|
Mažiausios blogybės ieškojimas,
gėrio siekimas
Šiuo metu galima pastebėti tokią padėtį, kad beveik visi žino, už ką nereikia balsuoti, o už ką balsuoti spengia tyla. Vos ne choru tvirtinama, kad ne už Uspaskich. Net tokių yra veikėjų, kurie liepia nesuklysti, nebalsuoti už Viktorą, o tik už Pakso ir Mazuronio liberalus demokratus, žodžiu, už vištomis virtusius erelius. Taip ragina kažkuris vienas iš Matulevičių, taigi ne visai tikras politikas. A.Paulauskas, kviesdamas į plačią koaliciją prieš Uspaskich, siūlo į ją priimti Prunskienę, gal net ir Paksą. Vyksta gudrus žaidimas, kai tokie patys arba blogesni pavadinami geresniais ir suvaidinama, kad yra pasirinkimas. Nors jeigu visus pamatavus Paksą ir Uspaskich ar Prunskienę nesurastume didesnio skirtumo: visų interesai Lietuvai nelabai palankūs. O jeigu vis tiek norėtume lyginti, gal Pakso komanda liktų prasčiausia, nes anose yra nors prasilavinę ir kažką dirbti galintys žmonės. Pakso komandoje ryškus proto deficitas, ir pabandyk nuspręsti, kas yra blogiau protaujantys ar neprotaujantys Lietuvos priešai.
Procesas vyksta, ir vis labiau ryškėja jo globalumas. Bet kokia kaina turi būti sunaikintos laisvė, protinga demokratija ir vietoj jų įvedinėjama pasaulinė diktatūra.
Žiogelis (laumžirgis?) šokinėja. Stebėtinai kruopščiai iš anksto planuojama, ir nėra jokių atsitiktinumų. Kas paneigtų, kad neplanuota iš anksto, jog Paksas vetuos dabar garsinamą Janukonio proteguotą Šilumos ūkio įstatymą. Jo veto turės būti Seime nugalėtas, ir, surengus skandalą tinkamu laiku, Paksas bus rodomas kaip didvyris ir vargingųjų gynėjas, nors tą kartą jis gynė ne varginguosius. Mat įstatymas uždraudė atsijungti nuo šilumos tinklų, o tą galėjo padaryti tik turtingesnieji. Jiems daugeliui atsijungus, šiluminininkai kainas likusiems padidintų, ir visi kartu sužlugtų. Taip buvo aiškinama, kodėl priimamas įstatymas. Gal tai yra tiesa, gal ne, bet už jį balsavusieji galėjo būti patikėję, kad tai yra tiesa, ir kyšio jiems nereikėjo. Bet reikėjo įbrukti. Tolesniam veiksmui būtinai reikėjo, kad būtų įtrauktas nors vienas konservatorius. Įstatymui priimti ir net Prezidento veto atmesti užteko kitų frakcijų balsų, bet vieno konservatoriaus būtinai reikėjo tolesniam veiksmui atlikti. Todėl vieną įtikino ar papirko. Įtarimas yra eskaluojamas. Būtinai telefonu turėjo kalbėtis, kad įrašas pasiliktų. Tada jau reikėjo tik laukti patogaus meto rinkimų ir veiksmingai mesti duomenis į viešumą. Vienas nelabai patogus politikas sunaikinamas, Junokas atsiima premiją, o ką gali žinoti, gal ir Janukonis, kuris tinkamai įpainiojo konservatorių.
Pats STT konservatorių sukurtas, ir dabar kai kas priekaištauja kam sukūrėme? Galbūt paskatino kaip nors tie, kurie viską planuoja. Atrodė gera idėja, kad stabdys aukščiausio lygio korupciją. Bet ir geros idėjos prastai įsigyvendinamos. Stabdo, bet ne visus. Pasirinktinis teisingumas, renkantis anaiptol ne blogiausius. Pasigirsta kalbų, kad STT reikia panaikinti, bet tam yra ir naiviai prieštaraujančių tokia nuomonė buvo Veide. Panaikins, esą šita valdžia instituciją, ir jau atėjusios viktorinės valdžios nebebus kam stabdyti. Tarsi ji stabdytų kokius nors prorusiškus veikėjus. Jie stabdo tik tuos, prieš ką gauna aukštus įsakymus, o prieš Viktoro valdžią tokių gali nebūti. Taigi jie be galo tąsys buvusių valdžių pokalbius, kurių turi prisirašę, ims kyšius ir atlyginimus, o prieš pasaulinių diktatorių pavaldinius nebus nė mažiausių veiksmų. Tad galima naikinti ar nenaikinti visaip bus negerai.
Tad vyksta pasaulinis procesas, ir vykdytojai klusnūs, o kai kurie ir netyčia pakliūnantys. Kuo arčiau valdžios gal kam nors ir rodosi paradoksas tuo mažiau yra laisvės sąžiningam veiksmui. Tik labai stiprūs ir atsargūs žmonės teišvengia žiogeliui nepasitarnavę. Keista ir naivu būtų manyti, kad verslininkai nieko neprašo, kai duoda pinigų. Girdėti piktinantis, tarsi nustebus, tarsi nežinota, kad jie tikrai ko nors prašo, kai duoda pinigų. Galima įsivaizduoti labai kilnius sąmoningus verslininkus, kurie rūpinasi laisve ir demokratija bei paremia labiausiai tas idėjas ginančią partiją ar partijas. Taip gali būti ir tikriausiai būna ne kartą, bet tikrai ne visada. Tuo net piktintis nereikėtų. Imdami pinigus ir prisiimdami įsipareigojimus politikai taip pat gali rinktis didesnę ar mažesnę blogybę. Gal prašymas artimas teisingam arba nelabai kenksmingas, koks galėjo būti ir Šilumos ūkio įstatymas. Propagandai tikrai labai tinkamas, beveik tobulai, nes visiems gyventojams rūpimas, ir visus galima įtikinėti, kad dėl jo priėmimo šiluma pabrango. Ar būtų blogiau nepriėmus sunku įrodyti, neįmanoma patikrinti, tai ir šnekėti bet kas įmanoma, ir propaganda galima.
Į šį skandalą įpinti konservatorių būtinai reikėjo, ir kol jo nebuvo, procesas nebuvo pradėtas. Kitokių partijų galima pririnkti maišais, bet kas iš jų prieš svarbiausią partiją ginklo vis tiek trūktų. Yra ir jau seniai naudojamas kitas būdas, kaip TS peikti primesti jai kitų partijų blogybes. Tai vyko seniai įvairiomis formomis. Tik atėjus į valdžią dabartinei daugumai, buvo plačiai vartojamas posakis, kad jie negeresni už konservatorius. Nors jie akivaizdžiai blogesni, bet posakiu tas nutylima ir konservatoriams tarsi primetamos naujai atėjusiųjų blogybės. Praėjus ilgesniam laikui po rinkimų, posakis pradėjo darytis neveiksmingas. Dabar sumanyta kitaip ir imtas naudoti pavadinimas tradicinės partijos. Taip pavadinus jų kažkurią grupę, jau galima darbuotis kitos partijos ką blogo padaro pagal savo prigimtį arba planuotai pagal užsakymą, o TS pakišta po vienu pavadinimu tradicinė, ir jau išeina, kad dalyvauja daugelio juoduose darbuose. Tuo tikslu ir socialdemokratai su keletu dukterų aukojami.
Tik labiausiai diktatoriams patinkančios partijos po smerkiamu pavadinimu nepakištos. Jos pavadintos populistinėmis, o turėtų būti pavadintos atvirai antivalstybinėmis, prorusiškomis, įžūliai meluojančiomis, bet po šiais pavadinimais tilptų nemaža dalis tradicinėmis pavadintų; tradicinių neliktų ir kiekviena vadintųsi savo vardu. Patyrinėję pamatytume, kad tik TS teturi tą savo vardą. Nepaisant kai kurių nelabai gerų poslinkių, TS pasilieka partija, turinčia vardą. TS dar turi savo visumą. Į ją pačią buvo ir yra padoriųjų žmonių trauka, ir jie tokie pasilieka, ir tai užtikrina jos buvimą kitokios, ne kaip visos tradicinės. Vadovybė nekokia ir net gali pasirodyti prastoka, tačiau savo visuma partija daro spaudimą, ir tenka jai būti geresnei. Visumą pakeisti blogyn ne taip jau paprasta, ypač neturintiems pinigų. Pinigais ir padorius žmones galima papirkti, bet ką padaryti neturint pinigų? Ir pagadinimui reikia labai ilgo laiko.
Taip ir tautai, valstybės žmonių visumai dera rūpintis savo pačios atsparumu. Valdžia lamdoma, jai grasinama, ji papirkinėjama ir viliojama jai yra neišvengiami blogi darbai. Ją reikia girti už kiekvieną gerą darbą, kiekvienu didžiuotis ir padėti jų daugiau daryti. Nereikia užmiršti, kad jai yra sunku. Yra pasaulinis spaudimas susinaikinimo link, ir valdžią jis labiau veikia, nes tai mažesnė struktūra negu visi valstybės žmonės. Solidarumas tarp žmonių ir valstybės valdžios būtinas. Valdžia yra silpnesnė ir labiau pažeidžiama grandis negu visuomenė. Propaganda teigia, kad valdžia yra viską arba daug galinti. Stengiamasi, kad jai būtų primesta visa atsakomybė ir taip ji sužlugdyta. Po jos žlugtų tauta, nerėmusi savo valdžios. Tauta, valstybės žmonės tik jie gali įvykius kitaip pakreipti ir žlugdyti globalistų planus. Protingai, atlaidžiai, reikliai, kantriai jie turi elgtis su jiems tarnaujančia valdžia, ir tik tada ji tikrai jiems tarnaus. Vieni kitiems tarnaus. Ne tik žmonės neturi vien tarnauti valdžiai, bet ir valdžia negali tarnauti žmonėms jų neremiama. Būtinas abipusis tarnavimas, ir kuo protingesnis. Tai idealas, kuris nepasiekiamas, bet uoliai skelbtinas ir pageidaujamas. Kol nepasiektas, vis ieškome mažiausių blogybių. O TS reikia gerinti, perspėti, kad neblogėtų, nes vis dar turėsime už ją balsuoti. Kitos neišsiugdėme. Vargu ir pavyks ir vargu ar reikia naują ugdyti, nes galima esančią partiją taisyti.
Remiantys TS ne vienas kartu pamini remtinas kitas krikščioniškas partijas. Toks patarimas yra klaidinantis, nes šiuo metu Lietuvoje nėra kitų krikščioniškų partijų. Dar blogiau yra nemažai pasivadinusių krikščioniškomis, kurios arba realiai negali rinkimų laimėti, arba ir neturėtų laimėti dėl savo blogumo. Todėl šiuo metu geriau remti TS ir neužmiršti ugdyti tikrai krikščioniškas partijas. Jų kitaip neįmanoma ugdyti, kaip tik visuomenei darantis krikščioniškai.
Šiuo metu padėtis taip susiklostė, kad viskas, kas yra kalbama prieš TS ar jos narius, veikia Uspaskich naudai. Tegul ir teisingiausius priekaištus dabar geriau atidėti. Jo naudai veikia ir socialdemokratų bloko peikimas. Taip pat ir gyrimas, nes su Uspaskich jie tapatūs. Net ir Viktoro peikimas veikia jo naudai, nes dažnai minint jis bus neužmirštas. Reikia likti pozityviems. Galima peikti tik blogųjų veiksmus. Tie veiksmai yra žmonių apgaudinėjimas netikroviškais pažadais, neapykantos gėriui kurstymas, savos valstybės naikinimas ir niekinimas. Dirbti prieš tokius veiksmus ragintina ne tik TS, bet kiekviena partija, kuri nori įrodyti esanti valstybininkė arba žada ja pasidaryti.
Didelės ir mažos blogybės vyksta pasaulio mastu. Labai nenoromis matome jų poveikį Lietuvai: jaučiamės kaip uždara provincija, o kartais ir džiaugiamės abejotino gerumo įvykiais. Kartais raminasi tie, kurie šiaip bijotų Rusijos, kad Rusijai pačiai yra štai tokia grėsmė: Kinija į ją veržiasi ir ją visai sunaikinsianti arba apnaikinsianti. Nusilpnės, nebus grėsminga. Gal ir tikrai ramintų toks Rusijos silpnėjimas, jeigu Rusija egzistuotų kaip save teigianti jėga, bet taip tikriausiai nėra. Ji yra globaliųjų diktatorių įrankis. Taip pat kaip ir Kinija, kuri jiems yra dar parankesnė. Kinija, nepanaikinusi diktatūros, nesusilpninusi jos, pasiekė ekonomikos augimą. Tokia tvarka yra globalistų svajonė: kad žmonės būtų valdomi, gamintų, o nenašaus vergų darbo nebūtų. Taip buvo sovietuose nelaisvų ir neiniciatyvių žmonių prastas darbas. Kinijoje jis pasiektas ne toks jau prastas. Našiai kinų diktatūrai leidžiama plėstis į Rusiją. Rusija Kiniją pasitinka, naikindama pradėjusios atsirasti laisvės likučius. Visas tas sumišęs darinys stumiamas į Europą, o mes pakeliui suminami. Tokia perspektyva ir galima globalistų svajonė. Bet mes svajokime kitaip. Nekokie esame, prisidaiginę blogybių arba priėmę primestąsias, ir dabar galime tik rinktis mažiausias jų. Būtinai patys darykimės geresni, nes save tikrai turime savo rankose.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2004 "XXI amžius"
|