiais kūrėjos žodžiais.
Vladas VAITKEVIČIUS
© 2004 "XXI amžius"
|