|
Mylėsi Lietuvą iš tolo...
Ką tik spaudoje pasirodė poeto Bernardo Brazdžionio žodžiais pavadinta atsiminimų knyga Mylėsi Lietuvą iš tolo..., kurią išleido Vilniaus universiteto leidykla. Dr. Vaclovo Dargužo atsiminimus užrašė ir knygą spaudai parengė Janina Irena Survilaitė. Gražiai išleistą 152 puslapių knygą papildo 79 nuotraukos ir faksimilės, dauguma spalvotos. Įspūdingas knygos viršelis pro Dargužų langą matomos saulės nutviekstos Šveicarijos Alpės tai paties dr. V. Dargužo nuotrauka.
Knygoje išskirtos dvi dalys. Pirmoji V. Dargužo atsiminimai. Antroje atskiras V. Dargužo veiklos kryptis apžvelgia įvairūs autoriai: prof. Česlovas Kudaba, Birutė Butkevičienė, Nijolė Šulgienė, Juozas Rudminas. Šioje dalyje įdėtos V. Dargužo dvi kalbos, trys paskaitos ir ataskaitinis pranešimas.
Sužavėjo lengvas knygos stilius, patrauklus dėstymas, vertingos žinios. Skaitai knygą ir kartu su autoriumi keliauji iš jo gimtųjų Voveriškių Šiaulių rajone į platųjį pasaulį, stebiesi ir žaviesi garbingo mokslininko atmintyje užfiksuotu vaiko gebėjimu justi ir mylėti gamtą, gyvūniją. Jauti, kiek reikėjo pastangų jaunam žmogui, artėjant sovietinei kariuomenei palikusiam Lietuvą ir į kelionę pasiėmusiam tik savo jaunystę (p. 30), įsitvirtinti Vokietijoje, pritaikyti veterinarijos žinias, rizikuojant gyvybe padėti badaujantiesiems. Autorius suteikia žinių apie lietuvių pabėgėlių gyvenimą Vokietijoje. Vėliau, nuo 1945 metų gegužės, pasiekęs Šveicariją, V. Dargužas baigia veterinarijos mokslus, sugeba ten pasilikti ir išsilaikyti. Ir ne tik šiaip sau išsilaikyti, o kruopštaus, sąžiningo ir pasiaukojamo darbo dėka pasiekti mokslo laipsnių, įgyti didžiulį autoritetą, nuosavą kliniką. Ir įvairiausiais būdais padėti išsiilgtai tėvynei, kurią primindavo ir paukštelio čiulbesys, ir besiskleidžią žiedai, ir kitoks gamtos grožis. Knyga įdomi ir vidine autoriaus nuostata: dr. V. Dargužas su meile ir pagarba kalba ne tik apie gamtą, bet ir apie jį supusius ir supančius žmones, žmoną, išmokusią lietuvių kalbą ir pamilusią Lietuvą, tris sūnus jis visur ieško gėrio. Jokio dejavimo, pykčio ar neapykantos. Tad neatsitiktinai jam tiek daug malonių teikė dieviškoji Apvaizda. Knygoje randame žinių apie Šveicarijos istoriją, jos tautos papročius, kultūrą. Sužinome ir apie negausaus lietuvių būrelio Šveicarijoje atliktus ir dirbamus darbus lietuvybei. Matome ir paties mokslininko V.Dargužo VDU garbės daktaro, apdovanoto Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, atliktus darbus. Apie juos autorius tik užsimena, o plačiau kalba kiti. Džiaugdamasi, kad beveik išvengta korektūros klaidų, turiu paminėti Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirbusį iš Endriejavo (Klaipėdos r.) kilusį Edvardą Turauską (18961966), kurio vardas dėl korektūros klaidų liko iškraipytas (p. 4041). Pasigedau ir asmenvardžių rodyklės. Ji tokio pobūdžio atsiminimų knygai, itin svarbiai istoriniu požiūriu, yra būtina.
Turime nemažai atsiminimų apie įvairiausius kraštus. Šveicarijoje gyvenę lietuviai tokiais atsiminimais nelepino, tai bene pirmas toks darbas. Belieka tik padėkoti autoriui, pravedusiam mus savo gyvenimo keliu, liudijant meilės tėvynei pavyzdį.
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ
© 2004 "XXI amžius"
|