Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Retro
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Prie Vadakties upokšnio

Bronius VERTELKA

Ryto rasą braukia muziejaus direktorius Audrius Daukša

Lieptu per Vadakties upelį eina į pasaulyje žinomą muziejų

Unikalios statybos svirne – J.Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejus

Sodyboje tarp Naujamiesčio ir Krekenavos, stovinčioje nepaprasto grožio gamtos kampelyje, veikia Juozo Tumo- Vaižganto ir Knygnešių muziejus. Vienas jos statinių – svirnas – retai sutinkamas pastatas Lietuvoje. Jis yra dviejų aukštų su rūsiu. Rūsys sumūrytas iš akmenų, visa viršutinė dalis – medinė. Tarp jo lubų ir svirno grindų buvo įrengta slėptuvė draudžiamai literatūrai laikyti. Iš pirmo aukšto į ją buvo padaryti gerai užmaskuoti du įėjimai. Slėptuvės per kratas nesugebėjo aptikti caro žandarai.

Svirnas susijęs su rašytojo J.Tumo-Vaižganto gyvenimu.1902-1905 metais jis kunigavo Vadaktėliuose. Lankydamasis pas sodybos savininkus Vidugirius, jis mėgo ilsėtis ir rašyti svirno antrajame aukšte. Čia sukūrė „Aukštaičių vaizdelius“, kuriuos vėliau įdėjo į „Pragiedrulius“. Rašytojas buvo aktyvus Garšvių knygnešių draugijos dalyvis: rinko aukas, rūšiavo, slėpė atgabentas knygas bei prenumeratorių sąrašus. Bendraudamas su kaimo žmonėmis, Vaižgantas užrašinėjo vaizdingus posakius, netgi surinko tautinių drabužių ir buities reikmenų tarptautinei parodai Peterburge, iš kur grįžo su parodos diplomu.

Ustronės vienkiemio svirne įkurta nuolatinė J. Tumo-Vaižganto gyvenimo ir veiklos ekspozicija. Vienas įdomesnių jos eksponatų - rašytojo krėslas, atgabentas iš Naujamiesčio bažnyčios.

Pakeliui į Ustronę stovi stogastulpiai knygnešiams. Šiandien Ustronės vienkiemis - vertinga krašto kultūros relikvija, tautos gyvybingumo, pasipriešinimo carinei priespaudai simbolis. Čia vyksta kultūriniai renginiai, šventės. Sodyba rūpinasi Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Muziejaus papėdėje teka Vadakties upelis, o jo šlaituose auga retas Lietuvoje ir labai vertingas augalas – meškinis česnakas. Pasak knygnešių legendos, jį užveisė iš Sibiro atgabenę tremtiniai.

Į muziejų žmonės užsuka grupėmis ir pavieniui. „XXI amžiaus“ korespondentui lankantis Ustronėje, į ją buvo atvykęs jaunųjų panevėžiečių būrelis. Aikštelėje už Vadakties upokšnio Paįstrio pradinukai kūreno laužą. Apžiūrėti svirne veikiančios ekspozicijos moksleiviai buvo kviečiami niekur nematytu būdu. Muziejaus direktorius Audrius Daukša, įsitaisęs ant balkono turėklų ir į rankas paėmęs nedidukę armoniką, ėmė ją tampyti. Tuojau į muzikos garsus atsiliepė prie laužo buvę moksleiviai.

A.Daukša anuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute įgijo fiziko specialybę. Iš Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietės kilęs muziejaus direktorius teigė, jog pats yra daugiau literatūros mylėtojas. „Ustronė - tai ta vieta, kur turiu būti“, - buvo įsitikinęs 41 metų viengungis. Paklaustas, ar nebūna nuobodu vienkiemyje, A.Daukša stebėjosi: „Sunku patikėti išgirdus, kad likus vienam galima nuobodžiauti ar neturėti ką veikti. Vien į gėlių darželį galima žiūrėti nuo ryto iki vakaro. Visas pasaulis - kaip slėpinys“. Jis jau turi gyvenimo vienkiemyje patirtį. Kelerius metus praleidęs Kupiškio rajone, ten vos nenusipirko sodybėles. A.Daukša prisiminė, kad anas vienkiemis turėjo daug panašumų su sodyba Ustronėje.

Atvykėlių direktorius neskuba išleisti. Į laikrodį nežvilgčiojančius vaišina arbata. Besidomintiems savo krašto istorija siūlo ir pernakvoti. Yra net svečių kambarėlis. Ne viena moksleivių grupė, apdairiai pasiėmusi miegmaišius, naktį praleido svirne. A.Daukša pasakojo, jog, sekdamas japonų tradicijomis, svajoja įkurti filosofinį akmenų sodą. Tam panaudotų lietuviškus riedulius. Ketina įrengti arbatos kambarėlį, kur muziejaus lankytojai galėtų pailsėti. Bet didžiausias rūpestis - medžio lentelėmis uždengti jau kiaurą svirno stogą. Jo perdengimui rajono savivaldybė skyrė 25 tūkst. litų. Rudenį muziejus žada pateikti malonią staigmeną. Lankytojai galės pamatyti ir naujųjų laikų knygnešystės ekspoziciją. Kaune gyvenantis Domas Akstinas turi surinkęs didžiulį kiekį karo metų pogrindžio taip pat pokario metų partizanų kovos spaudos, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidinių originalų. Savo kolekciją žmogus pasirengęs perduoti J.Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejui Ustronėje.

Svirne vyksta gegužiniai ir birželio giedojimai. Juose daugiausia dalyvauja panevėžiečiai, atvykę ieškoti dvasingumo, tie, kam rūpi kurti meilės, bendruomeniškumo erdvę.

Išlaikyti vaizdingą muziejaus aplinką padeda Krekenavos seniūnija. Jos vadovas Juozas Ulis skiria žmogų, kad būtų nušienauta didoka sodybos teritorija. Seniūnas sakė, jog netolimoje ateityje numatyta asfaltuoti kelią, jungiantį Naujamiestį su Krekenava. Tai pagerintų susisiekimą su Ustronėje įsikūrusiu muziejumi.

Ustronė, Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"