Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Atmintis
Darbai
Fotografija
Istorijos vingiai
Nuomonės
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Mintys
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Olimpinės žaidynės – atidarytos!

Atėnų olimpinių žaidynių atidarymo fejerverkai

Įspūdinga senovės mitų ir modernių technologijų švente penktadienį Atėnuose prieš pat vidurnaktį oficialiai atidarytos XXVIII olimpinės žaidynės, pakvietusios į Graikijos sostinę 202 valstybių sportininkus. Olimpinės žaidynės sugrįžo namo! – toks atidarymo šventės ir visų žaidynių šūkis.

Olimpinį aukurą Atėnų olimpiniame stadione uždegė Graikijos buriuotojas, 1996 metų Atlantos olimpinis čempionas Nikolaosas Kalamanakis. Keliolika minučių anksčiau apie žaidynių atidarymą oficialiai paskelbė Graikijos prezidentas Kostis Stefanopulas.

Žaidynių rengėjų vardu išraiškingas kalbas pasakė Atėnų organizacinio komiteto (ATHOC) prezidentė Jana Angelopulos-Daskalaki ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Žakas Rogas.

„Žmonija jums skolinga už tokį puikų nuotykį kaip olimpinės žaidynės, gimusios prieš 28 amžius Olimpijoje. Pasaulis jus taip pat gerbia už žaidynių atgaivinimą 1896 metais“, - sakė Ž. Rogas.

Prieš tai į stadioną daugiau nei dvi valandas žygiavo 202 delegacijos, kurioms pagal organizatorių sumanymą teko stadione apsukti kone tris ratus. Lietuvos delegacijoje žygiavo 35 jos nariai, o vėliavą iškilmingai nešė krepšinio rinktinės kapitonas Saulius Štombergas. Mūsiškiai žygiavo solidžiai ir oriai ir buvo tikra priešybė kai kurių šalių sportininkų itin emocingam elgesiui. Eitynėse dalyvavo tik dešimt mūsų šalies sportininkų – šeši plaukikai, du boksininkai ir du krepšininkai. Mūsiškiai buvo pasipuošę skrybėlėmis ir žalsvais švarkais bei ryškiais geltonais marškinėliais. Tuo tarpu kaimynai estai ir latviai buvo pasirinkę baltas aprangas.

Atidarymo ceremonija prasidėjo prieš devynias vakare. Pirmoji jos staigmena laukė vos atėjus į stadioną - čia buvo sukurtas negilus ežeras, kuris buvo unikaliai panaudotas senovės Graikijos mitais paremtoje meninėje programoje. Vėliau vanduo iš stadiono buvo staiga išsiurbtas ir jame pradėjo rikiuotis sportininkai. Kita ceremonijos puošmena buvo lynais reguliuojamos milžiniškos figūros, kurios simbolizavo įvairius Graikijos istorijos periodus.

Ceremonijos metu virš stadiono, kuriame buvo susirinkę apie 70 tūkst. žiūrovų, nuolat patruliavo ne tik „skrajojančiu šnipu“ pramintas komunikacijų ir saugumo tarnybų „cepelinas“, bet ir malūnsparniai.

Visa ceremonija vyko be didesnių sutrikimų, o bene vienintelė neplanuota pauzė buvo priesaiką skaičiusios sportininkės stabtelėjimas. Pasibaigus ceremonijai, žiūrovai buvo paprašyti pabūti savo vietose kelias minutes, kad būtų išvengta didžiulių spūsčių. Žmonėms išsiskirstyti pakako gero pusvalandžio, nes žiūrovų srautai buvo puikiai reguliuojami.

Sėkminga atidarymo švente graikai turbūt paskutinį kartą paneigė abejones dėl žaidynių sėkmės. „Mes suspėjome viską padaryti laiku“ – šie pasididžiavimo žodžiai graikų lūpose skamba jau ne pirma diena. Prieš pat atidarymo ceremoniją stadione vykusiame „apšilime“ labai vykusiai buvo pacituotas IOC prezidentas Ž. Rogas, kuris sakė, jog graikų rengimasis žaidynėms vyko pagal jų nacionalinį šokį sirtakį – iš pradžių lėtai ir nerangiai, o paskui vis greičiau ir smagiau.

Atėnų vasaros olimpinių žaidynių atidarymo proga popiežius Jonas Paulius II pasiuntė telegramą Graikijos prezidentui. Telegramoje Popiežius primena klasikiniais laikais Graikijoje vykdavusių olimpiadų metų skelbtas paliaubas ir linki, kad ir ši Olimpiada dabartiniam susivaidijusiam pasauliui būtų proga ugdyti tautų ir kultūrų santarvę. Graikijos prezidentui adresuotoje telegramoje Jonas Paulius II sportą vadina universaliąja žmonių tarpusavio santykių kalba. „Dėl to,- rašoma telegramoje, - Atėnų žaidynės tebūnie dialogo ir brolybės šventė“. Taip pat Popiežius suteikia savo apaštalinį palaiminimą Atėnų miestui ir visai Graikijai, žaidynių organizatoriams ir dalyviams bei visiems, kas tiesiogiai ar per televiziją seks įvairių sporto šakų varžybas.

Kaip užsiminta Šventojo Tėvo telegramoje, nuo tų laikų, kai antikos Graikijoje kas ketveri metai buvo rengiamos olimpinės žaidynės, žmonijos žodyne yra „olimpinės taikos“, „olimpinės dvasios“ terminai. Kaip žinoma, senovės Graikijoje olimpiados buvo ir sporto varžybos, ir kartu svarbūs visuomeniniai bei religiniai reiškiniai. Olimpiados taip pat buvo vienas laiko matavimo vienetų. Graikai laiką matavo ne tik metais, bet taip pat ketverių metų trukmės vienetais – olimpiadomis. Kai artėdavo Olimpo kalno papėdėje rengiamų sporto varžybų metas, visi Graikijos miestai skelbdavo paliaubas. Priešai nustodavo būti priešais. Besivaidijančių ir tarpusavy kariaujančių miestų gyventojai keliaudavo į žaidynių vietą. Paliaubų laikydavosi netgi pakelių plėšikai. Keliaujančiųjų į olimpiadą žmonių užpuolimas ir tuo pačiu paliaubų pažeidimas buvo laikomas šventvagišku ir griežtai baudžiamu nusikaltimu.

Dėl to ir Popiežius Jonas Paulius Graikijos prezidentui pasiųstoje telegramoje priminė tą klasikinėje kultūroje galiojusį olimpinių paliaubų paprotį. Žinoma, sunku tikėtis, kad šiemet Atėnuose vykstant žaidynėms visas pasaulis kelioms savaitėms nutrauktų savo vaidus ir atidėtų į šalį ginklus, tačiau kartu negalima užmiršti fakto, jog olimpiada – tai ne tik sportas, medaliai, sirgaliai, televizija, bet taip pat brolybės ir taikos tradicija, siekianti antikos laikus.

VR, ELTA

EPA-ELTA nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"